balandžio 12, 2018
Skirmantė Navickaitė-Vilkelė
Apklausa: 43 proc. darbdavių nesvarstytų įdarbinti neįgalųjį

Neįgaliųjų įdarbinimo klausimu Lietuvos verslininkai pasidalinę į dvi stovyklas. Nors 43 proc. apklausoje dalyvavusių verslininkų teigia, kad negalia nėra kliūtis priimant į darbą darbuotojus, dar antra tiek abejoja, kad tokį variantą rinktųsi bei svarstytų.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) narių apklausos duomenys rodo, kad 14 proc. apklaustų šalies įmonių vadovų nesvarstytų negalią turinčio žmogaus įdarbinimo. Tuo tarpu 29 proc. tvirtina, jog sunku pasakyti, ar juos apskritai sudomintų tokia galimybė.

„Apklausos rezultatai rodo, kad verslininkai savo galimybes įdarbinti neįgaliuosius vertina pragmatiškai. Į akis krenta tai, kad kaip svarbiausią kriterijų renkantis darbuotoją su negalia apklausti verslininkai išskiria jo kvalifikaciją ir turimas kompetencijas – tai svarbu net 72 proc. įmonių. Tačiau čia pat kas antras verslininkas įvardina, kad atsižvelgtų ir į negalios nulemtus darbo apribojimus bei nedarbingumo lygį, taip pat į tai, kiek lėšų reikėtų darbo aplinkos pritaikymui“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak jo, Lietuvoje yra gerųjų pavyzdžių, kuomet darbdaviai į kolektyvą visavertiškai įtraukia neįgaliuosius, tačiau svarbus socialinis jų buvimo darbo rinkoje aspektas yra glaudžiai susijęs su investicijomis į darbo vietą bei tinkamu darbo procesų organizavimu. Vien kalbant apie judėjimo negalią turinčius žmones, kas antra apklausoje dalyvavusi įmonė pripažino tiesiog neturinti jiems pritaikytos infrastruktūros.

„Kartais pasigirsta leitmotyvas, neva neįgaliųjų įdarbinimas yra geras verslas ir pelnymasis iš pačių neįgaliųjų. Tačiau tik trečdalis verslininkų yra girdėję apie taikomas subsidijas bei paramą tokių darbo vietų įkūrimui ir išlaikymui. Realybė yra tokia, kad net ir socialinėse įmonėse, kuriose neįgaliųjų įdarbinimas finansuojamas kryptingai, valstybės pagalba dirbančiam neįgaliojo darbo užmokesčiui per mėnesį vidutiniškai siekia vos 189 eurus. Tuo tarpu net 23 proc. apklaustų verslininkų mano, kad jie svarstytų neįgaliojo įdarbinimą, jei valstybės subsidija sudarytų bent 300-400 eurų. Įvertinus, kad kas antra įmonė negalėtų įdarbinti žmogaus, sėdinčio vežimėlyje, galima manyti, kad verslas atsakingai ir realistiškai vertina sąlygas, kurių tiesiog nėra gamybos bei poilsio patalpose“, – tvirtina V. Sutkus.

Apklausa patvirtino ir tai, kad sudėtingiausia įsidarbinti turintiems sunkiausias negalias bei mažiausią darbingumo laipsnį.

„Didžiausią nedarbingumo laipsnį turintys asmenys į darbo rinką įsilieja itin sunkiai. Tai susiję ne tik su verslo nuostatomis, bet ir su faktu, kad šie žmonės gali dirbti tik specifinį darbą, turi daug darbinės veiklos apribojimų ir sąlygų poilsiui, darbo laikui, atostogoms, sveikatos patikrinimams ir pan. Jei jie visgi apsisprendžia integruotis į darbo rinką, dažnu atveju renkasi socialines įmones, kuriose integracija ir adaptacija yra paprastesnė. Kalbos apie atvirą ir laisvą darbo rinką, kurioje neįgalieji esą gali konkuruoti, nes gauna valstybės paramą, iš tiesų kartais labiau primena pasišaipymą ir visišką nejautrumą“, – įsitikinęs LVK prezidentas.

Jo teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuojamos privalomos neįgaliųjų įdarbinimo kvotos šios problemos taip pat neišspręs.

„Kvotų sistema veikia keliose šalyse, bet pavyzdžių kai verslas, užuot įdarbinęs reikiamą skaičių neįgaliųjų, pasirenka mokėti baudas taip pat netrūksta. Iš esmės reiktų kalbėti ne apie tai, ką verslas privalo padaryti, bet apie tai, kaip sukurti visapusiškai subalansuotą bei konkretiems atvejams pritaikytą neįgaliųjų įdarbinimo sistemą, nes pasiūlymas arba eiti į atvirą darbo rinką, arba įvesti kvotas nėra subalansuotas vienos iš pusių atžvilgiu“, – įsitikinęs LVK prezidentas.

Kompleksinių priemonių taikymas, parama socialinėms įmonėms, didesnis ir tikslinis dėmesys norintiems persikvalifikuoti arba įgyti profesiją neįgaliesiems padėtų pakeisti vyraujančias verslo nuostatas.

LVK savo narių apklausą, kurioje dalyvavo vadovaujamas pareigas užimantys įmonių darbuotojai, atliko 2018 m. kovo mėnesį.

Share Button

liepos 20, 2018

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė davė startą Vokietijos pramonės giganto „Continental“ gamyklos statyboms Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Jau kitais metais […]

liepos 16, 2018

Vis daugiau Lietuvos smulkaus ir jauno verslo atstovų veiklos plėtrai ieško alternatyvaus verslo finansavimo šaltinių ir jais pasitiki – tokiais […]

liepos 10, 2018

Daugybė žmonių visame pasaulyje tiki, jog dirbti Silicio slėnyje įsikūrusioje kompanijoje – viso gyvenimo svajonės įgyvendinimas. Tuo tarpu pasaulio piliete […]

liepos 10, 2018

Lietuviai vasarą linkę rinktis lengvesnę ir sveikesnę mitybą, todėl jų pirkinių krepšeliuose gerokai dažniau atsiduria įvairios daržovės. Prekybininkų teigimu, pirkėjai […]

liepos 4, 2018

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai teigia, kad Seime prieš keletą dienų priimta, o Prezidentės šiandien pasirašyta pensijų reforma yra […]

birželio 28, 2018

Planuodami keliones, viešbučio kambarį rezervuojame internetu. Ieškodami bilietų į renginį, taip pat naršome po virtualias kasas. Net ir apsilankymus pas […]

birželio 28, 2018

Žvalgotės geriausio išmaniojo telefono ar tiesiog norite sužinoti, kuo skiriasi naujausi žymiausių telefonų gamintojų flagmanai? Šiuo metu itin paklausūs ir […]

birželio 27, 2018

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų teigimu, senatvės pensijų sistemos pertvarka neužtikrins didesnių pensijų ilguoju laikotarpiu. Vietoj to, kad „Sodros“ […]

birželio 26, 2018

Pirmasis automobilis daugeliui vairuotojų turi ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Po kurio laiko į jį žvelgiama su nostalgija, […]

birželio 21, 2018

Seimas ketvirtadienį pritarė Vyriausybės siūlymams suteikti subsidijas pirmą būstą regionuose perkančioms ar statyti norinčioms jaunoms šeimoms nevertinant jų pajamų. Pagrindinis […]