kovo 24, 2017
Kretingos rajono savivaldybės informacija
Aptarė geriamojo vandens kokybę Kretingos rajone

Kaip ir kasmet, minint Pasaulinę vandens dieną, Kretingos rajono savivaldybėje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kretingos VMVT, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus, geriamąjį vandenį tiekiančios bendrovės „Kretingos vandenys“, Savivaldybės administracijos ir kitų institucijų atstovai aptarė iškylančias problemas ir pasiektus rezultatus, gerinant centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę.

Visame pasaulyje kovo 22-ąją švenčiamą Pasaulinę vandens dieną šiemet Kretinga pasitiko geresnėmis nuotaikomis: „Praėję metai buvo tikrai įtempti, o šiandien galime pasidžiaugti, kad bendromis pastangomis išsprendėme Lietuvos mastu neeilinę problemą – nuo praėjusių metų gegužės 25 dienos vandentiekio sistemoje mikrobiologinės taršos požymių nebebuvo“, – susitikime kalbėjo Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Pasak direktoriaus, rajone nuolat investuojama į vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros gerinimą – naudojamasi ne tik Europos Sąjungos fondų parama, lėšų iš savo biudžeto skiria ir Savivaldybė, prisideda ir uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“.

Geriamojo vandens saugą ir kokybę nuolat rajone kontroliuojančios Kretingos VMVT vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Regina Slušnienė susitikime pristatė pernai vykdytos kontrolės rezultatus: „Mėginiai vandens kokybei ir saugai įvertinti imami kiekvienoje vandenvietėje vidutiniškai 5–10 kartų per metus, priklausomai nuo tiekiamo vandens kiekio ir vartotojų skaičiaus. Esant būtinybei, atliekami papildomi tyrimai. Geriamojo vandens mikrobiologiniai rodikliai visose vandenvietėse atitiko reikalavimus“. Specialistė akcentavo ir atsakomybę, tenkančią už vandens saugą ir kokybę: iki įvado į vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį atsako geriamojo vandens tiekėjas, o pastatų vidaus vandentiekyje – patys vartotojai.

Vandens gerinimo įrenginiai veikia Kretingos, Salantų, Vydmantų, Kūlupėnų, Žadeikių, Kalniškių, Pryšmančių ir Jokūbavo vandenvietėse, Kretingos, Salantų, Vydmantų, Kūlupėnų ir Žadeikių vandenvietėse yra fluoridų šalinimo įrenginiai, o Kalniškių, Pryšmančių ir Jokūbavo – geležies šalinimo įrenginiai. Kartu su ja šalinamas amonis bei sieros vandenilis. Išvalytas vanduo tiekiamas 23 372-iems arba 78 proc. centralizuoto vandens vartotojų.

Pasak R. Slušnienės, didžiausia problema Kretingos rajone, kaip ir visame Vakarų Lietuvos regione, geriamajame vandenyje išlieka padidėjęs fluoridų kiekis. Fluoridas – toksinis rodiklis, jo leidžiamas kiekis vandenyje – 1,5 mg/l. Tyrimų duomenimis, 29 rajono vandenvietėse iš 43-jų fluoridai viršijo leistiną normą, ir tokį vandenį vartoja 5,4 tūkst. rajono gyventojų arba 18 proc. viešai tiekiamą vandenį vartojančių žmonių.

Kiti toksiniai rodikliai – boras ir varis – reikalavimus viršijo labai nežymiai. Boro kiekis padidėjęs Lazdininkų, Vaineikių ir Valėnų vandenvietėse, vario – Rubulių vandenvietėje.

Tirti geriamajame vandenyje ir tokie toksiniai rodikliai, kaip benzenas, benzpirenas, cianidas, švinas, gyvsidabris, nikelis, nitratas, nitritas bei pesticidai, tačiau visi atitiko Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.

„Iš indikatorinių rodiklių, kurie kenksmingo poveikio žmogaus sveikatai neturi, tačiau padidėjusi šių medžiagų koncentracija pablogina geriamojo vandens spalvą, kvapą ir skonį, leidžiamą kiekį viršijo bendroji geležis – 28 vandenvietėse, amonis – 13-oje, o manganas – 5-iose vandenvietėse“, – pastebėjo R. Slušnienė.

Iš kitų tirtų indikatorinių rodiklių aliuminio, chlorido, savitojo elektrinio laidžio, vandenilio jonų koncentracijos, permanganato skaičiaus, koliforminės bakterijos, kolonijas sudarančių vienetų, sulfato, natrio – visi atitiko reikalavimus.

Kretingos VMVT specialistė susitikime pasidžiaugė, kad beveik metus užsitęsusi problema dėl Kretingos miesto vandenyje atsiradusių uodo trūklio lervų yra išspręsta, vykdant daugybę makrobestuburių taršos prevencijos ir šalinimo priemonių. Tačiau akcentuota, kad vandenvietes eksploatuojanti įmonė „Kretingos vandenys“ privalo laikytis visų prevencinių priemonių taršai išvengti.

Kalbėdama apie profilaktines priemones pavojingai infekcinei ligai – legioneliozei – išvengti, R. Slušnienė akcentavo būtinybę palaikyti tinkamą vandens temperatūros režimą: karšto vandens temperatūra turėtų siekti 50–60ºC, šalto vandens privalo būti ne žemesnė nei 20ºC. Taip pat svarbu neleisti vandeniui užsistovėti, tinkamai valyti vandens sistemas.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis sakė, kad siekiant išvengti grėsmės žmonių sveikatai karšto vandens tiekimo sistemose bus atliekami terminiai šokai. Metinis grafikas šiai profilaktinei priemonei vykdyti bus sudarytas artimiausiu metu.

