birželio 7, 2019
Rita Žadeikytė
70 kuršėnų ligoninės metų: žmonės, darbai ir atsitikęs stebuklas

Kuršėnų ligoninei šį sekmadienį, birželio 9-ąją, sukanka lygiai 70 metų. Per šiuos metus ligoninė gelbėjo gyvybes, padėjo atstatyti sveikatą nebesuskaičiuojamai daug kuršėniškių, Šiaulių rajono gyventojų. Per 70 metų pasikeitė ne viena gydytojų, medicinos darbuotojų karta. Ne kartą keitėsi ir pati ligoninė. Buvo visko – ir pakilimų, ir baimės, kad ligoninės Kuršėnuose apskritai gali nebelikti. Savo jubiliejų Kuršėnų ligoninė pasitinka pasikeitusi ne tik statusu, bet ir išvaizda bei plačiai atvertomis paradinėmis durimis. O sveikatos apsaugos ministerija Kuršėnų ligoninę teikia pavyzdžiu daugeliui Šiaulių apskrities ir visos Lietuvos rajonų ligoninių, kaip reikia tvarkytis ir gyventi, kaip teikti reikiamą pagalbą žmonėms ir būti labai reikalingais. Šventinis 70-ojo jubiliejaus minėjimas vyks penktadienį, birželio 7-ąją, Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro parodų salėje, pradžia 14 valandą.

Pavyzdys, kuris džiugina ne tik Kuršėnus

Norint patekti į jubiliejų švenčiančią Kuršėnų ligoninę jau nebereikia ieškoti kiemo durų. Į ligoninę jau plačiai ir svetingai atsiveria paradinės durys iš pačios Kuršėnų miesto širdies – J. Basanavičiaus gatvės. Paradinės durys ne vieną dešimtmetį buvo aklinai uždarytos.

Ne vienas kuršėniškis, užlipęs patogiais laiptais į ligoninę, juokiasi – ar tikrai į Kuršėnų ligoninę patekęs? Tai yra geriausias komplimentas ligoninės personalui ir vadovei – ligoninės direktorei Renatai Noreikaitei, geriausias komplimentas rajono tarybai, rajono savivaldybės vadovams, sugebėjusiems per 2015 – 2019 metų kadenciją nuveikti labai konkrečių darbų, skirti reikiamų biudžeto lėšų, kad būtų suvaldyta jau įsisenėjusi ir nebestabili Kuršėnų ligoninės padėtis ir nebeaiški ateitis.

Tačiau bendrų pastangų dėka visų akyse per maždaug trejus metus Kuršėnuose įvyko stebuklas. Ligoninė ne tik nežlugo. Įstaiga atsigavo, turi aiškią viziją ir labai konkrečią misiją.

Dar kovo mėnesį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su Šiaulių rajono meru Antanu Bezaru, Savivaldybės administracijos direktoriumi Gipoldu Karkleliu, kitais rajono vadovais iškilmingai perkirpo atidarymo juostelę ir atvėrė duris į atsinaujinusią Kuršėnų ligoninę. Įstaiga pasikeitusi iš esmės – ne tik savo statusu, naujomis galimybėmis, modernia aparatūra, bet, svarbiausia, – požiūriu į žmogų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Kuršėnų ligoninę dabar rodo pavyzdžiu, kaip, nepabūgus permainų, galima dirbti ir kilti aukštyn.

2018 metų liepos 1 dieną pradėjo veikti planas, kuris pasiteisino. Iš gydymo įstaigos, kurioje gydymo paslaugų jau beveik nebebuvo įmanoma teikti dėl pasibaigusios licencijos, aparatūros ir specialistų trūkumo, o dar smaugė ir šimtatūkstantinės skolos, Kuršėnų ligoninė pasirinko realią išeitį – tapo slaugos įstaiga, kurioje teikiamos ir būtinosios, skubios pagalbos paslaugos, Dienos stacionaro paslaugos, veikia Konsultacijų poliklinika, teikiamos reabilitacijos, dantų protezavimo paslaugos. Jeigu sveikatos bėda rimtesnė – tiesioginis koridorius į Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Pagaliau Šiaulių rajono gyventojai turi ir per 70 slaugos lovų, kur žmogui skiriamas ir deramas dėmesys, ir pakankamai vietos palatose.

