A.Bagdonas: Palangos oro uostas turi atvežti turistus, o ne išvežti lietuvius

Šis sezonas pajūrio verslininkams – vienas iš prasčiausių

Vasarai einant į pabaigą pajūrio kurortuose verslu užsiimantys gyventojai jau kalba apie ženkliai sumažėjusį atvykstančių turistų skaičių ir jų silpnesnę perkamąją galią. Ši tendencija pastebima tiek Palangoje, tiek Šventojoje, tiek Neringoje. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos duomenimis kai kurie verslininkai skaičiuoja sulaukę net 40-60% mažiau klientų nei pernai. Kas lėmė tokį drastišką turizmo nuosmukį Lietuvos pajūryje?

Neginčijamai šiam nuosmukiui įtakos turi pasikeitusi šalies ekonominė situacija. Nepaisant to, kad euras vietinę valiutą pakeitė prieš daugiau nei pusantrų metų, panašu, kad tik dabar pradedame jausti šio įvykio pasekmes. Minimaliai augęs vidutinis atlyginimas nenusvėrė akivaizdžiai padidėjusių produktų ir paslaugų kainų. Žmonės ėmė skaičiuoti pinigus, juos labiau vertinti, taupyti. Natūralu, kad dėl to gerokai smuko į pajūrį atkeliaujančios įplaukos iš turizmo.

Kita priežastis gerokai žemiškesnė – prasti orai. Užuot rinkęsi atostogas pajūryje, didelė dalis Lietuvos gyventojų važiuoja atostogauti svetur, taip sumažindami tikimybę praleisti savaitę lietingame kurorte. Prastiems orams pritaikytos veiklos stygius išveža mūsų turistus. Dėl šios priežasties Lietuvos pajūrio kurortai pamažu tampa tik savaitgalio išvykų kryptimis – penktadieniais turistų skaičius smarkiai paauga, o sekmadieniais – sumažėja, bet net ir šios išvykos tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų.

Paskutinė, tačiau ne ką mažiau svarbi priežastis yra pajūrio kurortų vadovų nepasverti sprendimai. Siekdami surinkti didesnes pajamas į miestų biudžetus tiek Neringos, tiek Palangos vadovai nusprendė padidinti mokesčius – Neringoje buvo padidintas vietinės rinkliavos mokestis, o Palangoje – pagalvės mokestis. Šie mokesčiai buvo pakelti neįvertinus konkurencinės aplinkos ir neatlikus išsamios analizės apie tai, kokią įtaką šis veiksmas turės vietos gyventojams. Taip pat nebuvo atsižvelgta ir į perspėjimus, jog šis sprendimas gali nurėžti vietos gyventojų gaunamas pagrindines pajamas.

Palangos oro uostas – tik emigrantams?

Palangos oro uostas yra vienintelis visoje Vakarų Lietuvoje, todėl jo strateginė reikšmė visame regione yra ypatingai svarbi. Ar sumažėjęs vietinių turistų srautas reiškia, jog pajūrio verslui gresia sąstingis? Anaiptol. Turėtume būti suinteresuoti, kad Palangos oro uostas atvežtų turistus į visą Vakarų regioną, o ne evakuotų lietuvius. Jo veikla turi skatinti turizmą, o ne emigraciją. Turime pritraukti turistus iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Vokietijos, Izraelio, Skandinavijos šalių. Taip užtikrinsime vietos verslininkų gaunamas pajamas ir sėkmingą Vakarų Lietuvos ekonomikos augimą bei plėtrą.

Labai gaila, kad šiuo metu tai nėra pagrindinis prioritetas. Užuot išnaudoję savo aviacinį potencialą ir mėginę pritraukti daugiau turistų, Palangos oro uosto vadovai savo dėmesį sutelkia į emigracijos skatinimą – daugiau nei pusė iš Palangos išvykstančių lėktuvų skrenda į Londoną, Kopenhagą ir Oslą. Kitaip tariant, lietuvių emigrantų labiausiai pamėgtus Europos miestus.

Mes turėtume rūpintis, kad Palangos oro uostas atvežtų turistus į visą Vakarų regioną, o ne išvežtų lietuvius, kad jis skatintų turizmą, o ne emigraciją. Turime pritraukti naujas turistinių skrydžių kryptis į Palangos oro uostą ir užtikrinti sėkmingą Vakarų Lietuvos ekonomikos augimą ir plėtrą.

Turime stiprinti vietinio ir atvykstamojo turizmo tradicijas

Siekiant keisti nusistovėjusią turizmo padėtį, reikėtų optimizuoti biurokratinį valdymą, mažinti išvykstančių piliečių skaičių. Svarbu yra sukurti alternatyvų – vietinio turizmo tradicijos mūsų šalyje gana silpnos. Jas stiprinti galime sukurdami palankias sąlygas vietiniams verslams kurtis ir teikti konkurencingas paslaugas bei pramogas.


Privalome suteikti priežasčių lietuviams ir užsienio svečiams atostogauti Lietuvoje, tik tokiu būdu bus skatinamas vietos ekonomikos augimas, o tai reiškia daugiau surenkamų lėšų į valstybės biudžetą, mažesnius mokesčius ir didesnį finansavimą atvykstamojo bei vietinio turizmo skatinimui. Uždaras ekosistemos ratas, kurį privalome tobulinti.