kovo 5, 2019
Andrius Navickas: Politikoje nėra nesėkmių, tėra tik pamokos ir naujos galimybės

TS-LKD frakcijos Seime narys Andrius Navickas pasakoja apie netrukus prasidėsiančią Pavasario plenarinę sesiją ir tai, ko pasigenda, dirbdamas Seime.

Netrukus prasidės Pavasario sesija Seime. Ko galima iš jos tikėtis?

Svarbu pabrėžti, kad tikrai ne priimtų įstatymų, pataisų skaičius yra kokybiško parlamentarų darbo kriterijus. Nežinau, kaip buvo ankstesniuose Seimuose, bet šio Seimo didžiausia problema – nereikšmingi dalykai nukreipia nuo esminių problemų. Keičiame ministerijų pavadinimus, skelbiame vis naujas Atmintinas dienas, įvedame daug nereikalingų smulkmeniškų nurodymų, tačiau tik tada Seimas nustos būti pajuokos ir paniekos objektu, kai žmonės pajus, kad mes reaguojame į jų svarbiausius lūkesčius ir problemas.

Ar galime tikėtis, kad tai įvyks jau Pavasario sesijoje?

Norėčiau, kad taip būtų, bet turiu kelias rimtas abejones.

Pirma, pernelyg daug rinkimų ir referendumų. Nelabai man buvo priimtina tai, kad praktiškai visą vasarį nevyko daugumos komisijų ir komitetų posėdžiai, nes pirmininkai ir nemaža dalis kitų parlamentarų dalyvavo Savivaldos rinkimuose. Dabartinis premjeras dalyvauja Prezidento rinkimuose. Nuogąstauju, kad Seimo Pavasario sesija bus ilga rinkimų kampanija.

Antra, Savivaldos rinkimai parodė, kad gyvuojame didžiulės politinės konkurencijos sąlygomis ir nėra aiškiai dominuojančios politinės jėgos. Tai tik stiprins konkurencijos aršumą.

Trečia, politinėje veikloje daug ką lemia paruošiamasis darbas. Aišku, jei iš tiesų siekiama tvarumo ir bendro sutarimo. Deja, per laikotarpį tarp dviejų Seimo plenarinių sesijų neteko girdėti apie neformalius pokalbius, telkiant paramą svarbiems nutarimams.

Iš prigimties esate pesimistas ar tik Seime palinkote į pesimizmą?

Esu katalikas ir tikrai nesu pesimistas. Bandau būti realistu, kuris nepraranda vilties. Mano galva, neturime žiūrėti į pasaulį pro „rožinius akinius“, nematydami problemų. Tačiau kiekviena problema kartu yra ir galimybė reikštis mūsų kūrybiškumui. Esu įsitikinęs, kad visa tai, kas vyksta pasaulyje, turi prasmę, tik ne visada iš karto pavyksta ją atpažinti.

Neturiu daug iliuzijų dėl Pavasario sesijos, tačiau, tikiu, kad praūžus visiems rinkimams, Rudens sesija bus kur kas konstruktyvesnė.

Nebeturiu lūkesčių, kad dabartinė valdžia pasieks esminių permainų regionų politikoje, atgaivins švietimo sistemą. Duok Dieve, kad sveikatos apsaugos sistema atlaikytu „verygmetį“. Kita vertus, nemažai pastabų turiu ir opozicijai, taip pat ir sau pačiam. Visiškai sutinku su tais, kurie tvirtina, kad tik reaguojame ir aiškinamės santykius su valdančiaisiais. Labai trūksta kūrybiškos alternatyvos išplėtojimo. Mes pernelyg daug kalbame apie dabartinę valdžią ir per mažai apie tai, kokią Lietuvą norėtume matyti.

Ką norėtumėte nuveikti Seime per likusį laiką iki kitų Seimo rinkimų?

Daug dėmesio skyriau ir ketinu skirti toliau paramos šeimai priemonėms. Mano galva, tai yra sritis, kur galime vieningai veikti visos politinės jėgos. Taip pat privalome ištaisyti vaikų teisių ir globos sistemos ydas.