Dar daugiau – didžiojoje dalyje ligoninės patalpų padaryti remontai, arčiau pacientų ir medikų perkelta administracija. Ligoninės direktorė Renata Noreikaitė šypsosi, kad, žinoma, turi svajonę – antrajame ligoninės aukšte verkiant reikia remonto ir tiki – jis bus padarytas.

O pats svarbiausias dalykas, kad Kuršėnų ligonine žmonės vėl patikėjo.

Kuršėnų ligoninės direktorė Renata Noreikaitė atverčia savo darbo užrašus, kuriuose kiekviena diena suskaičiuota – kiek ligoninėje užimta slaugos lovų, kiek žmonių apsilankė dienos stacionare, kiek pacientų reikėjo stebėjimo, kiek atlikta įvairių procedūrų. Skaičiai rodo, kad Kuršėnų ligoninė išliko ne veltui.

70 metų, 13 vadovų ir begalinis noras išlikti

Ant Kuršėnų ligoninės direktorės Renatos Noreikaitės stalo pasitinkant jubiliejų – stirta senų albumų, kuriuos iš savo archyvo atnešė ilgametis ligoninės gydytojas Robertas Šaulys. Iš senųjų nuotraukų šypsosi daugeliui kuršėniškių, Šiaulių rajono žmonių pažįstami gydytojų, seselių veidai, sugrąžinantys prisiminimus apie tai, kaip viskas buvo.

1949-ųjų birželio 9 dieną Strugaičių kaime, dabar tai – Kuršėnų Pušyno gatvės 6 numeriu pažymėtas namas, atidaryta pirmoji Kuršėnų apskrities ligoninė, kurioje buvo 10 lovų, 2 gydytojai ir medicinos sesuo, kurią tada atstojo Pirmojo pasaulinio karo sanitaras. Nei rentgeno, nei antibiotikų, o kai ligoninėje pritrūkdavo žibalo primusui, ant kurio virindavo švirkštus, ligoninės darbuotojai belsdavosi pas kaimynus. Taip apie Kuršėnų ligoninės pradžią yra pasakojusi ligoninei minint 50-metį jos pirmoji vadovė – ligoninės vyriausioji gydytoja Emilija Žekonienė.

Ligoninė Kuršėnuose atsirado terapeuto Apolinaro Bagdono pastangų dėka. 1947 metais jaunas specialistas Apolinaras Bagdonas buvo paskirtas Kuršėnų ambulatorijos vedėju, netrukus — Kuršėnų rajono sveikatos apsaugos skyriaus vedėju, o netrukus Apolinaras Bagdonas pasirūpino, kad būtų atidaryta pirmoji tuometinės Kuršėnų apskrities valsčiuose ligoninė, o kiek vėliau įsteigtos ir vaikų, moterų konsultacijos.

Ligoninės istorija vystėsi gana greitai. Netrukus po atidarymo Kuršėnų apskrities ligoninei buvo paskirtas kitas – nebaigtas statyti mūrinis namas Pavenčiuose. Po gero pusmečio – 1950 metų sausio 1 dieną ligoninė išplėsta iki 25 lovų, 1949-ųjų pabaigoje ligoninėje dirbo aštuoni gydytojai ir dvylika viduriniojo medicinos personalo. Dar po pusmečio – 1950 metų birželio 20 dieną įstaiga pervadinta Kuršėnų rajono ligonine. Po metų ligoninė dar išplėsta – jau iki 35 lovų, o 1957 metų sausio 9 dieną – iki 50 lovų, tada ji tapo pavaldi tuometei LTSR Sveikatos apsaugos ministerijai. 1959 metais ligoninė išaugo iki 75 lovų, o 1961 metais – iki 100 lovų.

1962 metų balandžio 14 dieną įstaiga tapo Šiaulių rajono ligonine, o 1963 metų rugsėjo 21 dieną pavadinta Šiaulių rajono centrine ligonine. Piką įstaiga buvo pasiekusi 1969 metais, kai tapo 200 lovų ligonine. Su tiek lovų ji gyvavo iki pat Nepriklausomybės atkūrimo. 1991 metais ligoninėje sumažinta 10-čia lovų, o 1997 metais – iki 126 lovų. Tada ji tapo viešąja įstaiga. 2018 metų liepos 1 dieną Kuršėnų ligoninė tapo slaugos ir globos įstaiga su skubios pagalbos – priėmimo, Dienos stacionaro ir Konsultacinės poliklinikos paslaugomis.

Kuršėnų ligoninei vadovauja jau 13-asis vadovas.

