26 gegužės, 2019
Egidijus Vareikis

Ar NATO gins Švediją?

Sunkiai ir besuskaičiuojami mitai sklando apie tas vadinamas neutralias šalis. Vieni sako, kad jos yra ciniškos ir savanaudės, neskiria, kur blogis kur gėris ir rūpinasi tik savimi. Galiausiai neutralių šalių niekas nemyli ir, jei ką, to neutraliteto nepaiso. Kiti mano, kad neutralitetas, paremtas puikia savigyna yra pats geriausias politikos pasirinkimas – pasitikėk savimi ir būk visada pasiruošęs, tada visi tave gerbs… Ir taip toliau.

Švediją reiktų priskirti šalims, kuri investuoja į neutralitetą paremtą gera gynyba. Šalis nedalyvauja karuose nuo to laiko, kai 1814 metais ginklu sutramdė norvegų nepriklausomybės siekius, tačiau visada buvo pasiruošusi ir ginti savo teritoriją bei gyventojus ir drąsiai pasakyti, kas yra jos politiniai sąjungininkai.

Neseniai paskelbta Švedijos gynybos strategija 2021-2025 metams. Dokumentas buvo ilgai lauktas dėl daugelio priežasčių, o viena jų yra ta kad dar 2013 metais tuometinis ginkluotųjų pajėgų vadas Sverker Goeranson sukėlė savotišką skandalą, „nutekinęs“ žinią, kad realiai šalis yra pajėgi ginti bent jau dalį savo teritorijos ne ilgiau kaip savaitę. Piliečių tarpe įsivyravo nuomonė, kad gynyba…. išties apsileido – daugiau filosofuoja apie grėsmes, nei realiai ruošiasi gintis. Galima sakyti, kad tebevyravo politinė euforija, atsiradusi Šaltajam karui pasibaigus, atseit, karų nebebus ir kariuomenės iš viso nereikia…

Švedijos (taip pat Suomijos, Airijos, Austrijos…) klausimas skamba išties kazuistiškai – jei kas užpuls Švediją, ar NATO ją gins? Apie tai net disertacijas rašo. Švedija nėra NATO narė, tačiau priklauso Europos Sąjungai, kuri savo ruožtu paremta NATO gynybiniu aljansu. Taigi, dabar spręskite ar NATO vaidins, kad ji čia niekuo dėta, ar vis tik nuspręs, kad ne to Penktojo straipsnio apibrėžimas yra svarbiausia… Gins, tikrai gins, bet reikia, kad ir pati Švedija būtų pasiruošusi gintis.

Naujoji gynybos strategija numato, kad Švedija, jei ją užpultų kažkas panašaus į Rusiją, gali aktyviai gintis iki trijų mėnesių, o po to naudoti kitas pilietinio pasipriešinimo formas. Išties, ką čia beslėpsi, Rusija yra bene vienintelė, grasinanti švedams konvenciniu karu. Ir taip tęsiasi nuo XVIII pradžios, kai caras Petras sumanė tempti Rusiją į Europą. Deja, per Švedijos ir Lietuvos valdas…

Detalus konvencinio karo planas ruošiamas, ir jis turi pasirodyti 2021 pradžioje. Jame (aišku, ne viešai) bus numatyti visi praktiniai veiksmai, kurių reikia imtis paskelbus karo parengties: kur telktis, kokius oro ir jūrų uostus sukarinti, kur perdislokuoti dalinius ir t.t.

2010 metais švedai buvo atsisakę šauktinių, bet praeitais metais vėl juos grąžino, beveik dvigubai padidino ruošiamų profesionalų kariškių skaičių. Pirmam kartui pašaukti 4000 jaunuolių, bet kasmet jų daugės. Karo atveju sausumos pajėgios sudarys tris mechanizuotas brigadas, atskirą brigadą sostinei ginti, bus ženkliai sustiprinta Gotlando saloje dislokuota priešlėktuvinė gynyba. Visos techninės gynybos priemonės sparčiai keičiamos šiuokaikiškiausiomis, kokias tik galima įsigyti, tame tarpe tankai artilerija ir pėstininkų mašinos. Povandeninių laivų skaičius didės nuo 4 iki 5, pakrantės apsaugai daugės apsaugos laivų ir malūnsparnių, Gioteborgo bazėje pradedami kurti desantininkų junginiai. Oro erdvės apsaugau ruošiami naujos kartos švediški Gripen markės kariniai orlaiviai. Tai tik keli faktai iš pasiruošimų suvestinės.

Nors Švedija ir neskurstanti šalis, karinė modernizacija kainuoja. Išlaidos gynybai turi augti iki 1,5 procento BVP (2025 metais), bet tai yra apie 9 mlrd. Eurų – beveik kaip visas Lietuvos biudžetas. Kasmet gynybai numatyta „pridurti“ dar daugiau kaip po pusę milijardo.

