balandžio 29, 2019
Karolina Baltmiškė
Akcijos rodo visuomenės sąmonėjimą

Apie akcijas ir jų poveikį visuomenei ir Saugomų teritorijų įstatymo pataisas kalbamės su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nare Virginija Vingriene.

Gerbiama Virginija, ką tik pasibaigė tradicinė akcija „Darom“. Kokias mintis sukėlė šiųmetė akcija? Gal kaip Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė tikitės daugiau iniciatyvų?

Pirmiausia noriu pasidžiaugti tuo, kas yra. Džiugu, kad žmonės susirenka, kad tvarko aplinką. Ir sutvarko ne tik savo aplinką, bet ir kitų paliktas šiukšles. Labai gerai, kad žmonės vis labiau bendruomenėja, ateina ir švarina ne tik savo kiemą, bet bendrąsias erdves. Tas darbas labai svarbus visiems mums. Malonu, kad mūsų visuomenėje vis labiau ryškėja švarios aplinkos poreikis, pamažu išgyvendinama yda lengvabūdiškai šiukšlinti, nes kiekvienais metais akcijos metu surenkama vis mažiau šiukšlių. Be abejo, prieš dvylika metų gimusi iniciatyva galėtų įgyti ir naujų idėjų, įdomesnių iniciatyvų. Kaip minėjo atliekų tvarkytojai, pastaruoju metu gamtoje daugiausia aptinkama padangų ir statybinių atliekų. Tad galbūt akciją „Darom“ galime papildyti ir skatinimu, kaip tas atliekas pvz. kūrybiškiau panaudoti. Galbūt gimtų iniciatyva ir taip trūkstamos perdirbimo skatinimo iniciatyvos. Gal vertėtų surengti ir kūrybines dirbtuves, ką neseniai pademonstravo padangų importuotojų organizacija, pakviesdama šalies gyventojus sudalyvauti senų padangų pritaikymo konkurse. Būtų gražu, jei ir akcija „Darom“ būtų papildyta kūrybingumą, verslumą ar žiedinę ekonomiką skatinančiomis idėjomis.

Balandžio 26 dieną prie Vyriausybės vyko viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“ surengta akcija „Prieš palmių aliejaus vartojimą“. Kaip teigia šios akcijos iniciatorius Domantas Tracevičius, alyvpalmių plantacijos dengia jau daugiau nei 27 mln. ha žemės ploto. Norint dar labiau jas praplėsti, kertamos džiunglės, naikinamai gyvūnai, sausinami durpynai – dėl šios priežasties didėja šiltnamio dujų koncentracija. Protesto metu buvo skatinama susimąstyti, ar visuomenė žino, kas yra mūsų kasdieną valgomo maisto sudėtyje ir ar tikrai suprantame, kokią žalą palmių aliejus daro ne tik mūsų organizmui, bet ir žemei bei gyvūnijai. 

Ši akcija neatsiejama nuo antros kartos biodegalų naudojimo skatinimo. Žinoma palmių aliejus naudojamas ne tik maistui, bet ir kalbama ir biodegalų gamybai, viena iš nuomonių jį priskiria prie antros kartos biodegalų. Kas dar labiau paspartintų šių medžių naikinimą. Todėl pritarčiau šiai idėjai.

Degantys Baltarusijos miškai, gaisrus sukeliantis žolės deginimas kelia nemažą susirūpinimą.

Taip, tai kelia labai didelį susirūpinimą, tačiau mes nesame apsaugoti nuo stichinių nelaimių – šiuo atveju dar ankstyvą pavasarį prasidėjusia sausra signalizuoja apie rimtą pavojų, jau visai artėjama prie pavojingiausios penktosios klasės gaisringumo. Tokiomis sąlygomis ypatingai atsargiai reikia elgtis su ugnimi. Šioje vietoje pagelbėtų ne tik lankymosi miškuose griežtas ribojimas, bet ir šiukšlinimo įpročių apsikratymas. Juk savo elgesiu kiekvienas gali tiesiogiai ar netiesiogiai gali prisidėti ir prie miškų gaisringumo mažinimo. Gaisrą stichinės sausros sąlygomis gali sukelti ne tik neatsakingai numesta nuorūka ar deginama žolė, bet ir palikta stiklo šukė.

Visiškai nepateisinamas pernykštės žolės deginimas. Jau ne kartą įsitikinome jų padariniais bei sukelta nepataisoma žala gyvajai gamtai, o neretai ir pačiam žmogui, jo turtui. Apie tai liudija ir praėjusią savaitę Šalčininkų rajone įvykusi didžiulė nelaimė, kai sumanius sudeginti šiukšles žaibiškai užsiliepsnojo ir sudegė dešimtys kaimo pastatų.

