12 balandžio, 2017

Atliekų tvarkytojai siūlo sprendimus Vilniaus valdžiai: kaip galėtų keistis sostinės veidas

„Skaudu nuolat klausytis, kai sostinę tiek patys gyventojai, tiek užsienio svečiai nuolat kritikuoja dėl miesto veidą darkančių įvairių spalvų ir formų atliekų konteinerių. Todėl mes ėmėmės to, ko iš tiesų turėtų imtis apie miesto grožį galvojanti Vilniaus valdžia – pateikėme pavyzdžius, kaip galėtų atrodyti Vilnius dabartinius konteinerius pakeitus pusiau požeminiais“, – sako Jurgita Petrauskienė, atliekų tvarkymo bendrovės „VSA Vilnius“ direktorė.    

Pasirinktose sostinės vietose buvo nufotografuoti atliekų konteineriai ir virtualiai pakeisti pusiau požeminiais Suomijos gamintojo „Molok“ konteineriais.

„Daugumai vilniečių tikrai rūpi, kaip atrodo jų miestas. Todėl būtent savivaldybė labiausiai turėtų rūpintis miesto estetika ir skirti investicijų patrauklesnių bei patogesnių pusiau požeminių konteinerių įsigijimui – kad Vilnius stotų į vieną gretą su kitomis moderniomis Vakarų Europos sostinėmis, kuriose mums įprastų „varpelių“ nebepamatysi“, – kalba J. Petrauskienė.

Anot jos, pirminė investicija į pusiau požeminius konteinerius yra didesnė nei į antžeminius, tačiau jau po 5 eksploatavimo metų pusiau požeminiai konteineriai įgyja investicinį pranašumą, kuris vis didėja metams bėgant.

Paskaičiuota, jog retesnis ir greitesnis pusiau požeminių konteinerių eksploatavimas, didesnė jų talpa lemia net 15–20 proc. mažesnę atliekų tvarkymo kainą. Taip pat ištuštinti pusiau požeminį konteinerį gali vienas šiukšiavežio vairuotojas, naudodamasis distancinio valdymo pultu, jam nebereikia vieno ar dviejų pagalbininkų – tai irgi mažina bendrus aptarnavimo kaštus.

Daugiau nei du dešimtmečius nuo tada, kai buvo pradėti gaminti pusiau požeminiai konteineriai, jie tarnauja visur: nuo Kanados, kur spaudžia 30 laipsnių šaltis, iki Namibijos, kur tvoskia didesnis nei 30 laipsnių karštis.

Pirmieji Lietuvoje daugiau nei 350 pusiau požeminių „Molok“ konteinerių dar 2007 m. įsirengė Druskininkai. „Dabar ir patys druskininkiečiai, ir kurorto svečiai džiaugiasi visiškai kitokia miesto estetika ir švara bei sako neįsivaizduojantys, kad kurorte riogsotų mums vis dar įprasti atžeminiai konteineriai“, – kalba pašnekovė. 

Tokio tipo konteineriai itin populiarūs Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui Suomijos mieste Tamperėje, kuriame gyvena tris kartus mažiau žmonių nei Vilniuje, įrengta 2800 pusiau požeminių konteinerių. Palyginimui Vilniuje – pusiau požeminių konteinerių įrengta vos apie 400 – 500.

Vis dėlto tikėtina, kad jau greitai tokio tipo konteinerių Lietuvoje bus gerokai daugiau, kadangi iš ES struktūrinių fondų lėšų 2014 – 2020 m. laikotarpiui komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai bus skirta 70 mln. Eur.