Grįžtant prie politikos reikia pasakyti, kad Švedijos partijos ginčijasi dėl detalių ir skaičių, tačiau projekto esmei pritaria. Švedija turi bendros gynybos susitarimus su Suomija, gerai sugyvena su britais ir kaimyninėmis NATO šalimis – Norvegija bei Danija. Politikai supranta, kad Europos Sąjunga gali ir privalo turėti savo saugumo politiką, tačiau gynybą gali užtikrinti tik NATO, ar savas pasiruošimas gintis. NATO šalininkų šalyje nestinga, tačiau jų nėra tiek, kad šalis stotų į aljansą. O to gal ir ne taip jau ir reikia, kaip aišku, kad jei ir bus karas, tai vargu ar tik prieš vieną Švediją. Veikiau prieš visą euroatlantinę bendriją.

NATO, aišku, nepaliks vienų nei švedų nei suomių. Galima klausti ar švedai yra pasiruošę, reikalui esant, būti NATO pusėje. Dabartinėmis aplinkybėmis – tikrai taip. Juk ci vis pacem, para bellum… ruoškis karui, jei nori taikos.

 

Užsk. Nr. EV-118


26 kovo, 2024

Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (Supo) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir jame teigiama, kad Rusijos žvalgybos veikla tebėra didžiausia […]

26 kovo, 2024

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kritikavo partnerius Vakaruose, delsiančius perduoti Ukrainai jai reikalingų ginklų, ypač Vokietiją, atsisakančią tiekti ilgojo […]

22 kovo, 2024

Vilniuje viešintis buvęs NATO karinių pajėgų vadas Philipas Breedlove‘as sutinka su buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso įspėjimais, […]

22 kovo, 2024

Penktadienį Ukrainą pasiekė Lietuvos perduotos antidronų sistemos, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Skelbiama, kad KAM iki šiol suteikta karinė parama […]

Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
22 kovo, 2024

Kauno miesto savivaldybės tarybos opozicijoje esanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pradeda rinkti tarybos narių parašus Kauno miesto mero […]

21 kovo, 2024

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, artimiausias Kremliaus sąjungininkas Europos Sąjungoje, pasveikino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu per Vakarų pasmerktą […]

19 kovo, 2024

Duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasakė, jog tikisi, kad jam nereikės rinktis tarp to, […]

R. Dačkaus nuotr.
15 kovo, 2024

Prezidentas Gitanas Nausėda sutinka, kad iš Rusijos rinkos nesitraukiant „Vičiūnams“, vienas jų savininkų – Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – yra […]

15 kovo, 2024

Kovo 15 dieną, vizito Ukrainoje metu, Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk lankėsi atstatytame Lietuvių-ukrainiečių 1-ajame licėjuje. Karinių antpuolių sugriautą […]

15 kovo, 2024

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pabrėžė vieningą trijų […]

Agnė Bilotaitė, Rustamas Liubajevas. ELTA / Dainius Labutis
15 kovo, 2024

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad Baltarusijos sprendimo stabdyti importą iš Lietuvos galima buvo tikėtis. Anot jos, tai, panašu, […]

15 kovo, 2024

Lietuvoje apsilankęs Graikijos gynybos ministras Nikolaos Dendias tikina palaikantis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėją didinti Europos gynybinius pajėgumus.  „Mus labai […]

J. Stoltenbergas, EPA-ELTA nuotr.
14 kovo, 2024

Didelė dauguma NATO šalių ir praėjus metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą neįgyvendino 2014 m. Aljanso nubrėžto tikslo skirti gynybai […]

14 kovo, 2024

Kitą savaitė Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomajam komitetui ketinant svarstyti klausimą dėl galimybės neutraliems sportininkams dalyvauti Paryžiaus olimpinių žaidynių atidarymo […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Paryžiuje. Antradienio vakarą šalies vadovas kartu su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu bei […]

13 kovo, 2024

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia vizitą Paryžiuje. Trečiadienį Lietuvos vadovas dalyvavo vieno žymiausių kubizmo atstovų skulptūroje, litvako Žako Lipšico […]

13 kovo, 2024

Penktadienį Berlyne Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovai surengs skubias derybas dėl Ukrainos, pranešė Lenkijos premjeras. „Penktadienį (…) aš būsiu Berlyne, […]

13 kovo, 2024

Kovos su korupcija fondo (FBK) nario Leonido Volkovo užpuolimas tikėtina, kad yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija, skelbia Valstybės saugumo […]

11 kovo, 2024

Ukraina pirmadienį išsikvietė Vatikano pasiuntinį Ukrainoje po to, kai popiežius Pranciškus pasiūlė šaliai apsvarstyti galimybę iškelti „baltą vėliavą“ Ukrainos kare […]

VRM nuotr.
10 kovo, 2024

Uždarius Raigardo ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktus (PKP), smarkiai išaugo krovininio ir kito transporto eilės likusiuose punktuose, rodo Valstybės sienos […]