Pirmoji Kuršėnų ligoninės vyriausioji gydytoja Emilija Žekonienė ligoninei vadovavo apie trejis su puse metų – iki 1952 metų lapričio 1 dienos. Tada iš jos ligoninės vairą maždaug pusantrų metų perėmė Giršas Segalis, trims mėnesiams – Irena Pocvaitytė, šiek tiek daugiau, nei metams – Vincas Labanauskas, tada porai metų Henrika Tijunelienė, ligoninei vadovavusi dukart, antrą kartą po to, kai porai metų ligoninės vadovu buvo paskirtas Apolinaras Bagdonas. Tada Henrika Tijunelienė ligoninei vadovavo šiek tiek daugiau, nei šešeris metus – iki 1965-ųjų rugpjūčio. Ketveriems metams ligoninei vadovauti stojo Leonas Miniotas. O nuo 1969-ųjų Kalėdų iki 1992 vasario 1 dienos net dvidešimt dvejiems metams Kuršėnų ligoninės vadove tapo Liubov Kozlova. Nuo 1992 metų vasario 1 dienos Kuršėnų ligoninei beveik penkeris metus vadovavo Petras Simavičius, nuo 1996 iki 2003 metų – Loreta Kavaliauskaitė. Po jos – Arvydas Krilius.

2016 metų lapkritį konkursą į Kuršėnų ligoninės direktorės pareigas laimėjo Renata Noreikaitė, kuri ligoninei vadovauja šiuo metu.

Šiaulių rajono savivaldybės vadovų mero Antano Bezaro, Administracijos direktoriaus Gipoldo Karklelio visokeriopa pagalba, rajono tarybos geranoriški sprendimai, nuolatinių rėmėjų iš Vokietijos Zygfryd ir Ingridos Logall vizitai su dovanomis, ligoninės direktorei Renatai Noreikaitei padėjo visų akivaizdoje padaryti stebuklą – kad Kuršėnų ligoninė turėtų ne tik 70-ies metų praeitį, bet ir dabartį bei ateitį.

Share Button

rugsėjo 17, 2019

Rugsėjo 3–4 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje lankėsi pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“ bibliotekos vykdomo projekto „Penki pojūčiai – […]

rugsėjo 17, 2019

2019 m. rugsėjo 14 d. Radviliškio sporto bazėje sportavo daugiau nei 250 sportininkų iš septynių rajonų. Čia vyko XII Lietuvos […]

rugsėjo 17, 2019

Skaitydami mes pakeisime pasaulį! Tokiu šūkiu 2019 metų vasarą Lietuvos bibliotekos kvietė savo skaitytojus dalyvauti kasmetiniame programos „Vasara su knyga“ „Skaitymo […]

rugsėjo 17, 2019

Radviliškio rajone suorganizuotas Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus narių išvažiuojamasis posėdis, kuriam vadovavo akademijos viceprezidentas akademikas […]

rugsėjo 16, 2019

Penktadienio popietę per Šiaurės Lietuvą slinkusi rudeniška stichija neaplenkė ir Pakruojo dvaro bei jame vykstančio gėlių festivalio. Užklupęs lietus ir […]

rugsėjo 13, 2019

Šiaulių apskrities gen. P. Plechavičiaus šaulių 6-osios rinktinės Baisogalos 608-osios kuopos jaunųjų šaulių komanda dalyvavo tarptautiniame piligriminiame žygyje Kryžių kalnas […]

rugsėjo 13, 2019

2019 metų rugsėjo 6-7-8 dienomis Dainų progimnazijos ištvermingiausi mokiniai – Gabija Klibavičiūtė, Karolina Žideikaitė, Miglė Stankutė, Viltė Alubickytė, Erikas Janušas, […]

rugsėjo 13, 2019

VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Projekto vykdytojas) kartu su Radviliškio rajono savivaldybės administracija (toliau – Projekto partneris) […]

rugsėjo 11, 2019

Jau nuo šio rudens gėlėčiausias Lietuvos dvaras, sutraukiantis kasmet tūkstančius lankytojų iš visos šalies, siūlys jiems ypatingą paslaugą-pramogą – atvykę […]

rugsėjo 10, 2019

Pažėrusi žemėn rudenėjančios gamtos spalvų varsas, su klykiančių gervių pulkais iškeliauja vasara… Lyg norėdamos sustabdyti šių dienų virsmą savo drobėse, […]