lapkričio 19, 2019
Alfonsas Šeputis: matyt, pats likimas nusprendė, kad įsikurčiau Švėkšnoje

Šilutės rajono Švėkšnos miestelis šiandien daugeliui Lietuvos gyventojų žinomas kaip vieta, kur trumpėjant dienoms rengiama šviesos ir moliūgų šventė, kur praeitis į apsilankiusiųjų širdis pasibeldžia per  miestelio architektūrą, urbanistinę struktūrą.  Jos formavimuisi, be abejo, įtakos turėjo ir tai, kad Švėkšna ilgą laiką buvo Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienyje. Su Švėkšna susijęs ir grafų Pliaterių vardas. Čia yra XVIII a. grafų Pliaterių įkurtas parkas su įspūdinga liepų alėja, vila, tvenkiniais ir skulptūromis. Pačiame miestelio centre yra akmenimis grįsta turgaus aikštė. Miestelis garsus aukščiausia Šilutės rajone 65 metrų dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia „Miestelio architektūra vilioja jaunavedžius ir lietuviškų filmų kūrėjus. Vasarą net darbo dienomis čia galima sutikti besifotografuojančias poras su vestuvininkais“, – sako Švėkšnos seniūnijos seniūnas Alfonsas Šeputis, šiais metais už nuopelnus savivaldai apdovanotas aukščiausiu savivaldybininkų apdovanojimu – jam suteiktas Auksinės krivūlės riterio vardas.

Švėkšna – netikėtas gyvenimo posūkis

Alfonsas Šeputis kilęs iš kaimyninio Šilalės rajono. Iš ne mažiau vaizdingo miestelio – Pajūrio. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Šiaulių pedagoginį universitete, tuometinį Šiaulių Kazio Preikšos pedagoginį institutą. Studijavo rusų kalbą. 1982 metais baigęs studijas, jis buvo paskirtas į Šilutės rajono Vainuto vidurinę mokyklą rusų kalbos mokytoju. Tačiau nuvažiavęs į rajono Švietimo skyrių išgirdo, kad jo darbo vieta pakeista ir kad jis siunčiamas dirbti į Švėkšnos mokyklą. „Pasirodo, mano draugas jau anksčiau buvo apsilankęs rajono Švietimo skyriuje ir paprašęs, kad mane siųstų dirbti į Švėkšnos mokyklą, nes joje trūksta mokytojų. Sakau, gerai, sutinku, – netikėtą gyvenimo posūkį, atvedusi į Švėkšną, prisimena Alfonsas Šeputis. – Tačiau, matyt, bičiulis mane pasikvietė vietoj savęs, nes kartu dirbome vos porą mėnesių – jis žuvo autoavarijoje. Tarsi pats likimas nusprendė, kad aš įsikurčiau Švėkšnoje, čia dirbčiau ir gyvenčiau.“

Politinio virsmo vingiai

1986 metais mokyklos direktorė rajono valdžiai pasiūlė Alfonsą Šeputį dirbti Švėkšnos apylinkės vykdomojo komiteto pirmininku. Tai dar buvo tie laikai, kai postai buvo siūlomi nelabai atsižvelgiant  į žmogaus pageidavimus.

„Apylinkės vykdomojo komiteto pirmininku pradėjau dirbti lapkričio mėnesį.  Prieš pradedant dirbti, man buvo iškelta viena sąlyga. Kadangi nebuvau partinis, man buvo nurodyta įstoti į tuomet buvusią vienintelę komunistų partiją, nes tose pareigose galėjo dirbti tik partiniai, – prisiminimais dalijasi pašnekovas. – Taigi tapau partinis. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir apylinkių komiteto pirmininkus pakeitus viršaičiais, man buvo pasiūlyta būti viršaičiu. Vėliau, kai atsirado seniūnijos, man pasiūlė dirbti Švėkšnos seniūnijos seniūnu.“

Ir priduria, kad ir jis pajuto politinio virsmo pasekmes. „Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo irgi ne pats paprasčiausias laikas buvo. Atsirado įvairių politinių jėgų. Dėl jų – žmonės susipriešino ir į atskiras stovyklas susigrupavo. Vieni – už vienus, kiti – už kitus.  Tada buvo surengta apylinkės tarybos narių sesija ir mane iš pareigų atleido. 12 dienų buvau be darbo. Dėl mano atleidimo prasidėjo mitingai, buvo renkami gyventojų parašai, tad vėl buvo sukviesta apylinkės taryba ir mane sugrąžino į pareigas“, – pasakoja Alfonsas Šeputis.

