28 gruodžio, 2017
Egidijus Musteikis

Arklio muziejui – antra skulptūra

Iš meilės ir pagarbos Tėvynei trys Aukštaitijos šviesuoliai – agronomas, visuomenininkas Bernardas Šakėnas, skulptorius Kęstutis Krasauskas ir Biržų krašto ūkininkas Arūnas Drevinskas gruodžio 9 d. į Arklio muziejų atgabeno ir pastatė įspūdingą šešių metrų aukščio ąžuolinę skulptūrą –dovaną Lietuvai valstybės atkūrimo 100-čio proga.

Idėją padovanojo gimtam kraštui

Sumanymo autorius ir pagrindinis darbų organizatorius B. Šakėnas vietą skulptūrai Niūronyse, Arklio muziejuje, pasirinko neatsitiktinai. B. Šakėno tėviškė Anykščių rajono Kalvelių kaime, kur gražioje tėvelių Jono ir Marijonos Šakėnų sodyboje prabėgo jo vaikystė. Tėvelis buvo stambus ir pavyzdingas  ūkininkas, turėjo 27 ha žemės, laikė 6 melžiamas karves, 3 darbinius arklius, apie 12 avių ir 20 bekonų. Naudojo tuo metu pažangius padargus: vienvagį ir dvivagį plūgus, drapaką, volą. Susikooperavęs su kaimynu nusipirko švedišką javapjovę, šienapjovę, arkliu traukiamą grėblį, javus kūlė maniežine kūlimo mašina. Viso ūkio puošmena buvo didelis gyvenamasis namas su gryčia ir seklyčia, į kurią susirinkdavo Kalvelių kaimo žmonės gegužinėms pamaldoms ir pabendrauti. Kiek toliau stovėjo tvartas, svirnas, klojimas, daržinė ir pirtis. Nors tėvelis buvo baigęs tik du pradžios mokyklos skyrius, tačiau prenumeravo ir skaitė laikraštį „Ūkininko patarėjas“, žurnalus „Karį“ ir „Trimitą“, buvo labai darbštus ir sąžiningas. To paties mokė savo vaikus. Mama buvo visos šeimos šviesa ir šiluma. Nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ji triūsdavo namuose. Reikėjo pamaitinti šešis vaikus, išleisti į mokyklą, pašerti gyvulius. Mama verpė, siuvo, audė, mokėjo daug dainų, lankė Debeikių bažnyčios chorą, bet labiausiai rūpinosi savo vaikais, kad jie gerai mokytųsi ir svajojo apie būsimas jų profesijas. Dėka mamos atkaklumo visi vaikai baigė aukštąjį mokslą.

Sovietinė okupacija sutrukdė darnų šeimos gyvenimo ritmą. Visus per vargus sukauptus žemės ūkio padargus reikėjo atiduoti kolūkiui. Tėvelį J. Šakėną naujoji valdžia ištrėmė į Sibirą. Norint išvengti dar didesnių represijų, šeima iširo ir apsigyveno skirtingose Lietuvos vietose.

Jauniausias Šakėnų vaikas Bernardas po tėvelio tremties baigęs šešias klases Debeikių vidurinėje mokykloje, išvyko į Zarasus pas brolį Vytautą, kuris jau dirbo fizinio lavinimo mokytoju. Bernardas nuo mažens buvo geros sveikatos, fiziškai stiprus, mėgo sportą ir priklausė Zarasų „Spartako“ sporto draugijai, buvo nuolatinis plaukimo ir vandensvydžio varžybų dalyvis. Baigęs vidurinę mokyklą, įstojo į Žemės ūkio  akademiją, įgijo agronomo specialybę. Po studijų įsidarbino Kauno žemėtvarkos projektavimo  institute, dirvožemio tyrimo skyriuje. Kaune sukūrė šeimą, vėliau persikėlė gyventi į Panevėžį, kur Staniūnų ūkyje dirbo vyriausiu agronomu. Staniūnų ūkis tada buvo prestižinis, priklausė sąjunginei ministerijai ir gaudavo finansavimą tiesiogiai iš Maskvos. Nenuostabu, kad ūkio vadovai primygtinai reikalavo vyriausiąjį agronomą  stoti į komunistų partiją, bet B. Šakėnas liko ištikimas saviems principams, stoti į partiją atsisakė argumentuodamas, kad buvimas partijoje ir taip aukštų darbo rodiklių daugiau nepakels. B. Šakėnas domėjosi aviacija, daug laiko praleisdavo Panevėžio aerodrome. Skraidė sklandytuvais, dalyvaudavo aviacijos šventėse ir varžybose. Septyniolika metų išdirbęs Staniūnų ūkyje, dar dešimt metų dirbo Biržų aeronautikos klubo instruktoriumi. Išėjęs į pensiją aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, finansiškai remia pažangias pilietines iniciatyvas. B. Šakėno pastangomis Naisiuose pastatyta medžio skulptūra „Sėjėjas“.

