spalio 2, 2015
Klaipėdos miesto savivaldybės informacija
Aktyvūs pajūrio senjorai rudenėjančiame mieste

Rugsėjo pabaigoje tradicinį projekto „Aktyvūs pajūrio senjorai“ susitikimą Šv. Kazimiero bažnyčios parapijoje bendruomenės malda pradėjo klebonas Rolandas Karpavičius. Klebonas palaimino susirinkusius, kvietė visą bendruomenę pasidžiaugti galimybe susitikti ir praleisti kartu sekmadienio popietes. Kalbėdamas apie Šv. Petro saugojamus vartus, jis simboliškai perdavė Dviračių treko seniūnaičiui Antanui Gimbutui raktus nuo parapijos salės, įpareigodamas rūpestingai ir su meile rūpintis susirenkančiais senjorais, bendruomenės nariais. Kalbėdamas apie globą vieni kitais, klebonas pabrėžė kaip svarbu nuoširdžiai draugauti – su pasitikėjimu, pagarba ir gerumu vienas kitam. Trijų seniūnaičių Sigutės Chabibulinos, Danutės Galvelienės, Antano Gimbuto susivienijimas vardan bendro tikslo yra geras atspindys kaip bendruomenėje nariai turi susitelkti, kad įgyvendinti bendrus siekius, pasirūpinti aplinka, kurioje gyvename. Darbas bendruomenei yra tarnystė, kuri turi būti pagrįsta meile žmogui, atsakomybe ir globa, vilties suteikimu. Geri ketinimai yra tie, kurie statydina, kuria.

Salėje nuvilnijo estradinio ansamblio „Ryto pašvaistė“, vadovaujamo P.Grajausko, atliekamos nuotaikingos dainų melodijos. Vis drąsiau besijaučiantys susitikimuose senjorai su šypsenomis drąsiai jungėsi prie pradėjusiųjų šokti. Besiilsintys senjorų tuo metu apžiūrinėjo parodą „Rudens puokštė‘, kuri buvo skirta rudens lygiadieniui paminėti ir puikiai papildė parapijos salės aplinką. Dalis puokščių paruošta bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto Botanikos sodu, kitas puokštes atsinešė bendruomenės narės.

Susitikimą tęsė gydytojas Valdemaras Anužis, kuris skaitė paskaitą „Mityba vyresniame amžiuje“.

Pristatydamas temą pranešėjas trumpai apžvelgė gyvenimo laikotarpius ir suprantamais kiekvienam klausytojui terminais apžvelgė mitybos pokyčius sulaukus brandos. Juk daugelio mūsų senjorų niekas nemokė sveikos gyvensenos, neformavo suvokimo, jog organizmas yra savireguliuojanti sistema. Gydytojas ypač atkreipė dėmesį į laikotarpį nuo 55 m., kai dalis organizmo funkcijų pradeda kisti, medžiagų apykaita, hormonų sintezė lėtėja.

Pranešėjas akcentavo tris svarbiausius dalykus–tinkama mityba, tvarkinga hormonų sistema ir fizinis aktyvumas.

Kodėl svarbus fizinis krūvis ir vyresniame amžiuje? Kas penktas gyventojas Lietuvoje yra sulaukęs 60 ir daugiau metų. Fizinis aktyvumas (kartu su kitais sveiko gyvenimo būdo veiksniais) gali suteikti pagyvenusiems asmenims realią galimybę pailginti savo aktyvaus ir nepriklausomo gyvenimo metus, sumažinti funkcinius apribojimus, socialinę izoliaciją, o tai stipriai lemia pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybę. Viena iš priežasčių – fizinis krūvis stimuliuoja fermentų sintezę. Kad kaulinė struktūra būtu reikiamai tvirta, labai svarbu, kad maiste būtų pakankamas baltymų kiekis. Baltymai labai reikšmingi ir daugelio hormonų gamybai.

Dažnas senjoras ypač sutrikus sveikatai bando visiškai atsisakyti riebalų, tačiau jie yra būtini tik svarbu kokius riebalus ir kokiais kiekiais naudosime. Cholesterolis nebenaudojamas taip intensyviai kaip anksčiau, todėl valgant pagal anksčiau susiformavusius įpročius pradeda kauptis riebalai, nes įprastas organizmo gaunamas jų kiekis nepanaudojamas kaip anksčiau. Pagrindinis maistas – angliavandeniai, lyg lėtas kuras. Kol jie naudojami, riebalai stovi eilėje. Dėl per didelio vartojimo riebalai gali kauptis ne tik iš išorės, bet ir ant vidaus organų, taip sutrikdomas organizmo darbas. Kodėl riebalai yra būtini? Jie padeda organizmui įsisavinti vitaminus, mineralus, kurie svarbūs, kad turėtume energijos, o mūsų ląstelės tinkamai funkcionuotų, imuninė sistema būtų stipri. Vitaminai ir mineralai – gyvybiškai būtini gerai sveikatai palaikyti ir nepakeičiami darniai organizmo veiklai užtikrinti, tai lyg tai fabrikas, kuris gamina reikalingus organizmo darbui fermentus. Fermentai- tūkstančius kartų paspartina kiekvienoje organizmo ląstelėje vykstančias įvairias chemines reakcijas. Dėl fermentų organizmas sutaupo energijos ir sutrumpina vykstančių cheminių reakcijų laiką, palaikoma gyvybė, medžiagų gamyba, įsisavinimas. Daug augalinių fermentų turi šviežios daržovės, vaisiai. Valgant tokį neapdorotą maistą, virškinimo ir maisto fermentai atlieka tą pačią funkciją – jį virškina ir skaido, kad organizmo ląstelės maisto medžiagas galėtų tinkamai įsisavinti. Dauguma žmonių daugiausia vartoja apdorotą, rafinuotą maistą, kuriame maisto fermentų nebėra. Pagrindine mūsų ligų priežastimi tampa netinkama mityba. Termiškai apdorotam maistui įsisavinti sunaudojame savo vidinius resursus, kurie nėra tam skirti, todėl sekiname organizmą.

Gydytojas V.Anužis priminė mums ir kokiais klijais anksčiau klijuodavome tapetus. Daugelis prisimena, kad termiškai apdorotas krakmolas-puikūs klijai, kaip ir klijai iš ryžių, miltų. Organizmui tenka juos suskaldyti, o kuo šių klijų didesnis kiekis, tuo labiau jis nepajėgia jų apdoroti. Gamta nenumatė, kad viską virsim, kepsim ir dar papildomai krakmolo įdėsim. Į senjorų klausimą apie medų, gydytojas atsakė, kad medus visais laikais buvo privilegija. Tai geriau nei cukrus, bet medaus pagrindas fruktozė ir gliukozė, o tai stipriai veikia insuliną.

Kintant amžiui svarbiausia keisti įpročius. Jei 90 proc. II tipo cukrinio diabeto atvejų nulemia mityba, tad kodėl mes jos nekeičiame? Didėjant metų skaičiui reikia mažesnio maisto kiekio, nes visos organizmo funkcijos sulėtėja, dalis nustoja funkcionuoti. Kalbėdamas apie svorio problemas klausytojų nuotaiką V.Anužis praskaidrino juokaudamas, kad: visi amerikiečiai sveria kaip visi kiniečiai (2011-2013 statistikos duomenimis JAV gyventojų -317 mln., Kinijoje-1,361 milijardo).

Žmonės naudoja daug mažiau vandens, nors jis nemažiau būtinas organizmui, juk 2/3 mūsų organizmo sudaro skysčiai. Gydytojas pasidalino patirtimi, kad nuolat geria paprastą vandenį, pagerindamas į jį įpila šlakelį gero mineralinio vandens, bei atkreipė dėmesį, kad vandenį reikia gerti kūno temperatūros. Yra besiskundžiančių, kad pradėjo rytais gerti vandenį, tačiau jaučia lyg sustoja skrandis. Būtent dėl per žemos temperatūros skrandis patiria stresą ir lyg sustingsta.