Metai ir iššūkiai

„Kai pradėjau dirbti apylinkės vykdomajame komitete, buvau žalias žaliausias. Įstatymus nešdavausi į namus studijuoti. Taip ir mokiausi namų sąlygomis. Tačiau anais laikais įstatymai buvo gan pastovūs. Vieną kartą išmokai ir žinai, o jei kokia pataisa atsirasdavo, į rajoną sukviesdavo ir smulkiai išaiškindavo.  Dabar tik pataisa ant pataisos. Sunku besusiorientuoti, – apie seniūnui tenkančius iššūkius kalba Alfonsas Šeputis.  – Žinoma, pirmaisiais darbo apylinkės pirmininku mėnesiais teko įveikti dar vieną iššūkį – reikėjo susipažinti su gyventojais, suprasti jų tradicijas ir problemas. Mokytoju dirbau neilgai, tad nespėjau ir daugiau žmonių pažinti, bet mokytojai ir buvusių mokinių tėvai buvo pirmieji asmenys, kurie padėjo su apylinkės gyventojais susigyventi. Po trupučiuką susipažinau. Tada buvo ir dar vienas nelengvas išbandymas – tai kolūkių ir tarybinių ūkių valdžia. Apylinkių pirmininkai ranką ištiesę eidavome prašyti, kad padėtų išspręsti vieną ar kitą gyventojų problemą. Juk miestelio gatvės, apylinkės keliai labai priklausė nuo ūkio valdžios. Tačiau ūkis daugiau dėmesio skyrė kelių prie fermų, ganybos objektų asfaltavimui, o ne gyvenvietės gatvėms. Ūkių direktoriai buvo visapusiškai stiprūs. Stiprūs savo valdžia. Stiprūs materialiniais resursais. Jie juk turėjo visą techniką. O apylinkės pirmininkas – tik stalą, kėdę, telefoną ir įstatymų sąvadą. Man nelabai kaip sekėsi susikalbėti su Švėkšnos ūkio direktoriumi. Iš pradžių buvau labai nedrąsus, paskui po truputį įsidrąsinau ir problemas pradėjome spręsti net pasikapodami. Tokie laikai buvo. Bet nieko. Išgyvenome.“

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasak pašnekovo, atsirado dar vienas sunkumas. Pasak seniūno, žmonės labai tiesmukiškai žiūrėjo į įstatymus. Jei kažkuri dalis tinka jo situacija, jis apie kitas dalis net žinoti nenorėjo.  Daryk taip, kaip parašyta jam tinkančioje dalyje ir nesvarbu, kas sakome toliau. Tada įstatymo vykdymas buvo sudėtingas.

Prasidėjus Atgimimo sąjūdžiui, Alfonsas Šeputis  pasitraukė iš partijos ir įsitraukė į kilusio visuotinio judėjimo iniciatyvinės grupės veiklą. „Man reikėjo dirbti su visais žmonėmis. Ir konservatoriškų, ir komunistinių , ir liberalių pažiūrų. Tai, be abejo labai nepatiko ūkių vadovams ir jiems paklūstančiai partinei organizacijai. Bandė įtikinti rajono vadovus, kad mane reikia atleisti iš užimamų pareigų, bet rajono valdžia nepasidavė. Ir dabar seniūnui būti politiku yra labai sudėtinga. Bendruomenė nėra vienalytė politiškai, yra įvairūs judėjimai, ir seniūno priklausymas kuriai politinei jėgai sukelia žmonių nepasitikėjimą. Džiaugiuosi, kad nepriklausau jokiai partijai, – mintimis dlaijais seniūnas ir kiek patylėjęs pašnekovas priduria. –  Įdomus tas gyvenimas.“

Atmintyje gyvas tarybinių karių palaikų iškeldinimas iš parko. Dar anais laikais Alfonsas Šeputis bandė tai padaryti, išsiaiškino palaidotųjų karių asmenybes, susirado jų giminaičius, gavo jų sutikimą palaikus perkelti į miestelio kapines, bet šiandienos žodžiais tariant, aukštesnei valdžiai pritrūko politinės valios. „Tai padarėme atkūrus nepriklausomybę, bet po  kokių 4–5 metų į rajoną mus atvažiavo atstovai iš Rusijos ambasados ir pradėjo  aiškintis, kokiu pagrindu palaikai perkelti. Gerai, kad turėjau išsaugojęs giminių sutikimus, – prisimena seniūnas. – Įvairių įvykių buvo nutikę. Toks laikmetis…“