Idėjas diktuoja aplinka

Kitas šviesuolis – skulptorius K. Krasauskas gyvena ir kuria nuosavoje sodyboje Sereikonių kaime Pasvalio rajone. Per 150 įvairaus dydžio jo sukurtų skulptūrų galima pamatyti daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų. Skulptorius – nuolatinis medžio drožėjų plenerų Lietuvoje bei Europoje (Olandijoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Danijoje) dalyvis. Kūrybai įkvėpimo ieško stebėdamas gamtą, bendraudamas su žmonėmis. Skulptorius yra tikintis žmogus, tikėjimo tiesas per įvairius simbolius perteikia skulptūrose. Arklio muziejuje skulptorius K. Krasauskas gerai pažįstamas, dalyvavo ne viename muziejaus organizuotame tautodailininkų plenere per tradicinės kultūros ir žirgų sporto šventę „Bėk bėk, žirgeli!“. Jo sukurta skulptūra „Pegasas“ stovi muziejaus kieme, o medinis žirgas puošia maniežo stogo kraigą.

Prieš metus sutikęs įgyvendinti B. Šakėno sumanymą, skulptorius su kūrybinėmis petraukomis dirbo pusantro mėnesio. Šešių metrų aukščio ąžuolinėje skulptūroje keturi žirgai primena Gyvenimo medį, o jo viršuje yra gyvybę simbolizuojantis į moters įsčias panašus gėlės žiedas. Šonuose išdrožti žodžiai: arklys, arklas, artojas ir arimas. Artojas aria lauką, sėja sėklą ir prašo Dievo palaiminimo, kad derlius užaugtų. „Jeigu nebus Dievo pagalbos – nieko nebus,“– kalbėjo autorius, skulptūra savitai pagerbdamas Aukščiausiąjį kūrėją.

Svarbu palikti pėdsaką

A. Drevinskas – savitą filosofinį požiūrį turintis ūkininkas – pasistengė, kad skulptūra iš Sereikonių būtų atgabenta į Arklio muziejų ir pastatyta kalnelyje šalia centrinio pastato – klojimo. Daugiau kaip 1000 ha ūkį valdantis ūkininkas remia kultūros akcijas. A. Drevinsko pasakojimu, gyvenimo tikslas yra palikti pėdsaką ateities kartoms, kad jie žinotų, kaip mes gyvenome, ką galvojome ir ko siekėme.

Kaip Advento stebuklas kalnelyje išaugusi naujoji skulptūra puošia Arklio muziejų. Kitais metais minint Arklio muziejaus 40-metį, per „Bėk bėk, žirgeli!“ šventę bus iškilmingai atidengta.

Magiškas skaičius „3“

Skaičius „trys“ turi antgamtinių galių. Antikos filosofai tvirtino, kad „du“ negali būti sujungti be trečio. Tarp pradžios ir pabaigos, viršaus ir apačios, dešinės ir kairės yra vidurys, iš kurio viskas atgyja. Tarp praeities ir ateities yra dabartis, tarp šviesos ir tamsos – prieblanda, tarp dienos ir nakties – vakaras, tarp gimimo ir mirties – gyvenimas. Ne mažiau svarbus šis skaičius ir krikščionybei. Krikščionys garbina Dievą trijuose asmenyse. Naujajame testamente Jėzus dykumoje ištvėrė tris gundymus. Į susitikimą su Tėvu jis paėmė tris artimiausius mokinius. Petras Jėzaus išsižadėjo tris kartus, o išsižadant gaidys irgi užgiedojo tris kartus. Jėzus prisikėlė iš mirusių trečiąją dieną. Krikščionys pripažįsta tris dorybes – tikėjimą, meilę ir viltį.


