rugsėjo 17, 2018
Remigijus Lapinskas, Linas Balsys
14 tūkst. žmonių reikalauja Vyriausybės atšaukti sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimo normą

Daugiau nei 14 tūkst. asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama atšaukti Vyriausybės sprendimą 6 procentais penkmečiui padidinti valstybinių miškų kirtimo normą. Kitąmet įsigaliosiantis reguliavimas nustato, jog leistina iškirsti valstybinio miško ploto riba sieks 11 850 ha, t.y. 682 hektarais daugiau nei šiuo metu. 

Peticiją inicijavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas teigia, kad Vyriausybės sprendimas kelia pavojų Lietuvos miškams, o jo motyvas – neturi pagrindo. „Kirtimų norma nustatoma tam, kad būtų užtikrintas savalaikis ir racionalus medienos panaudojimas, drauge išlaikant bioįvairovės, apsauginių ir socialinių miško funkcijų išsaugojimą, tačiau panašu, jog dabartinis Vyriausybės nutarimas orientuotas tikrai ne į šiuos tikslus, juo labiau – ne į aplinkos apsaugą. Nepabaigus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės reformos, dėl kurios daugiau nei 150 tūkst. ha miškų neturi nei valstybinio, nei privataus šeimininko ir daugiau nei 25-erius metus nėra naudojami, neišsklaidžius visuomenės abejonių dėl tikrųjų miško prieaugio apimčių, nepriėmus principinio sprendimo dėl plynų kirtimų mažinimo, ir ypač nesustabdžius masinio neapdirbtos medienos masinio eksporto iš Lietuvos, didinti kirtimų normą yra neprasminga. Seimo pirmininko ir Aplinkos ministerijos aiškinimai, kad padidinus miškų kirtimus atsirastų prielaidos malkų ir biokuro kainų mažėjimui, yra melagingi, kadangi iš miško biokuro poreikiams keliauja ne daugiau kaip 15 proc. medienos. Yra absoliučiai aišku,  kad reikalinga plataus masto diskusija, nes tokio masto sprendimų priėmimas, nepagrindus jų visuomenei, žmonėms kelia didžiulį nerimą” – teigia R. Lapinskas.  

Apie abejotiną miškų ūkio veiklos kontrolę liudija ir pastaruoju metu viešojoje erdvėje sklindantys vaizdai iš Labanoro girios, Punios šilo ir kitų saugotinų teritorijų, kuriose fiksuojami plyni šimtamečių medžių kirtimai. „Saugomos teritorijos yra paverstos komerciniais, ūkiniais miškais, kurie nevaržomai pjaunami, vežami, draskoma miško paklotė. Daroma didelė žala visų mūsų turtui. Sunku sveiku protu suvokti, kad šiandien saugomose teritorijose galimi plynieji miško kirtimai. Laikas nustoti apsimetinėti, kad saugome šias teritorijas“ – teigia Lietuvos žaliųjų partijos Seimo narys Linas Balsys. Jo iniciatyva įregistruotos Miškų įstatymo pataisos, kuriomis ūkiniuose miškuose plynų kirtimų apimtys mažinamos, o saugomose teritorijose jie apskritai uždraudžiami. Priėmus L. Balsio siūlomas pataisas saugomos teritorijose taip pat būtų neleidžiama sodinti žemę alinančių plantacinių miškų, kai vietoj iškirsto miško pasodinamas greitai augantis miškas, per 10–15 metų tampantis greita medienos žaliava.

Lietuvos žaliųjų partijos atsakingojo sekretoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė informuoja, jog elektroninę žaliųjų peticiją Vyriausybei per mėnesį nuo paskelbimo pasirašė per 14 tūkstančių asmenų: „Visuomenės rūpestis dėl planuojamo valstybinių miškų kirtimo didinimo – akivaizdus. Partija sulaukia gausybės kreipimųsi ir prašymų užkirsti kelią miškų alinimui, todėl ketiname imtos ne tik elektroninio, bet ir fizinio parašų po peticiją rinkimo. Jei po dokumento pateikimo Vyriausybė savo sprendimo neatšaus, partija ketina organizuoti masinį protestą prie Vyriausybės“.  

LR Vyriausybė sprendimą 6 procentais didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą penkiems metams (2019 – 2023 m.), t. y. leidžiamą kirsti valstybės miško plotą padidinti nuo 11 168 ha iki 11 850 ha  priėmė 2018 m. rugpjūčio 8 d. Miškų ūkio konsultacinė taryba (kurios nuomone ir rėmėsi Vyriausybė) pateikė rekomendaciją padidinti kertamus pušynų plotus nuo 2333 ha iki 2984 ha. Kitaip tariant, jei anksčiau pušynų kirtimai sudarė 21,1 proc. visų kirtimų normos, dabar šis skaičius didinamas iki 25,6 proc., t. y. 4,5 procento. Žinant, kad leidžiamas kirsti miško plotas padidintas 6 proc., akivaizdu, jog planuojama daugiausia kirsti būtent pušis.

Share Button

gegužės 16, 2019

Gegužės pradžioje ornitologams pavyko sugauti į pamarį grįžusias meldines nendrinukes, kurioms praėjusiais metais buvo uždėti į kuprinėles panašūs prietaisai – […]

gegužės 2, 2019

Klaipėdos apylinkės teismas panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimus, kuriais buvo atsisakyta ginti viešąjį interesą dėl nemalonių kvapų pietinėje miesto dalyje. […]

balandžio 18, 2019

Aktyvi visuomenės veikėja, tinklaraštininkė, keturių vaikų mama Birutė Jakučionytė jau septintus metus gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, nusprendė įnešti vakarietiškų vėjų į […]

balandžio 18, 2019

„Kur girios žaliuoja – ten mūsų namai“. Tai vienos populiarios dainos žodžiai. Visos liaudies sukurtos išminties, pasididžiavimo mūsų miškų galybe […]

balandžio 16, 2019

Kasmet pasaulyje išmetama apie 8 mln. tonų automobilių padangų. Tikriausi ir Jūs ne vienas, savo garaže ar sandėliuke užtiksite užsigulėjusių […]

kovo 28, 2019

Prieš kelia dienas Seimas po pateikimo pritarė dviem Virginijos Vingrienės inicijuotoms (Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso) pataisoms, numatančioms […]

kovo 24, 2019

Ar galite įsivaizduoti suknelę iš senų padangų? Tokią suknelę galima išvysti apsilankius Padangų importuotojų organizacijos (PIO) Prienų kultūros ir laisvalaikio […]

kovo 21, 2019

Neseniai viešai išsakytos Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio mintys (https://www.alfa.lt/straipsnis/50370355/sekme-nulems-gebejimas-issukius-paversti-galimybemis) apie sėkmę nulemiantį gebėjimą iššūkius paversti galimybėmis. Tokį požiūrį […]

vasario 28, 2019

Per mėnesį afrikinis kiaulių maras išguldė daugumą Žuvinto palių šernų. Sausio pabaigoje Žuvinto paliose aptiktų šerno liekanų tyrimai parodė – […]

vasario 1, 2019

Nuo vasario 1 d. Jūs galėsite nuspręsti, kuris iš 15 medžių perlų taps 2019 metų Europos medžiu. Lietuvai šiais metais atstovauja […]