Ugnis nejunta sienų, ar Lietuva yra numačiusi priemones, kaip apsisaugoti, kad kilus panašiems atvejams ugnis nepersikeltų iš kaimyninių šalių?

Tiesa, kad sienų ugniai nėra, bet senų nėra ir oro užterštumui, ir miško kenkėjų išplitimui, ir kitiems ekstremaliems reiškiniams. Nekalbus apie galimą bet kokio pobūdžio avariją vos  km nuo Vilniaus statomoje Astravo atominėje jėgainėje. Ištikus tokiai nelaimei lieka viena galimybė – skubus gyventojų evakavimas.

Dėl kilusio miškų gaisro Lietuva nėra priėmusi specialių sprendimų, nors, pasienio regionų savivaldybės ir miškininkai yra pasiruošę mielai padėti malšinti gaisrus, net ir už ES ribų esančiai šaliai. Juk ugnis netruktų persimesti ir į Lietuvos miškus, o kartu, miškuose skendinčias gyvenvietes. Turime priimti reikiamus lanksčius sprendimus valstybiniu lygmeniu, kai reaguoti esant tokiomis ekstremalioms sąlygoms, nepaisant jokių politinių rietenų ar kitų aspektų. Juk čia giname ir savo pačių turtą, nors draugiška pagalba nelaimės ištiktai šaliai irgi itin svarbu.

Kokius aplinkosaugos klausimus pastaruoju metu svarsto Seimas?

Balandžio 26 d. Seimas priėmė Saugomų teritorijų įstatymo pataisą. Nuspręsta nustatyti, kad saugomose teritorijose esančių kultūros paveldo vietovių ir kompleksinių kultūros paveldo objektų paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai bus nustatomi saugomų teritorijų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) arba valstybinių draustinių atveju – tvarkymo planuose.

Šio įstatymo pakeitimo tikslas yra vengti dubliavimo, kai saugomose teritorijose yra kultūros paveldo objektai. Iki šiol specialieji planai buvo rengiami tiek Saugomų teritorijų direkcijos, tiek Kultūros paveldo departamento. Pagal šiuos pakeitimus, jeigu kultūros paveldo objektai bus saugomose teritorijose, bus rengiami tik Saugomų teritorijų direkcijos specialieji planai, o jeigu kultūros paveldo objektai ne saugomose teritorijose, tuomet Kultūros paveldo departamento specialieji planai.

Pakeitimais taip pat siekiama nustatyti, kad valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių teritorijų ribos bus nustatomos remiantis šio įstatymo nustatyta tvarka rengiamuose saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu. Jei dokumentą pasirašys prezidentė, pataisa turi įsigalioti jau nuo 2019 m. gegužės 1 d.

Share Button


gruodžio 4, 2019

Seimo Europos reikalų komiteto delegacija tęsia darbą gruodžio 1–3 dienomis Helsinkyje vykstančioje LXII Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC). Šiandien […]

lapkričio 22, 2019

Kaip parodė Alytuje kilęs gaisras, padangų atliekų tvarkymas apkerpėjęs didžiule netvarką, kurioje lyg ežiukas rūke klaidžioja ir teisės aktai, ir […]

lapkričio 19, 2019

Atrodo, visai neseniai masiškai piktindavomės besimėtančiais plastikiniais buteliais miškuose, pakelėse ir kitose viešosiose vietose. Šiandien pamatyti tokio vaizdo beveik nebeturime […]

lapkričio 7, 2019

Spalio 16 dienos rytą Lietuvą apskriejo žinia – Alytuje dega padangų perdirbimo įmonė „Ekologistika“. Gaisras kilo 2 tūkst. kvadratinių metrų […]

spalio 18, 2019

Spalio 9 dieną Seimo narės Virginijos Vingrienės iniciatyva vyko tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių sektoriaus proveržis: galimybės ir iššūkiai“. Prieš renginį […]

spalio 17, 2019

Po ilgų svarstymų, įvairių ir pačių netikėčiausių trukdžių, spalio 11 dieną Seimas po pateikimo pritarė trims Virginijos Vingrienės inicijuotiems projektams […]

spalio 16, 2019

Spalio 10 dieną Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ pakvietė pasižiūrėti prancūzų sukurtą filmą „Girių laikas“ https://nepatoguskinas.lt/2019/filmas/giriu-laikas/  Po […]

spalio 15, 2019

Padangų gamintojai ir importuotojai pasigenda Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, kuria būtų pakeistas mokesčio dydis skirtingo gabarito padangoms. „Pagal […]

spalio 14, 2019

Rugsėjo pabaigoje vykusioje Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naudodama biomasę šildymui, Lietuva prisideda prie klimato kaitos […]

spalio 12, 2019

Diskusijos dėl pluoštinių kanapių platesnio panaudojimo pasiekė finišo tiesiąją. Rudens sesijoje Seimo komitetuose baigiami svarstyti Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimai, kuriais […]