19 balandžio, 2024

Šią savaitę 230-ąjį jubiliejų švenčiančiuose Druskininkuose atidengti skulptoriaus R. Inčirausko sukurti atminimo suoleliai Druskininkams nusipelniusiems žmonėms: M. K. Čiurlioniui, K. […]

18 balandžio, 2024

Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. Jaunimo darbuotojo diena […]

17 balandžio, 2024

Šiandien prie Panevėžio rajono savivaldybės administracijos pastato vyko šimtmetį šiemet mininčios Lietuvos dainų šventės įamžinimui skirto ąžuoliuko sodinimo akcija. Medelį […]

17 balandžio, 2024

Jubiliejinis festivalis Rokiškyje dovanojo emocijas ir puikų laiką ne tik žiūrovams, bet ir suteikė kūrybos džiaugsmo bei patirčių festivalio dalyviams. […]

17 balandžio, 2024

„NuSPACES. Branduolinės erdvės: atominio kultūros paveldo bendruomenės, materialumai ir vietovės“ yra tarptautinis mokslo projektas, 2021–2024 m. vykdytas trijose šalyse – […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15 dieną Telšių kultūros centras tradiciškai atvėrė savo duris ne tik kultūros mylėtojams, bet ir visiems, norintiems šią dieną […]

17 balandžio, 2024

Balandžio 15-oji – Pasaulinė kultūros diena. Tai šventė, sujungianti muzikos, teatro, šokio, dailės, fotografijos, muziejų, bibliotekų, kultūros vertybių apsaugos ir […]

16 balandžio, 2024

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Bibliotekų įstatymo pataisoms, leisiančioms bibliotekoms išdalyti nurašytas knygas. Už įstatymo projektą vieningai balsavo 116 Seimo […]

15 balandžio, 2024

Kultūros dienos išvakarėse Priekulėje pristatytas naujas festivalis „Ženklai“, kviečiantis pažinti nepažintą Priekulę ir jos kūrėjus. Festivalio atidarymo renginio metu įteikti […]

G. Kartano nuotr.
15 balandžio, 2024

Minint tarptautinę kultūros dieną Panevėžio teatre „Menas“ įteiktos 2024 m. Panevėžio miesto savivaldybės įsteigtos kultūros ir meno premijos. Jos skiriamos […]

15 balandžio, 2024

Birželį prasidėsiančios šimtmečio Dainų šventės metu Vilnius ruošiasi tiek dalyvių, tiek miesto svečių antplūdžiui. Be to, svarstoma apie galimybę šventę […]

11 balandžio, 2024

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtą Vaikų literatūros premiją viceministrė Agnė Kudarauskienė šiandien įteikė rašytojui Justinui Žilinskui ir Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos […]

11 balandžio, 2024

Kūryba. Ramybė. Įkvėpimas. Tai tik keli žodžiai, kurie puikiai apibūdina rašytojų rezidencijų programą „Parašyta Molėtų krašte“ (Writing@Moletai), kuri šiais metais […]

Telšių gimnazijos III laida. 1924 m.
10 balandžio, 2024

Prieš keletą metų, tvarkant kraštotyrininko ir muziejininko Juozo Mickevičiaus archyvą, saugomą Žemaičių muziejuje „Alka“, muziejininkė-rinkinio saugotoja Irma Kontautienė rado gimnazisto, […]

9 balandžio, 2024

Narcizų žydėjimo šventė – pati gražiausia pavasario šventė Druskininkuose. Triskart keitę šventės datą, pagaliau garsiai skelbiame – Druskininkai žydi! Šįmet […]

9 balandžio, 2024

Kultūros ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija pradeda įgyvendinti Socialinio recepto projektą, kuris vyks 13-oje Lietuvos savivaldybių. Šįmet projektas bus […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

Gintaro Lukoševičiaus nuotr.
8 balandžio, 2024

Pavasaris į Panevėžio rajoną atnešė džiugią šventę – Paįstrio kultūros centrą savo sparnais palietė „Aukso paukštė“. Šis aukščiausias šalyje mėgėjų […]

8 balandžio, 2024

Šiemet šimtmetį mininčiai Dainų šventei skirtas žygis keliauja per Lietuvos miestus, siekdamas šventės laukimo nuotaika užkrėsti visą Lietuvą. Savaitgalį Dainų […]

8 balandžio, 2024

Vasarį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje maisto stokoja kas septintas žmogus (praėjusiais metais buvo […]