UAB „Kretingos vandenys“ direktorius Gediminas Valinevičius informavo, kad bendrovė, siekdama vartotojams tiekti kokybišką geriamąjį vandenį, įgyvendina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Kretingos rajone projektus.

„Iki 2020 metų numatėme priemones, kurias įgyvendinę problemas turėtume išspręsti 11-oje gyvenviečių. Siekiant gyventojams tiekti higienos normas atitinkantį vandenį, į rajono vandentvarkos ūkį artimiausiu metu bus investuota beveik 1,5 mln. eurų. Už šias lėšas Erlėnų ir Laivių gyvenviečių vandentiekio tinklus suplanuota prijungti prie Salantų, Padvarių – prie Kretingos miesto. Vandens ruošyklas numatyta įrengti Darbėnų, Rūdaičių, Kurmaičių, Baublių ir Lazdininkų vandenvietėse. Kluonalių gyvenvietės vandentiekio tinklai bus prijungiami prie Kretingos miesto vandentiekio tinklų. Lubių vandentiekio tinklus numatyta prijungti prie Kalniškių. Nuo 2020-ųjų sieksime įgyvendinti priemones likusiose 24-ose šiuo metu probleminėse vandenvietėse“, – artimiausiu laikotarpio prioritetus gerinant vandens kokybę vardijo G. Valinevičius.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė susitikime pristatė pernai atlikto šachtinių šulinių tyrimo rezultatus: „Gavę pranešimus iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, organizavome 98 šulinių vandens ištyrimą. Deja, bet 20 proc. šulinių vanduo neatitiko reikalavimų, tarp jų: Kretingos miesto Daujoto, Gvazdikų, Jonušo, Taikos, Rūtų, Palangos, Ajerų, Briedžio, Gulbių, Genių gatvėse. Dagiausiai viršytos nitratų, o viename šulinyje – ir nitritų leistinos normos. Tokio vandens vartoti nerekomenduojama, ypač jo nereikėtų naudoti besilaukiančioms moterims ir kūdikiams. Apie šio tyrimo rezultatus vartotojus informavome, tačiau tik jie patys individualiai sprendžia, vartoti nekokybišką šulinių vandenį ar ne.“.

„Skaudžiausia, kad dauguma tokių šulinių – šalia naujų vandens tinklų. Nuolat gyventojus raginame naudotis švariu geriamuoju vandeniu ir centralizuotai tvarkoma kanalizacija. Šiuo metu jungtis prie naujos centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros gyventojus skatiname geranoriškai, tačiau, mano žiniomis, yra rengiamas vandentvarkos įstatymo pakeitimas, pagal kurį, ten kur yra centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, jungtis prie jų gyventojai privalės“, – paaiškino UAB „Kretingos vandenys“ vadovas.

Susitikime seniūnų buvo paprašyta susitikti su probleminių vietovių gyventojais ir paraginti juos, jei yra galimybių, jungtis prie centralizuotų tinklų.

Kretingos rajone 2016 metais gyveno 38 tūkst. 858 žmonės. Kretingos VMVT duomenimis, viešai tiekiamą geriamą vandenį vartojo 29 919 arba 77 proc. rajono gyventojų, individualiai vandeniu apsirūpino 23 proc. arba 8 939 gyventojai.

Share Button

rugsėjo 24, 2019

Apsilankėme Dionizo Poškos žemėje Bijotuose ir iš vaikystės užsilikę prisiminimai lengvai užleido vietą naujiesiems įspūdžiams ir žavėjimuisi žaluma, erdvumu, tvarkingumu […]

rugsėjo 6, 2019

„Rugpjūčio mėnuo – palankiausias metas susiburti į jaukius kino vakarus po atviru dangumi“ – šiais žodžiais Kretingos M. Valančiaus viešoji […]

rugsėjo 6, 2019

Lietuvos didžiuosiuose miestuose sparčiai populiarėja pabėgimo kambariai, dar vadinami galvosūkių kambariais ar užduočių kambariais. Pirmasis Kretingos mieste galvosūkių kambarys „Pabėgimo […]

rugpjūčio 26, 2019

Hario Poterio populiarumas neblėsta ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pagal jaunojo burtininko nuotykius sukurti filmai, statomi pramogų parkai […]

rugpjūčio 21, 2019

Visuomenė tarsi iš naujo prisimena partizaninio pasipriešinimo ir tremties istorijas, kuriami dokumentiniai filmai, atspindintys to laikmečio istoriją, rašomos knygos. Kretingos […]

liepos 11, 2019

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko Lijanos Simanonytės romano „Išlikti. Vieno miesto detektyvas“ pristatymas.  Lijana – mažeikiškė, gimusi, […]

liepos 11, 2019

Skatinant vaikų užimtumą atostogų metu Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje buvo organizuojamas edukacinių užsiėmimų ciklas „Aš – žemaitis“. […]

gegužės 7, 2019

Skaitmeninio raštingumo siekiama ir Kretingoje Į Lietuvos bibliotekas kovą ir balandį rinkosi gyventojai ne spaudos skaityti ar knygos grąžinti, tačiau […]

gegužės 1, 2019

Daugiau kaip 54 proc. Kretingos rajono rinkimuose dalyvavusių rinkėjų valia rajono meru išrinktas Antanas Kalnius. Jo kandidatūrą iškėlė visuomeninis rinkimų […]

vasario 5, 2019

2018 m. sausio 26 d. beveik 40-yje Lietuvos ir užsienio miestų, tarp jų ir Kretingoje vyko išskirtinis žinių apie Lietuvą […]