14 balandžio, 2017
Žemės ūkio ministerijos informacija

Aptartas žemės ūkio sektoriaus aukštojo mokslo ateities scenarijus

Ekspertai prognozuoja, kad jei dabartinės gyventojų skaičiaus, mitybos įpročių ir maisto atliekų valdymo tendencijos  išliks, tai žemės ūkio produkcijos poreikis iki 2050 metų didės 60 proc. Žemės ūkis yra imlus inovacijoms, todėl neabejojama, kad aukštojo mokslo svarba šiame sektoriuje tik augs. Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Žemės ūkio mokslo tarybos (ŽŪMT) posėdyje aptartas Lietuvos žemės ūkio sektoriaus aukštojo mokslo ateities scenarijus.

Pasak ŽŪMT garbės pirmininko, žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, geriausių rezultatų duoda glaudus mokslo, agroverslo ir valstybės institucijų bendradarbiavimas. Aukštosios mokyklos turėtų ruošti tokius specialistus, kurių reikia darbo rinkai, ir kurie savo veikla prisidėtų prie valstybės gerovės kūrimo. Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikti naujausi tyrimai rodo, kad 2021–2024 m. žemės ūkio sektoriui vidutiniškai kasmet reikės 1846 specialistų ir kvalifikuotų darbininkų. Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriaus Antano Maziliausko nuomone, kol kas Lietuvoje specialistų poreikis ir paklausa nėra subalansuoti. Stiprėjanti tarptautinė konkurencija, globali rinka, naujų kompetencijų poreikis inovacijoms kelia vis didesnius iššūkius, todėl reikalingos priemonės išlaikyti paruoštus specialistus Lietuvos darbo rinkoje.

Aleksandro Stulginskio universitetas ateityje mato du galimus jo plėtros kelius. Pirmasis – likti specializuotu žemės ūkio, miško ir maisto bei kaimo plėtros sektoriaus mokslo universitetu, glaudžiai bendradarbiaujančiu su kitais mokslo centrais ir institutais, o antrasis –  išdalinti savo fakultetus kitiems universitetams ir tapti jų sudėtine dalimi.

Žemdirbių atstovai pasisakė už universiteto išsaugojimą, nes tobulėjant technologijoms auga aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų poreikis, o jų paruošimas reikalauja specifinių žinių ir mokymo bazės. Jie pritarė mokslo atstovų nuomonei, kad yra reali sukurto specializuoto potencialo praradimo, sudėtingesnio administravimo rizika. Žemdirbiai teigę esą įsitikinę, kad tik specializuotas universitetas gali išsaugoti tikrą žemės ūkio dvasią, kuri kituose universitetuose būtų tiesiog prarasta.

Tačiau diskusijų metu ne vienam ŽŪMT nariui kilo klausimas, ar bus pajėgus sektorinis universitetas išlikti su mažėjančiu studentų skaičiumi, susijusiu su  demografinėmis problemomis, ir kaip tokiu atveju pavyks užtikrinti studijų kokybę.

Žemės ūkio ministras B. Markauskas pabrėžė, kad universiteto ateities klausimas yra sudėtingas ir labai svarbus visam žemės ūkio sektoriui.  


29 kovo, 2024

Jau nuo 2025 m. vidurio Kauno oro uostas galės priimti apie 2 mln. keleivių per metus, praneša Lietuvos oro uostai […]

28 kovo, 2024

Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės […]

28 kovo, 2024

Skaitmeninės Europos programą (Digital Europe Programme) Lietuvoje koordinuojanti Inovacijų agentūra informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje veiklas vykdančias ar planuojančias […]

28 kovo, 2024

„Telia“ pirmoji Baltijos šalyse teiks „Oracle Database as a Service“ paslaugas. Šie garsiausių pasaulio įmonių naudojami sprendimai mūsų šalies klientams […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

27 kovo, 2024

Telekomunikacijų bendrovė „Telia“ savo darbuotojams pradėjo rengti nemokamus pirmosios pagalbos suteikimo kursus.  Per šiuos metus įmonė sudarys galimybę beveik 2000 savo darbuotojų […]

27 kovo, 2024

Energetikos ministerija šių metų antrąjį ketvirtį planuoja skelbti dar vieną 40 mln. eurų paramos kvietimą. Planuojama, kad į paramą galės […]

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
27 kovo, 2024

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai […]

27 kovo, 2024

Šiuo metu darbo rinka kaip niekada įkaitusi. Bendrovėms vis sunkiau pritraukti žmones dėl kurių intensyviai konkuruojama tarpusavyje. Šioje kovoje į […]

27 kovo, 2024

Specialistai teigia, jog mokymai įmonėms turi didelę įtaką organizacijos augimui ir sėkmei. Norint būti konkurencingiems, svarbu ne tik investuoti į […]

26 kovo, 2024

Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar […]

26 kovo, 2024

2022 m. vienos amerikiečių konsultacijų ir tyrimų bendrovės atlikta apklausa parodė, kad tik vienas iš trijų darbuotojų žino, kaip vystyti […]

26 kovo, 2024

Artėjant vasaros sezonui vairuotojai suskumba pasikeisti vasarines padangas. Apžvelgsime, kodėl verta pasirinkti tinkamas aukščiausios kokybės vasarines padangas, taip padidinant saugumą, […]

25 kovo, 2024

Prisidėdama prie Nacionalinės pažangos programoje iškelto tikslo iki 2030 metų bent 30 proc. viešųjų paslaugų perduoti socialiniams verslams arba nevyriausybinėms […]

23 kovo, 2024

Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad įvesta griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė yra geras žingsnis, tačiau visiškai neužkirsiantis […]

22 kovo, 2024

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su pažangių lazerių gamybos įmonės „Ekspla“ atstovais aptarti plėtros planų bei pasveikinti Lietuvos […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]

21 kovo, 2024

Šiuo metu darbo rinka yra kaip niekada įkaitusi, o darbdaviai itin aktyviai ieško būdų tapti patrauklesniais esamiems ir potencialiems darbuotojams. […]

21 kovo, 2024

Prieš daugiau nei 20 metų mažame sandėlyje veiklą pradėjusi plastikinių pakuočių gamintoja „Plastiksė“ šiandien – tarptautinis verslas, teikiantis novatoriškus pakuočių […]

21 kovo, 2024

Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalis numato papildomą poilsio laiką – mamadienį (-ius) arba tėvadienį (-ius) – darbuotojams, auginantiems vaikus. […]