Patirtį ugdė ir bendruomenė

„Dabar jau turiu gyvenimo patirties ir tai palengvina darbą. Dalį patirties įgijau pats. Dalį išugdė mano bendruomenė. Galima sakyti, bendruomenė mane ir užaugino, –  jį supantiems seniūnijos žmonėms dėkingas seniūnas. – Žinoma, tai nereiškia, kad dabar nebėra problemų. Kaip jau minėjau, darbą apsunkina labai didelė įstatymų įvairovė ir jų kitimas. Nevienodas ir įstatymų traktavimas.  Atrodo, Lietuva nedidelė, ir savivaldybių nedaug, vietos savivaldos įstatymas vienas, valstybės tarnybos įstatymas taip pat vienas, bet gyvename labai skirtingai.  Seniūnijos skirtingos ir funkcijomis, ir savarankiškumu. Mūsų rajone dar nėra prastai. Nors pilnos savivaldos nėra, bet seniūnai esame kaip ūkinė valdžia. Mes esame aprūpinti technika ir turime visas galimybes operatyviai spręsti kasdienines seniūnijos problemas. Daug socialinių problemų. Tai ir padidintos socialinės rizikos šeimos. Vyresnio amžiaus vieniši žmonės. Seniūnijoje nemažai žmonių, gaunančių socialines pašalpas.“

Ir nors miestelio bendruomenės dauguma – garbaus amžiaus žmonės, bet Švėkšna nėra merdėjantis miestelis.  „Jei atsiranda parduodamas namas ar butas, ilgai naujo šeimininko nelaukia. Greitai nuperkamas. Matyt, tam įtakos turi tai, kad netoli Klaipėda, žmonės nesunkiai randa darbą, – svarsto Alfonsas Šeputis. – Švėkšna dar gyvas ir patrauklus miestelis.“

Gyvybingumą sukuria bendruomenė

Seniūnas pasidžiaugia Švėkšnoje aktyviai veikiančiu Šilutės turizmo informacijos centro Amatų centru. Jo siūlomomis edukacinėmis programomis domisi ne tik Šilutės, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai. Čia užsuka ir daug moksleivių grupių. Ne tik miestelio,  bet ir šalies mastu veikia žmonių su negalia asociacija „Švėkšniškių sambūris“. Seniūnijos ir Švėkšnos gimnazijos iniciatyva prieš kelerius metus pradėta rengti moliūgų žibintų šventė sulaukė visos Lietuvos susidomėjimo. Kultūrinę švietėjišką veiklą vykdo švėkšniškių draugija „Tėviškė“, sporto klubas „Meška“ garsina Švėkšną sportiniais pasiekimais. Kultūrinei veiklai žmones buria šokių  kolektyvas „Šalna“ ir Inkaklių folklorinis ansamblis „Dainoriai“.

Alfonsas Šeputis pasidžiaugia, kad į bendruomenės gyvenimą aktyviai įsitraukia ir verslininkai. „Prieš didžiąsias miestelio šventes verslininkai ateina patys ir siūlo paramą.  Mums nereikia vaikštinėti nuo įmonės prie įmonės prašinėjant paremti šventę. Teikdami paramą verslininkai, kaip jie patys teigia, atsidėkoja bendruomenei už tai, kad jos nariai naudojasi jų paslaugomis, perka jų parduotuvėse, remontuoja automobilius jų servise, gražinasi jų kirpykloje. Toks verslininkų požiūris parodo jų glaudų ryšį su bendruomene“, – teigia Švėkšnos seniūnijos seniūnas.

Tiesa, seniūnijos verslas gan smulkus, bet bendruomenė nelabai ir linkusi įsileisti stambias, jų verslą galinčias nukonkuruoti įmones. Miestelyje yra šešios maisto parduotuvės, veikia dvi kavinės, du pirminės sveikatos priežiūros centrai – vienas savivaldybės, kitas – privatus. 

Švėkšnoje veikia ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentas. Jame yra 185 lovos, dirba apie 300 žmonių. Tiesa, departamento pradininkė – tarybiniais metais čia veikusi Psichiatrinė ligoninė miesteliui buvo užtraukusi ne itin gerą vardą. „Kartais pajuokauju, kad anais laikais žmones į Švėkšną veždavo prievarta, o dabar – patys važiuoja, nes čia yra ką pamatyti ir kur įdomiai praleisti laiką,  – užsukti į Švėkšnos miestelį kviečia seniūnas, Auksinės krivūlės riteris Alfonsas Šeputis, o paklaustas,  ką reiškia būti seniūnu suklūsta. – Net nesusimąstydavau… Manau, pirmiausia tai reiškia, kad esi atsakingas už visapusį bendruomenės gyvenimą, pradedant aplinkos tvarkymu ir baigiant psichologinėmis gyventojų problemomis. Tačiau visos tos veikos turi dvi puses: esi už labai daug ką atsakingas, bet bręsti kaip asmenybė. Su žmonėmis nėra sunku bendrauti, kai pats esi atviras. Žmogus jaučia, kad jam nori padėti.“

 

 

Kalbino 

Karolina Baltmiškė

Share Button


spalio 28, 2020

Klaipėdos rajono savivaldybė parduoda jai priklausančias UAB „Stotis“, įmonės, kuri valdo Gargždų autobusų stotį, akcijas. Savivaldybės akcijų dalis įstatiniame kapitale […]

spalio 24, 2020

Nuo kitos savaitės, spalio 26 d. vietiniai karantinai yra paskelbti šiose savivaldybėse: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos […]

spalio 23, 2020

Pėstieji ir dviratininkai jau neužilgo galės naudotis šiuolaikiškai sutvarkytu taku palei uostamiesčio Taikos prospektą. Atnaujinimo darbai vyksta ruože nuo Sausio […]

spalio 23, 2020

„Regionų magnetai“ iškilmingas renginys – VRM finansuojamų regioninės plėtros projektų 2014-2020 apdovanojimai. Renginio metu apdovanoti geriausi infrastruktūros projektai šalies regionuose. Spalio […]

spalio 22, 2020

Artėjant pagrindinio šalies įstatymo – Lietuvos Konstitucijos – dienai ir tradiciškai Europos Sąjungos valstybėse minimai Europos teisės dienai, šalies teismų […]

spalio 21, 2020

Atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius – geltoną, žalią […]

spalio 20, 2020

Neeilinė, ypatinga ir išskirtinė šventė spalio 16-ąją aplankė Kostę Serapinienę iš Švėkšnos. Pasipuošusi plačia šypsena ir spindinčiomis akimis senjorė pasitiko […]

spalio 15, 2020

Neringos savivaldybės tarybos narys, ilgametis Neringos vadovas Vigantas Giedraitis už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui apdovanotas „Auksinės Krivūlės“ […]

spalio 14, 2020

Spalio 10 d. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka pakvietė pėsčiųjų žygių entuziastus leistis į 17 kilometrų kelią, besidriekiantį […]

spalio 14, 2020

Spalio 17 d., šeštadienį, 13 val. Palangoje duris atvers Kurhauzo medinės dalis. Palangos miesto savivaldybė kviečia į  atidarymo renginį Kurhauzo […]

spalio 9, 2020

Penktadienio vakarą Vilniuje jau penkioliktus metus įteikti svarbiausi šalies savivaldos apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų […]

spalio 5, 2020

Šiandien, minint Tarptautinę mokytojų dieną, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje, Valdovų rūmuose, apdovanojo Metų mokytojus. Nors, pasak […]

spalio 5, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 100 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 40 iš jų registruota […]

rugsėjo 28, 2020

Šiandien vyko naujojo grindinio fontano, įrengto Jono kalnelyje, dar vadinamame Bastionų kompleksu, bandomasis paleidimas. „Tokio fontano, koks dabar įrengtas Bastionų […]

rugsėjo 25, 2020

Lietuvos statistikos departamentas išleido elektroninį leidinį „Lietuvos gyventojai“. Leidinyje pateikta statistinė informacija apie Lietuvos gyventojų gimstamumą, mirtingumą, santuokas, ištuokas, gyventojų tarptautinę […]

rugsėjo 22, 2020

Krakių miestelio gyventojai, minėdami savo 599-ąjį gimtadienį, įžengė į užbaigtą kapitaliai renovuoti Kultūros centrą. Ta proga Meironiškiuose vyko „Mykolinių kapelmošius“, […]

rugsėjo 15, 2020

Klaipėdoje, Debreceno gatvėje įsikūrusios Pedagoginės psichologinės tarnybos kiemelyje, įrengtas japoniško stiliaus sodas. Čia sukurtos terapinės ir edukacinės erdvės, kur bus […]

rugsėjo 14, 2020

Po dvejus metus trukusių rangos darbų atidaroma iš esmės atnaujinta, šiuolaikiškai įrengta VšĮ „Klaipėdos irklavimo centras“ bazė. „Prie vandens įsikūrusi […]

rugsėjo 11, 2020

Vaikai ir jų tėveliai kviečiami į atnaujintą poilsio erdvę – šiuolaikišką vaikų žaidimo aikštelę Poilsio parke. Liepos mėnesį Klaipėdos miesto […]

rugsėjo 10, 2020

Pirmą kartą organizuota ir tris savaites trukusi saugaus eismo stotelių kelionė po Lietuvą baigėsi – 62 saugaus eismo stotelėse apsilankė […]