rugsėjo 3, 2019
Andrius Navickas. Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau vertinu ilgalaikius, tvarius dalykus

Neseniai buvo paskelbta žinia apie tai, kad susikūrė iniciatyvinė grupė, kuri pasiryžusi įkurti krikdemišką partiją Lietuvoje. Naujos partijos iniciatoriai tvirtina, kad viena iš svarbiausių priežasčių yra tai, kad jų netenkina Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų politinis veikimas, esą ši partija tapo labiau liberali nei krikdemiška.  Apie tai, ar neketina jungtis prie naujos partijos, kaip vertina šios partijos kūrėjų perspektyvas, paprašėme pakomentuoti Seimo narį, priklausantį TS-LKD frakcijai, parašiusį net kelias knygas Bažnyčios socialinio mokymo tema, Andrių Navicką.

Tikrai esate girdėjęs apie naujos krikdemiškos partijos kūrimo iniciatyvą. Kaip ją vertinate? Gal ketinate jungtis?

Lietuvoje jau seniai egzistuoja tendencija – kuo arčiau Seimo rinkimai, tuo didesnis noras kurti naujus politinius darinius, kurie paprasčiausiai galėtų griežtai kritikuoti visus „buvusius“ ir tvirtinti, kad  ateina kaip „gelbėtojai“.  Suprantu pagundą atversti „naują puslapį“ ir populistiškai dalinti pažadus, tačiau, kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau pradedu vertinti ilgalaikius, tvarius dalykus. Mano tėveliai jau labai garbaus amžiaus ir jie santuokoje jau gyvena šeštą dešimtmetį, aš pats netrukus švesiu „sidabrines vestuves“. Ištikimybė, mokymasis kartu įveikti sunkumus – man tai labai svarbu.

Naujos partijos kūrimas – tarsi kurortinis meilės nuotykis. Gal ir gali peraugti į ką nors tikro ir tvaraus, tačiau tam reikia daug laiko ir išminties. Žmonės, deja, dažniausiai mokosi tik iš savo klaidų. Prieš porą dešimtmečių, kai Lietuvos krikščionių demokratų partijoje pradėjo dominuoti Petras Gražulis, buvau vienas iš tų, kurie kūrė Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungą. Beje, anuomet taip pat skelbėme, kad  LKDP „išsisėmė“ ir reikalinga nauja krikdeminė jėga. Tačiau tai tik suskaldė Lietuvos krikščionis politikus ir  galiu drąsiai pasakyti, kad tai buvo didžiausia mano politinė klaida. Reikėjo kantrybės ir išminties laikinus sunkumus priimti kaip svarbias pamokas.

Kita vertus, aš pats vadovaujuosiu šūkiu: „užuot keikus tamsą uždekime žvakę“. Tad man labiau patinka, kai  tie, kuriems nepatinka dabartinė situacija, neapsiriboja vien bambėjimu, bet kažką daro. Jau geriau tegu kuria naują partiją ir parodo pavyzdį, kaip turi atrodyti krikdemiška politinė jėga, nei paprasčiausiai nuolat niurzga, jog politika Lietuvoje išsigimė. Visai įdomu įsitikinti, koks politinis lyderis gali būti, pavyzdžiui, Rimas Dagys, nes, būdamas TS-LKD, jis paprastai užėmė patogią vidinio opozicionieriaus poziciją.

Yra du dalykai, kurie man labai nepatinka, kai klausausi naujos partijos iniciatorių kalbų. Pirmiausia jie išsako nemažai netiesos ir melagingų faktų, tiek kalbėdami apie TS-LKD, tiek apie tai, kas šiuo metu vyksta Europoje. Suprantu, kad jiems norisi dramatizuoti situaciją, tačiau kiekvienas krikščionys žino, kad meluoti nevalia jokiomis aplinkybėmis.

Kitas dalykas – atkreipkime dėmesį į paprastą faktą, kad tarp naujos partijos kūrimo iniciatorių net trys šiuo metu yra kurio nors LŽVS frakcijos nario Seime padejėjai. Tai dar nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad kuriama partija yra dabartinės valdžios projektas, kaip atimti kuo daugiau balsų iš TS-LKD, tačiau iniciatyvinės grupės sudėtis aiškiai rodo, kad tai nėra TS-LKD bendrijos viduje subrendusi idėja. Bent kol kas, buvusių socialdemokratų, kurie kažkada su R. Dagiu, veikė kartu, iniciatyvinėje grupėje net daugiau nei tų, kuri pasitraukė iš TS-LKD.

Tikiuosi, kad atsakiau į klausimą ir į tai, ar pats ketinu jungtis į naują partiją. Tiesa, tikrai neketinu smerkti tų, kuriems norisi naujo politinio darinio. Tai gali būti patrauklu žmonėms, kurie menkai domisi politika ir nori didesnio vientisumo savo gyvenime, ne tik reguliaraus  dalyvavimo Šv. Mišiose.

Kuo nauja krikdemiška partija galėtų būti skirtinga nuo TS-LKD?

Kiek suprantu, jei tokia partija atsiras, ji labiausiai orientuosis į Vengrijos ir Lenkijos krikščioniškas partijas. TS-LKD nuosekliai save sieja su Europos liaudies partija ir daug ką yra perėmusi iš Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos modelio. Tačiau neskubėkime daryti prielaidas.  Prieš pusmetį atrodė, kad formuojasi jungtinis V. Radžvilo ir A. Juozaičio sekėjų frontas. Tačiau  per pastaruosius mėnesiu V. Radžvilas parašė ilgą ciklą, kuriame aiškina, kodėl jam nepriimtinas A. Juozaitis. Kiek kartu sugebės veikti R. Dagys ir V. Radžvilas? Kokius planus turi M. Puidokas, kuris, spėju, net populiaresnis šiandien nei V. Radžvilas ar R. Dagys?