Iš šviesaus atminimo kolegos Roko Žilinsko „paveldėjau“ politinį sodininkų atstovavimą. Tikiu, kad galima išspręsti svarbiausias problemas, susijusias su keliais, atliekomis, teritorijų planavimu. Didžiausia problema yra ta, kad dvi ministerijos, kurių sutelktas darbas šiuo atveju svarbiausias, gyvena tarsi „kosmose“. Aplinkos ministerija neturi savo vadovo, o Žemės ūkio ministerija visą energiją nukreipė kėlimuisi į Kauną.

Esu pasiryžęs kovoti prieš antstolių savivalę, Seime tenka daug diskutuoti ir ginti pataisas, kurios siūlo ginti į bėdą patekusius žmones nuo antstolių godumo. Šioje srityje svarbu ne partiškumas, bet bendras rūpestis bėdoje esančiais žmonėmis.

Liūdina tai, kad iki šiol Lietuvoje neturime nuoseklios ir išplėtotos kultūros politikos. Tai daugiau nei kultūros vadybos veiksmai. Esminis klausimas šiandien – ar mes norime išsaugoti savo tautinę, kultūrinę tapatybę, paveldą, koks turi būti santykis tarp kūrybiško paveldo atnaujinimo ir jo saugojimo?

Na, ir švietimo srityje, mano galva, turime baigti eksperimentus, bet visi sutarti dėl bendros vizijos, ko mes norime iš mokyklos? Ar verslininkų išsakomi lūkesčiai ir yra oficialūs visuomenės lūkesčiai? Kaip ugdyti tvirtą tapatybę turinčią kūrybišką asmenybę?

Labai noriu, kad kūryba Seime akivaizdžiai vyrautų prieš vienas kito politinių smėlio pilių griovimą.

Ar po Savivaldos rinkimų lengviau prognozuoti, kaip baigsis Prezidento rinkimai?

Deja, ne. Tiesa, jei būčiau S. Skvernelio simpatikas, sunerimčiau, kad jis gali nepatekti į antrą turą.  Tiesa, šiandien labai sunku prognozuoti A. Juozaičio populiarumo pokyčių ir tai, kiek balsų surinks M. Puidokas. Jei reikėtų lažintis, statyčiau, kad į antrą turą pateks Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda.

Tačiau noriu pabrėžti, kad esmė yra ne vieni ar kiti rinkimai. Mums būtina nauja politinė kultūra, kurioje mes „neėstume vienas kito“. Dar prieš Seimo rinkimus buvau suformulavęs padorios politikos viziją. Tuomet sulaukiau net patyčių – esą politika yra Purvo vonios“, kur padorumui nėra vietos. Tačiau manau, kad arba politika vadovaujasi bent minimaliais padorumo standartais, arba mes „išpjausime“ vienas kitą. Nebijokime pripažinti praeities klaidų. Tačiau jas reikia ne tik pripažinti, bet ir iš jų mokytis, idant nekartotume.

Tačiau ar nebus paprasčiausiai taip, kad mes, kaip tauta, išsivaikščiosime ir tiek?

Skirkime du dalykus. Kai jaunas žmogus važiuoja į užsienį mokytis ar auginti profesinę kompetenciją, bet nesako galutinio „viso gero“ savo valstybei – tai normalus ir net sveikintinas dalykas.  Problema yra tai, kad daug žmonių buvo ir vis dar yra išvažiuoti iš Tėvynės, nes čia neatranda oraus gyvenimo recepto. Tai moralinis valstybės bankrotas. Deja, apie jį kol kas tik kalbame ir nėra konkrečių prevencinių priemonių. Dabartinė valdžia daug kalbėjo apie socialinę nelygybę, bet ji per pastaruosius metus tik didėja.

Vienintelis žingsnis teisinga kryptimi – didėjanti parama šeimos, auginančioms vaikus. Deja, ir čia turime išspręsti svarbų dalyką: valstybės parama neturi stiprinti „pašalpų mentaliteto“. Negali būti taip, jog žmogus sako, kad jam geriau gyventi iš pašalpos negu dirbti.

Dabartinėje situacijoje labai svarbu turėti atskaitos tašką, tikslą, kurio siekiame. Pavyzdžiui, siūlau, kad pirmiausia privalome pasiekti, jog vaikas, nesvarbu, ar jis gyvena Vilniuje ar mažame miestelyje, turi turėti galimybę gauti vienodai kokybišką išsilavinimą. Kaip tai pasiekti? Pirmiausia, perorientuoti švietimo sistemos finansavimą. Šiandien didžiausius pinigus gauna aukštasis mokslas, o mažiausius – priešmokyklinis ir pradinis. Tai apversta piramidė, kurią turime pastatyti „ant kojų“. Taip pat turime apsispręsti, koks didžiausias atstumas iki mokyklos yra leistinas. Nėra abejonių, kad mokyklų tinklą teks peržiūrėti, bet jį reikia peržiūrėti, galvojant apie vaiko ir šeimų interesus, o ne apie tai, kaip patogiau ir pigiau ministerijai.

Ne mažiau svarbu prieinamos ir kokybiškos sveikatos apsaugos paslaugos. Šiandien mūsų bėda ne tik menki atlyginimai, bet ir tai, jog negalime pasitikėti valstybės institucijomis. Išdalinta daugybė tuščių pažadų. Jei valstybė kažką įsipareigoja, tai privalo būti įgyvendinta. Turiu galvoje, nemokamą kokybišką sveikatos apsauga visoje Lietuvoje ir kokybišką švietimo sistemą. Pinigų gali trūkti kitiems dalykams, bet tik ne šioms sritims.

Ar dažnai tenka lankytis regionuose?

Bendravimas su žmonėmis visoje Lietuvoje yra viena svarbiausių Seimo nario pareigų. Važiuoju visur, kur tik kviečia. Kartais važiuoju net nekviečiamas, bet norėdamas vietoje išsiaiškinti situaciją. Tiesa, per pirmus du šių metų mėnesius susitikimų turėjau net mažiau nei norėjau, bet buvau Panevėžyje, Dusetuose, Vilniaus rajone, Alytuje, Kėdainiuose. Nors regionuose yra daug panašių problemų, bet šiaip jau kiekvienas kraštas. Unikalus ir visur reikia savo kūrybiško proveržio.

 

Kalbino Laurynas Preikša

Užsk. Nr. 008

                     

Share Button

liepos 17, 2019

Seime, kaip žinia, man teko pakeisti šviesios atminties Roką Žilinską, kuris daug metų buvo politinis sodininkų „advokatas“. Tad ir man […]

liepos 17, 2019

Turkija Faktas: Europos Sąjunga baudžia Turkiją už naftos ir dujų paieškas Viduržemio jūroje. JAV ketina nubausti ją už rusiškos oro […]

liepos 12, 2019

Į mane, kaip į Seimo narį, kreipėsi žmogus, kuris jau ne pirmus metus bando pasikeisti pavardę, tačiau jam tai nepavyksta. […]

liepos 10, 2019

Iranas-Sirija Faktas: Netoli Gibraltaro sulaikytas Irano naftą gabenantis supertanklaivis Grace 1. Diagnozė: Tanklaivių karas tęsiasi. Laivo arešto aplinkybės painios, savotiškai […]

liepos 3, 2019

TS-LKD Priežiūros komitetas per pastaruosius metus garsėja pakankamai griežtai sprendimais, svarsto ir skiria nuobaudas ne tik eiliniams partijos nariams, bet […]

liepos 3, 2019

Europos Sąjunga Faktas: Europos Parlamentas pradėjo darbą šalių vadovams pagaliau sutarus dėl svarbiausių postų Europos Sąjungos vadovybėje. Diagnozė: Nauja Europos […]

liepos 2, 2019

Netylant kalboms apie planuojamą Vilniaus Kalnų parko pertvarką ir galimą 1000 medžių iškirtimą, Seimo narys Mindaugas Puidokas kreipėsi su klausimais […]

birželio 26, 2019

Europos Sąjunga Faktas: ES Bendrųjų Reikalų Taryboje nutarta nepradėti derybų dėl narystės ES su Albanija ir Šiaurės Makedonija. Diagnozė: Formalių […]

birželio 25, 2019

Su vaikais nusikaltėliams reikia elgtis itin atsargiai. Prisimenate „Vienas namuose“? Kažkada amerikiečių novelistas O‘Henris sukūrė šmaikščią istoriją apie tai, kaip […]

birželio 24, 2019

Ar iš tiesų egzistuoja jaunimo ir senjorų atskirtis? Ar kartų konfliktas – neišvengiamas? Ar turėdami skirtingas vizijas visgi galime susikalbėti? […]