balandžio 11, 2017
Artinasi intensyviausia žiedadulkių banga – kaip nuo jos apsisaugoti?

Staiga šoktelėjęs termometro stulpelis ir sprogstantys augalų pumpurai – ne vieninteliai pavasario pranašai. Šiltojo sezono pradžią neretam žymi ir netikėtai užklupusi alergija, arba šienligė, kurią sukelia iš augalų pabirusios žiedadulkės. Žiedadulkių sukelta alergija ne tik apriboja kasdienę žmogaus veiklą, blogina gyvenimo kokybę, bet ir dėl gydimo išlaidų bei nedarbingumo smarkiai kerta per kišenę. Pasak Šiaulių universiteto profesorės, biomedicinos mokslų daktarės Ingridos Šaulienės, iki šiol didelė problema – menkas visuomenės informavimas apie šią lėtinę ligą, kadangi, užuot kreipęsis pagalbos į gydytojus, tiesiog prisitaikome prie periodiško negalavimo.

Ne tik Lietuvoje, bet ir svetur dėl pasiekimų areobiologijoje žinoma mokslininkė atkreipė dėmesį, kad žiedadulkių protrūkis bus itin juntamas jau šią ar kitą savaitę, kuomet ims žydėti beržai. Tad norint užkirsti kelią žiedadulkių sukeliamai sezoninei alergijai, pravartu ne tik žinoti jos sukėlėjus, bet ir į pagalbą pasitelkti tinkamas apsaugos priemones.

Žalos pridaro atsainus požiūrius

Šienligės vardu geriau žinomas alerginis rinitas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje – itin dažna liga, nuo kurios kenčia per 30 proc. pasaulio gyventojų. O štai, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos teigimu, 2025 m. dėl oro užterštumo ir klimato kaitos šios alergijos bus paveiktas kas antras europietis.

Paprastai kalbant, alerginis rinitas yra nosies gleivinės uždegimas, kilęs dėl alerginės reakcijos į žiedadulkes ar kitus lauko ir vidaus alergenus, pavyzdžiui, namų dulkių erkes, gyvūnus ar pelėsius. Sergantieji kaip dažniausią alerginio rinito simptomą įvardija nosies užgulimą, nors kai kurie šiuos pojūčius linkę nurodyti kaip slogą ar pernelyg dažną čiaudulį. Vis tik, be nosies simptomų, įkvėpus ore esančių alergenų gali pasireikšti ir akių paraudimas, niežulys, ašarojimas, taip pat – ir galvos skausmas.

Periodiškai pasikartojanti alergija kelia didžiulį diskomfortą, kadangi sergantysis nuolat privalo keisti kasdieniame gyvenime susiformavusius įpročius. Dėl didelio įsijautrinimo ligoniai neišsimiega, blogai jaučiasi, sumažėja produktyvumas ir gebėjimas susikaupti. Dažnai jie yra priversti neiti į darbą ar nelankyti mokymo įstaigos. „Turėtume suprasti, kad ši alergija yra sudėtinga lėtinė liga, į kurią negalima tiesiog nekreipti dėmesio. O laiku nesuvaldytas ir paūmėjęs alerginis rinitas gali sudaryti palankias sąlygas vystytis ir sunkesniems kvėpavimo takų susirgimams, tokiems kaip astma“, – sakė profesorė I. Šaulienė.

Tiksinti bomba – sprogstantys beržų pumpurai

Kaip teigia Šiaulių universiteto profesorė, priežastis, kodėl ši alergija vienus kamuoja, o kitų ne, slypi ir genetikoje – mat polinkis sirgti šienlige gali būti užkoduotas žmogaus genuose. „Alergija yra kaupiamoji reakcija, kuri pasireiškia tada, kai organizmas yra nusilpęs ir gauna tam tikrą alergenų kiekį, su kuriuo nebegali susitvarkyti. Tad jei žmogus vaikystėje nesirgo alergija, o būdamas vyresnio amžiaus ėmė sirgti, tikėtina, kad jis turėjo polinkį alergijai ir „surinko savo alergenų kiekį“. O štai norint išsiaiškinti, kurie alergenai sukėlė reakciją, būtina atlikti specialius alergijos nustatymo tyrimus“, – sakė biomedicinos mokslų daktarė.

Vis tik pavasarį dažniausias alergiją sukeliantis aplinkos veiksnys ir alergenas – žiedadulkės. Šiuo metu žiedadulkėms alergiški asmenys turėtų pasisaugoti žydinčių blindžių, arba vadinamųjų kačiukų. O šią ar kitą savaitę, tikėtina, ims žydėti beržai – pastarieji laikomi gausiausiai alergizuojančias žiedadulkes barstančiais medžiais visoje Europoje, galinčiais paskleisti nuo 60 tūkst. iki 6 mln. žiedadulkių. Pavasarį Lietuvoje alerginių reakcijų taip pat gali sukelti ir kitų vėjadulkių medžių – skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio – žiedadulkės.

Venkite tiesioginio kontakto

Viena iš priemonių, kuri padeda apsisaugoti nuo šienligės ir yra naudojama jau ne vieną dešimtmetį, –alergines reakcijas sukėlusio alergeno, t. y. žiedadulkių vengimas. Išvengti nemalonaus kontakto su ore tvyrančiais augalų alergenais galima tiesiog apribojant veiklą lauke. Pastebėta, kad žiedadulkių kiekis vasarą neretai būna didžiausias nuo 5 iki 10 val. – rizika ypač padidėja šiltais, nelietingais, vėjuotais rytais.