Įrengiant pusiau požeminius konteinerius, net 60 procentų talpos yra užkasama po žeme. Dėl to šiukšlės yra geriau slegiamos, jų telpa daugiau, atliekų neištąso gyvūnai ar asocialūs asmenys.  Skirtingai nei metaliniai konteineriai, šie aptarnaujami tyliai, visiškai nekelia triukšmo, tad galima dirbti ir naktį, ir anksti ryte, netrikdant gyventojų ramybės. Aptarnauti tokius konteinerius patogu net ir tuo atveju, jeigu jie užstatyti automobiliais daugiabučio kieme. Šiukšliavežio kranas iš konteinerio ištraukia maišą, kurio turinys, patraukus virvę, pro dugną subyra į atliekų surinkimo mašiną.

Kinija, kuri pastaruoju metu tapo didžiausia pusiau požeminių konteinerių rinka, yra ir puikiausia patikimumo bandymų laboratorija. Iškalbingas pavyzdys: jeigu Suomijoje konteinerį reikia ištuštinti kartą per dvi savaites, Kinijoje – 3 kartus per dieną. Nepaisant tokio intensyvaus naudojimo, suomiai paskaičiavo, kad per metus vienam konteineriui reikalingų atsarginių detalių kaina vidutiniškai siekia vos 5,4 euro.


29 kovo, 2024

Penktadienį minint Lietuvos narystės NATO dvidešimtmetį, Daukanto aikštėje vyko iškilminga minėjimo ceremonija. Joje kalbą sakęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad […]

29 kovo, 2024

Didieji prekybos tinklai skelbia Velykų sekmadienį durų neatversiantys – sutrumpintu laiku dirbs tik dalis budinčių bei autonominės parduotuvės. Tačiau Vilniaus, […]

28 kovo, 2024

Slovakijos sostinėje Bratislavoje trečiadienį baigėsi tarptautinis chorinės muzikos konkursas „Bratislava Spring Music Festival“. Istorinėje Primatų rūmų Veidrodžių salėje Vilniaus mišrus […]

LGGRTC darbuotojų nuotr.
28 kovo, 2024

 2024 m. kovo 27 d. Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacinės aukoms atminti, vyko vienos masiškiausios 1949 m. kovo 25-28 d.  […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

28 kovo, 2024

Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį pranešimo siuntimo įgyvendinimą, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

27 kovo, 2024

Kovo 27 d. Gedimino kalno papėdėje atidarytas Pilininko namas. Tai naujausias Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, kuriame atveriama Lietuvos istoriją šiuolaikiškai […]

27 kovo, 2024

Vilniuje užsidegė automobilių sąvartynas, Eltai patvirtino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba (PAGD). Informuojama, kad gaisras kilo Panerių g. 56 esančiame […]

26 kovo, 2024

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė […]

25 kovo, 2024

Pirmadienio vakarą Lietuvos trispalvėmis ir Baltarusijos istorinėmis vėliavomis nešini baltarusių diasporos atstovai bei jų rėmėjai sostinės Lukiškių aikštėje susirinko minėti […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

22 kovo, 2024

Vilniuje, netoli Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), keli šimtai moksleivių iš visos Lietuvos susirinko piketuoti prieš vienuoliktokų tarpinius patikrinimus. […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

21 kovo, 2024

Palaikymą Ukrainai Europos robotikos čempionate išreiškusioms vilniečių moksleivių komandoms – „Lituanica X“, „Lituanica PlumBlum“ ir „Lituanica – Vilnius Lyceum Robotics“ […]

Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič
21 kovo, 2024

Akcijai „Skaidrinam“ sukėlus rezonansą dėl savivaldos lėšų įsisavinimo, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pastebi, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba papildomas išmokas vietos […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
20 kovo, 2024

Iš Vilniaus centro viešuoju transportu pasiekiamas vienintelis miestas mieste monotoniško pramoninio miestelio rūbą siekia iškeisti tapti išskirtine vieta vaikščiojimo entuziastams. […]

19 kovo, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė norėdama išsiaiškinti Vingio parko lankytojų įpročius ir vilniečių nuomonę apie Vingio parką, vasario mėnesį organizavo internetinę apklausą. […]