Šypsodamasis gydytojas V.Anužis, atsakęs į daugybę senjorų klausimų, mikrofoną perdavė ansambliui „Ryto pašvaistė“. Ir sukosi poros, prie stalo viliojo organizatorių iškepti obuolių pyragai.

Projekto konsultantė Vilija Malakauskienė kreipdamasi į bendruomenę džiaugėsi, kad pasijautė tarp narių bendruomeniškumas: kas atėjo su gėlių puokštėmis, kas vaišių stalą papildė atsineštais skanumynais. Bendruomeniškumo ratas daugeliui senjorų yra svarbus, nes kaip anksčiau sakydavo: vaiką užauginti reikia viso kaimo. Daugiabutyje gyvenantis žmogus, ypač jei yra vienišas, vaikai gyvena kartais net ne kitam mieste, o kitoje šalyje, praranda galimybę būti natūraliai susiformavusios bendruomenės nariu. O žmogui reikia žmogaus, artumo. Gyvendamas miesto terpėje, senjoras dažnai jaučiasi nesaugus, atakuojamas didžiulių informacijos srautų, reklamų, užsidaro savo erdvėje, tampa anoniminiu apatišku asmeniu. Vartotojų visuomenė peni egocentrizmą ir rūpinimąsi tik „savo kiemu“. Todėl nors dalis senjorų pasyviai bendrauja su televizoriumi, širdyje kirba noras aktyviai bendrauti.

Projektai skirti bendruomenei sutelkti yra labai svarbūs, nes atsiranda galimybė gyventi aktyvų bendruomeninį gyvenimą. Ir nors šį sykį nebeliko laiko kalbėti apie bendras bendruomenės iniciatyvas, tačiau vis dažniau skambantis žodis „Mes“ tikimės taps Šv. Kazimiero parapijos senjorų aktyvumo geriausiu šaukliu susitikimams bendraminčių rate.

Share Button


birželio 2, 2020

Birželio 1-ąją, simboliškai per Vaikų gynimo dieną,  „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai” surengė sugrįžtuvių šventę ligoniukams ir medikams Vilniuje ir Klaipėdoje. Švelnėjant […]

birželio 1, 2020

Didelius institucinius vaikų globos namus Klaipėdoje sparčiai keičia bendruomeniniai globos namai, kurie paprastai yra įkuriami erdviuose butuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. […]

gegužės 28, 2020

Viename populiariame animaciniame filme apie lenktyninį automobilį rodoma stebuklinga alyva, kuria pateptos surūdijusio automobilio kėbulo dalys ima tviskėti. Realiame gyvenime […]

gegužės 5, 2020

Karinę tarnybą baigiančiam laivui „Sūduvis“ rasta nauja švartavimosi vieta Klaipėdos mieste – 25-oji uosto krantinė, šalia Senosios perkėlos, prie „Memelio […]

gegužės 4, 2020

Balandžio 29 d. devintą kartą iš eilės buvo paskelbtos konkursą „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“ laimėjusios geriausia Klaipėdos regiono biblioteka ir […]

balandžio 28, 2020

Jau nuo šiandien, balandžio 28 d., vėl galima lankytis Olando Kepurėje. Panaikinti draudimą nuspręsta Vyriausybei švelninant karantino sąlygas. Nuo šios […]

balandžio 27, 2020

Palaipsniui švelninant karantiną, vis daugiau įstaigų gali atnaujinti veiklą – nuo pirmadienio gali pradėti veikti archyvai, bibliotekos ir muziejai, jeigu […]

balandžio 23, 2020

Reaguodamos į susiklosčiusią padėtį dėl situacijos uostamiestyje bei gindamos viešąjį interesą, ligonių kasos operatyviai kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros […]

balandžio 21, 2020

Balandžio 23–29 d. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka kartu su kitomis šalies bibliotekomis švęs jau tradicine tapusią 20-ąją Nacionalinę […]

balandžio 10, 2020

2008 metais pradėta Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos pastato rekonstrukcija nuvedė netikėtais keliais. Jos metu išryškėjo tarpukariu šiose patalpose […]