„Sušilus orams, kai atsiranda daugiau veiklos ir prasideda aplinkos tvarkymo darbai, ne taip ir paprasta išbūti namie. Tačiau žolių ir medžių žiedadulkėms alergiškiems asmenims bėgiojimą parkais ir pamiškėmis derėtų pakeisti į mankštą namuose ar sporto klubuose. O štai vejos pjovimą perleisti kitiems, kurie yra nejautrūs žolių žiedadulkėms, – svarbu, kad alergenus skleidžianti veja būtų nušienauta, – kalbėjo profesorė I. Šaulienė.

Kai ore daug žiedadulkių, taip pat nederėtų lauke džiovinti drabužių ar patalynės. Mat vėliau parsinešus juos namo, kartu galima įsinešti nemažą kiekį alergenų. Planuojantiesiems prie namų įsirengti žaliąsias erdves, reikėtų stengtis parinkti sodinti tokių rūšių, ypač sumedėjusius, augalus, kurių žiedadulkės nepavojingos sveikatai. „Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir namų apsauga įsirengiant žiedadulkėms atsparius antialerginius langų ir orlaidžių filtrus, o jei jų nėra, augalų žydėjimo laikotarpiu langus laikyti uždarytus – tuomet mažiau žiedadulkių pateks į kvėpavimo takus. Galima įjungti ir oro kondicionierius, tik oras turi cirkuliuoti viduje, jo negalima įleisti iš išorės“, – sakė aerobiologė.

Kaip apsisaugoti išėjus į lauką?

Tuo tarpu alergiškiems žmonėms į lauką palankiausia eiti, kai ore daugiau drėgmės ar po stipraus lietaus, kuomet žiedadulkės apsunksta ir jų kiekį sumažina paviršius nuplovusi liūtis. Renkantis poilsį gamtoje reikėtų kuo mažiau laiko leisti kaime, neiškylauti miške ar kitose žiedadulkių gausiose vietovėse, o vykstant atostogauti verčiau rinktis pajūrį. Pastarajame vėjas pučia nuo jūros į žemyną ir sumažina atnešamų žiedadulkių kiekį.

„Grįžus namo iš lauko reikėtų nepamiršti nedelsiant vandeniu praskalauti nosies. Saugesnis, bet mažiau patrauklus variantas – nešioti apsauginę kaukę, kuri sulaiko dalį alergenų ir neleidžia jiems patekti į kvėpavimo takus. Šiuo metu gaminami ir tiesiai į nosį dedami filtrai – jie mažiau pastebimi, todėl daug mieliau naudojami atliekant įprastus darbus namie ar lauke ir leidžiant laisvalaikį gamtoje“, – pasakojo Šiaulių universiteto profesorė.

Akims apsaugoti per žiedadulkių sezoną patartina nešioti akinius nuo saulės, o tiems, kas nešioja kontaktinius lęšius, pastaruosius keisti į korekcinius akinius, kadangi lęšiai gali kaupti alergenus. O grįžus namo iš lauko reikėtų pasikeisti drabužius, kruopščiai nusiprausti veidą ir nusiplauti rankas. Prieš miegą geriausia išsimaudyti duše ir plaukus gerai išsitrinkti šampūnu, kad pašalintumėte per dieną prikibusias žiedadulkes. „Nors ir nelengva, augalų žydėjimo metu reikėtų sumažinti kontaktą ir su iš lauko grįžtančiais naminiais gyvūnais. Augintiniams neleisti artintis prie veido, juos išmaudyti arba nuvalyti kailį drėgnu skudurėliu“, – patarė profesorė I. Šaulienė.

Share Button

lapkričio 23, 2017

Jau kelios savaitės viena aktualiausių diskusijų temų – vaistai. Jų daugiau ar mažiau, dažniau ar rečiau, receptinių ar įsigyjamų be […]

lapkričio 22, 2017

Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams receptus galima išrašyti ilgesniam laikui, nekompensuojamus vaistus vienų […]

lapkričio 22, 2017

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad iki š.m. lapkričio 28 d. dar galima užsiregistruoti į viktoriną – […]

lapkričio 22, 2017

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), nagrinėjanti žmonių skundus dėl receptinių bei nereceptinių vaistų pardavimų, pastebėjo, […]

lapkričio 21, 2017

Šaltuoju metų sezonu problemų žmonėms kyla ne tik dėl kelių, bet ir dėl įvairių juos užpuolančių ligų, tai rodo prie […]

lapkričio 21, 2017

„Kodėl mano vaikas serga?“, – tokį klausimą Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, vaikų ligų gydytojas, prof. dr. Rimantas Kėvalas […]

lapkričio 20, 2017

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo vaistininkai nuo lapkričio 18 d. gali pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems […]

lapkričio 20, 2017

Per dešimt šių metų mėnesių ligonių kasos gavo 81 paciento prašymą kompensuoti gydymo Europos Sąjungos (ES) šalyse išlaidas. Dažniausiai jie […]

lapkričio 20, 2017

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad antibiotikai nėra vaistai, skirti gydyti virusines infekcines ligas, tokias kaip peršalimą ar gripą. […]

lapkričio 20, 2017

Vakar į Kaune vykusį LR Prezidento taurės finalinį konkursą „Euro Fit“ rinkosi sveiko ir aktyvaus gyvenimo būdo šalininkai.  Jame dalyvavo […]