gruodžio 15, 2017
Aktuali rašyba artėjant šventėms

Artėjant  šventėms, vis dažniau pasitaiko sakinių, susijusių su tam tikrais, ne kasdien vartojamais, žodžiais, pvz., dažnas suabejoja, ar rašyti „Kalėdų sveikinimas“, ar „kalėdinis”, kada tinka santrumpa šv. iš mažosios, kada reikėtų didžiosios Šv., o galbūt nereikia iš viso šios santrumpos?

Kada rašyti Kalėdų, kada kalėdinis

Tais atvejais, kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena (geriau nei siurprizas!), Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan. Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė būdvardis kalėdinis, -ė (kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, o vietoj Kalėdų išpardavimas  – kalėdinis išpardavimas ir pan.). Nelabai bus gerai, jei pradėsime Kalėdas pardavinėti.

Kada rašyti šv., kada Šv., o kada nereikia iš viso

Primintina, kad sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (pvz., Sveikinu su Kalėdomis!) paplito dėl rusų kalbos įtakos, o lietuviams įprastesni, pvz.: Sveiki sulaukę šventų Velykų! Džiaugsmingų šventų Kalėdų! Žodis šventas neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas. Todėl tikrai ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be minėtojo žodžio, pvz.: Jeigu Kalėdos būdavo be sniego, buvo manoma, kad pavasaris vėluos ateiti.

Kadangi santrumpa šv. neįeina į šventės pavadinimą, todėl paprastai rašoma mažąja raide: šv. Kalėdos, šv. Velykos. Prieš šventųjų vardus rašoma šventasis (ne šventas, -a, o būtent įvardžiuotinė forma šventasis, -oji), o santrumpa šv. taip pat rašoma mažąja raide, pvz.: šv. Ona, šventasis Petras. Gatvių, švenčių, bažnyčių  ir kitų tikrinių pavadinimų pradžioje santrumpa rašoma didžiąja raide, pvz.: Šv. Stepono gatvė, Šv. Onos atlaidai, Šv. Jonų bažnyčia.

Stilistiškai didžiąja raide rašomi su religija susiję žodžiai, pvz.: Šventasis Tėvas (bet popiežius), Šventasis Raštas, Šventoji Dvasia, Švenčiausiasis Sakramentas, Dievas, Trys Karaliai, Kristaus Gimimas, (Švč.) Kristaus Kūnas ir Kraujas, Švč. M. Marija, Pirmoji Komunija, bet Paskutinė vakarienė, Dieviškoji liturgija, Krikšto sakramentas ir kt. Stilistiškai didžiosios raidės vartojimas įmanomas ir rašant Šv. Kalėdos, ypač religinio pobūdžio tekstuose.

Naujametis ar naujametinis

Būdvardžio forma naujametinis, nelaikoma klaida, tačiau pirmenybė teikiama dėsningesnei formai – naujametis, -ė,  pvz.: naujametė eglutė, naujametis sveikinimas.

 Kaip kreiptis ir nurodyti adresatą

Oficialiuose raštuose, sveikinimo laiškuose, atvirukuose kreipiantis prie pareigų pavadinimo pridedamas mandagumo priedėlis, pvz., „Gerbiamasis Vytautai Burba“. Jei rašoma keliems žmonėms, galima rašyti „Gerbiamieji“. Sveikinimuose, kvietimuose geriau nerašyti trumpinio Gerb. Netinka kreiptis vienu žodžiu „Ponas, -ia“, reikia rašyti „Pone pirmininke / Pirmininke“ ir pan. Kiti mandagumo žodžiai: kolega, bičiulis, tamsta, garbus (is), mielas(is), brangus(is), pvz., „Garbusis kunige / Kunige“. Kreipiniai kartu su mandagumo žodeliais išskiriami kableliais, pvz., „Kreipiuosi į Jus, Pone pirmininke / Pirmininke,….“

Ant voko ar kitur nurodant adresatą labiau tinka rašyti pareigų pavadinimą ir asmenvardį: „Ambasadoriui Vytautui Rumšai“.

Du vardai vienas greta kito rašomi be jokių ženklų, pvz., Jolanta Augustė Rimiškytė. Dvi pavardės viena su kita jungiamos vienu brūkšneliu (be tarpelių), pvz., Jolanta Rimiškytė-Santvarienė.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja

 

Share Button


lapkričio 30, 2017

Apie Kūčias ir Kalėdas Rudeniui nueinant, į mūsų gyvenimą atkeliauja rimties, apmąstymų ir susikaupimo metas – adventas. Tai tarsi stabtelėjimas, […]

liepos 4, 2017

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas […]

birželio 28, 2017

Atrodytų smulkmena – ar brūkšnelis, ar brūkšnys, yra tarpeliai, nėra jų, tačiau… yra priimtos tam tikros taisyklės, nustatyti reikalavimai, tad […]

gegužės 31, 2017

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu – hab. dr. Kazimieras GARŠVA, „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos“ abėcėlės skyriaus autorius, www.voruta.lt Lietuvos Respublikos Prezidentei […]

gegužės 4, 2017

Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIIIP–535 (2017–04–04) numato, kad nelietuviškomis raidėmis būtų galima rašyti Lietuvos Respublikos piliečių […]

balandžio 19, 2017

Atrodo, jau buvo aprimę vardyno rašybos chaotizavimo propaguotojai.  Net tarp trijų raidžių – W, Q ir X – pasiklydę entuziastai […]

balandžio 18, 2017

2017 sausio 12 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atsakė į Seimo narių klausimus. Kalbėdamasapie 2010 m. Seimo […]

balandžio 14, 2017

Parašiau pirmąjį antraštės žodį, norėdama papasakoti, kokia įdomi alfabetų kūrimosi istorija iki tol, kol jie virsta uždaromis ženklų sistemomis kalbos […]

balandžio 7, 2017

Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai intensyviai klausosi – taip jie pradeda suvokti ir įsisavinti aplinkoje girdimos gimtosios kalbos ypatybes, kiek vėliau […]

kovo 8, 2017

Šiandien Vyriausybė patvirtino Lietuvių kalbos kultūros metų minėjimo 2017-aisiais planą. Jame numatytos įvairios veiklos, kurios populiarins taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą […]