Afrikinis kiaulių maras pasiekė Jurbarko rajono savivaldybę
Jurbarko valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau Jurbarko VMVT) informuoja, kad spalio 23 d. Birbiliškės miške, Šimkaičių seniūnijoje, „Alsos“ medžiotojų klubo medžioklės ploto vienete buvo rastos keturios šernų gaišenos. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad joms nustatytas afrikinis kiaulių maras. Informacija perduota atsakingoms institucijoms ir Europos Komisijai, kuri analizuos ir priims atitinkamus sprendimus dėl šio įvykio.
„Paėmus mėginius tyrimams, gaišenos buvo saugiai sunaikintos užkasant jas į žemę ir dezinfekuojant vietą. Spalio 24 d. iš laboratorijos gavome atsakymą, kad visiems keturiems šernams nustatytas afrikinis kiaulių maras. Nedelsiant apie tai informavome Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Jurbarko rajono savivaldybę, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūrą, VšĮ „Jurbarko miškų urėdiją“, kitas institucijas“, – sakė Jurbarko VMVT viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Algirdas Pocius ir pabrėžė, jog siekiant išvengti afrikinio kiaulių maro užkrato plitimo kiaulių ūkiuose, gyventojai privalo itin griežtai laikytis biologinės saugos priemonių reikalavimų.
Apie tai, kad Birbiliškės miškas yra užkrėstoje teritorijoje informuotas ir medžiotojų klubas „Alsa“. Kaip nurodyta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. B1-265 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose“ patvirtintuose reikalavimuose ir jame esantiems medžioklės plotų vienetų naudotojams taikomos šių reikalavimų 4 punkto nuostatos. Taigi „Alsos“ medžiotojų klubas privalės vykdyti šiame punkte numatytas priemones.
„Iki šiol Jurbarko rajonas priklausė pirmajai afrikinių kiaulių maro zonai (tai teritorija, esanti aplink užkrėstas zonas ir kaimynystėje), tačiau po šio įvykio pateks į antrąją zoną (jai priklauso tie rajonai, kuriuose liga buvo nustatyta šernams). Kiek ši zona išsiplės, priklausys nuo Europos komisijos. Kol kas dirbame tik Birbiliškės miške su „Alsos“ medžiotojų klubu. Kiekvienas šiame miške medžiotojų sumedžiotas šernas privalės būti ištirtas dėl afrikinio kiaulių maro.
Nuolat lankome visus smulkius rajono ūkius, pateikiame gyventojams aktualią informaciją, surašome aktus, įvertiname biosaugos reikalavimų laikymąsi, nurodome trūkumus, kuriuos reikalaujame pašalinti. Jeigu trūkumai nepašalinami – taikome administracines nuobaudas. Šiais metais jos skirtos septyniems asmenims. Po šio įvykio dar labiau griežtinsime kontrolę – papildomai vyksime ir tikrinsime tuos ūkius, kuriuose radome trūkumų“, – teigia A. Pocius.
„Kiaulės turi būti laikomos uždarytos. Taip pat svarbu, kad tvarte nesilankytų svetimi žmonės. Einant į tvartą būtina pasikeisti avalynę, drabužius. Prie įėjimo turi būti įrengtas dezinfekcijos barjeras (kilimėlis), nuolat užpildytas dezinfekcinėmis medžiagomis, veikiančiomis prieš afrikinį kiaulių marą. Svarbu nutraukti bet kokį kontaktą su mišku. Vaikščioti po miškus ir grįžti į kiaulių ūkį – nesuderinami dalykai. Ypatingas dėmesys turi būti skirtas kiaulių šėrimui. Griežtai draudžiama gyvulius šerti virtuvės atliekomis – vienu iš pagrindinių šaltinių, per kurį užkratas plinta. Taip pat žaliąją mase (šviežia žole, kitais termiškai neapdorotais pašarais). Visi pašarai privalo būti termiškai apdoroti“, – sako A. Pocius primindamas pagrindinius biosaugos ūkyje principus.
Inspektoriaus teigimu, kiaulių judėjimas taip pat privalo būti deklaruojamas. Tai reiškia, kad visos įsigyjamos ir į ūkį parvežamos kiaulės privalo būti su lydimaisiais dokumentais (veterinarijos pažymėjimu, judėjimo forma GŽ-2) bei paženklintos į ausis. Įsigytus paršelius, parduodamas ar paskerstas savoms reikmėms kiaules, kiaulių laikytojai privalo deklaruoti per 7 kalendorines dienas.
Ūkininkai turėtų kasdien tikrinti savo kiaules dėl neįprastų požymių ar elgesio, stebėti naujai įsigytų kiaulių sveikatos būklę. Sergančias kiaules būtina izoliuoti ir nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Labai svarbu nelaikyti kiaulių lauke, kad būtų užkirstas kelias kontaktams su laukiniais gyvūnais. Kilus įtarimams dėl gyvulių sveikatos būklės, kiaulių laikytojai turi nedelsdami informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403, kreiptis į Jurbarko VMVT telefonais (8 447) 72 554, 8 610 62 986 ar tiesiog pranešti aptarnaujantiems privatiems veterinarijos gydytojams.
Spalio 26 d. savivaldybėje įvyko Tarybos posėdis, po kurio Jurbarko VMVT viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius Algirdas Pocius apie Jurbarko rajono savivaldybę pasiekusį afrikinį kiaulių marą supažindino rajono seniūnijų seniūnus. Jis paprašė seniūnų bendradarbiauti ir informuoti gyventojus, kad jie pateiktų duomenis apie savo ūkius. A. Pociaus teigimu, ne visi gyventojai pateikia duomenis apie likviduotus ūkius (Pvz. paskerdžia paskutinę kiaulę, tačiau apie tai neinformuoja veterinarijos tarnybos ir ūkis vis dar rodomas registre). Paskutiniais Jurbarko VMVT duomenimis, Jurbarko rajone deklaruotų ūkių skaičius pasiekė 1 tūkstantį. A. Pocius nurodė, kad visi kiaulių laikytojai privalo deklaruoti kiaulių bandas kiekvieno ketvirčio pirmą mėnesį (GŽ-1 forma).
Apie rajone užfiksuotą afrikinio kiaulių maro atvejį Jurbarko rajono savivaldybės administracija informavo rajone esančius medžiotojų būrelius su prašymu suaktyvinti medžiokles jų medžioklės plotuose. „Kiaulių augintojų skaičius mūsų rajone priklausys nuo to, kaip sugebėsime suvaldyti šią situaciją. Manome, kad tinkamai sureguliuota medžiojamųjų gyvūnų (šernų) gausa sumažins afrikinio kiaulių maro užkrato išplitimo tikimybę į kitus mūsų rajone esančius medžioklės plotus“, – teigia Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė.