Tiesą pasakius, nesu tikras, ar iniciatyva kurti naują krikdemų partiją taps kūnu. Net jei ir taip, skeptiškai vertinu mintį, kad šiandien Lietu vos žmonės trokšta naujų „gelbėtojų“. Mano įsitikinimu, net ir tie, kurie labai norėjo radikalių reformų prieš praėjusius Seimo rinkimus, dabar jau pavargo nuo neaišku kur vedančio visko perdarinėjimo. Dauguma žmonių ilgisi politikoje kūrybos, o ne naujų barikadų statymo ir kovos šūksnių. Būtent todėl  skeptiškai vertinu naujos apokaliptinės partijos steigimą, kuri skelbs: „jei ne mes, tai viskas baigta“.

Tai esate visiškai patenkintas tokia TS-LKD, kokia ji yra dabar?

Įsijungiau į politiką, nes man nepatiko tai, kaip tvarkosi partijos, kaip vyksta politiniai debatai Seime, kokie argumentai vyrauja. Jei galvočiau, kad  politikoje ir partijoje, kuriai priklausau, viskas idealu, tikrai grįžčiau rašyti knygų ir dėstyti.  Žinau, kad vienas žmogus gali ne tiek daug, bet jau ne kartą įsitikinau, kad, kai kiti žmonės įsitikina, kad juos gerbi, iš tiesų kartu su jais ieškai geriausio sprendimo, politinis procesas keičiasi. Stengiuosi kuo daugiau važinėti po Lietuvą ir bendrauti su įvairiausiomis auditorijomis. Galiu drąsiai sakyti, kad mes dar sunkiai skiriame, kas yra politika, kaip valstybės kūrimo ir puoselėjimo menas, ir politikavimas, kaip savotiška bokso atmaina. Tikrai negaliu sakyti, kad vien kažko mokau kitus – labai daug išmokstu pats.

Man asmeniškai svarbu, kad kuo daugiau TS-LKD narių apie partiją pradėtų mąstyti kaip apie politinę bendruomenę, o ne kaip apie tų politikų, kuriuos dažniausiai rodo per televizorių, reikalą. Esu įsitikinęs, kad TS-LKD galėtų būti keliasdešimt kartų geresnė, nei yra dabar. Tačiau kartu žinau, jog šimtą kartų geriau, jog tokia partija yra, nei jos nebūtų. Mano pareiga daryti ją geresne. Lengviausia būtų pabėgti ir sakyti: „pradedam iš naujo“. Tačiau tai nevaisingas pasirinkimas. Pažiūrėkim į tuos pačius žmones, kurie dabar svajoja apie naujų partijų kūrimą. Nemaža dalis jų savo laiku entuziastingai palaikė buvusius „gelbėtojus“: A. Valinko partiją, G. Vagnoriaus krikščionikų partiją, „Drąsos kelią“, Lietuvos sąrašą. Tiltai man atrodo patraukliau nei barikados, todėl man labiau rūpi atkurti priblėsusią bendrystę, o ne didinti rinkimų biuletenį.

 

Užsk. Nr. AN-022

Share Button


balandžio 2, 2020

Prieš kelias dienas kalbėdamiesi su pažįstamu vieningai sutarėme, kad, kaip mūsų tėvai laiką skaičiavo iki karo ir po karo, taip […]

gruodžio 16, 2019

Advento laikas tirpsta kaip žvakė. Regis, ką tik degėme pirmąją Advento vainiko žvakę, o jau pusiaukelė. Jau puošiamos eglutės, pasidabino […]

lapkričio 22, 2019

Jau kelis kartus minėjau, kad tvirtai palaikau Žalių kryžių akciją ir Lietuvos ūkininkus. Manau, kad ir dėl to, kad mano […]

lapkričio 14, 2019

Suprantu, kad pirmiausia turiu paaiškinti,  kodėl mieste gimęs ir užaugęs, kreipiuosi į Jus. Taip pat šiame laiške noriu atsiprašyti, paskui […]

lapkričio 2, 2019

Susitikime nedideliame miestelyje išgirdau atodūsį, kad visi, kurie siekia valdžios, kalba apie rūpestį, teisingumą, bet, kai tik patenka valdžion, moka […]

spalio 23, 2019

Nors Seime tesu kiek daugiau nei pora metų, tačiau daugiau nei pora dešimtmečių įdėmiai stebiu ir analizuoju Lietuvoje vykstančius politinius […]

spalio 19, 2019

Antradienį Seimui bus pateikti kitų metų Valstybės ir Sodros biudžetai, savo pataisas jau spėjo pasiūlyti ir prezidentas G. Nausėda, tačiau, […]

spalio 14, 2019

Banali tiesa, kad gyvename informacinėje visuomenėje, kur būtent informacija yra tapusi brangiausiu resursu.  Nieko keisto, kad iškyla asmeninės informacijos gynimo […]

spalio 12, 2019

Sveikas protas kužda, kad šiuo metu svarbiausias Seimo darbas – kitų metų valstybės biudžetą. Visos diskusijos turėtų būti apie tai, […]

spalio 2, 2019

Daug galvojau, kaip šiemet reaguoti į Mokytojo dieną? Labiausiai nesinori tuščiavidurių sveikinimų, traukiamų ne iš širdies, bet iš švarko kišenių. […]