balandžio 12, 2019
Egidijus Vareikis
Atviras laiškas kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai

Mielas kandidate,

kreipiuosi į jus kaip visai nesisteminis rinkėjas, kuriam ne taip jau ir svarbi jūsų nuomonė kokiais nors sėkmingos ekonomikos kūrimo ar besišypsančių vaikų gynimo klausimais. Kadangi laiškas yra atviras ir nieko neįpareigojantis (žinant jūsų užimtumą), galite į jį ir neatsakyti, nors atsakymas man  būtų labai vertinga žinia iš jūsų priešrinkiminės padangės.

Turbūt nė vienas užkariautojas, įveikęs dideles armijas ir sugriovęs galingas valstybes, neįveikė tokio „nesunkaus“ ir fiziškai nestipraus dalyko kaip žmonių įsitikinimai. Nė vienas neįveikė religijos. Kas mėgino, veikiau pralaimėjo. Stalinas juokais klausė, kiek popiežius turi divizijų, kad įgyvendintų savo idėjas. Stalinui su visomis divizijomis baigėsi blogiau nei popiežiui. Lietuva tapo nepriklausoma be tankų, bet su „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“.

Europos nebūtų be Karolio Didžiojo, bet Europos nebūtų ir be šv. Augustino, plejados popiežių, be Kirilo, Metodijaus, Martyno Liuterio… Krikščionybė yra tas Europos tikėjimas, kuris ją, Europą, ir padarė galingiausiu žemynu pasaulyje. Tačiau dabartiniai Europos integracijos vadovėliai rašo, kad Europą suvienijo daugiausia ekonominis motyvas, o tikrieji Europos kūrėjai – veikiau verslininkai nei kunigai ar karo vadai.

Europos Sąjungos vadovai ypač pastaraisiais dešimtmečiais įtikėjo, kad Dievas jiems nereikalingas. Dievo vardo nebėra sutartyse, baiminamasi deklaruoti savo krikščioniškąją prigimtį, idant ta informacija negriautų globalaus ar gana ekumeninio konteksto. Galų gale to niekas nei reikalauja, nei pasigenda. Europos Sąjunga šiandien gyvena būsenoje, kada manoma, jog visas žmogaus problemas galima išspręsti protu, jėga, gamtiniais resursais ir kitais racionaliais būdais. Dabartinėje racionalioje Europoje iš viso tapo didele gėda remtis religija ar ideologija.

Tikėjimas ar netikėjimas paliekamas kiekvienam europiečiui kaip pomėgis: nori praktikuok, nori ne, integracijai ir jos produktui – gerbūviui tai nereikšminga. Kitaip sakant, religija yra dvasinis sportas, bet ne būtinybė. Bažnyčia – nevyriausybinė organizacija, tiesa, ypač gerbiama, bet ne ta, kurios nuomonės ypač paisoma. Atvirkščiai – stengiamasi mandagiai, bet aiškiai pasakyti, kur yra jos „kompetencijos“ ribos, kaip jai reiktų reformuotis, kad prisitaikytų prie visuomenės.

Bet kodėl religija vis dėlto tokia galinga? Atsakymas, tiesa, neracionalus, tačiau turėtų būti įtikinamas. Nemiršta todėl, kad remiasi iracionaliu autoritetu. Žvilgsnis į istoriją leidžia pastebėti religijos jėgą – ne interesų, o meilės jėgą. Galima ištrinti iš žemėlapio ištisas valstybes, galima sukurti totalitarinę politiką, centralizuotą ekonomiką… Religija svarbiau nei demokratija. Pastaroji   gimė jau ne kartą, o religija niekad nebuvo mirusi. Bet religiją ir kultūrą visada tenka pripažinti ir gerbti, o norint kontroliuoti – geriau susigyventi su ja nei mėginti nugalėti.

Religija, skirtingai nuo socialinės apsaugos, neduoda jokių garantijų. Tačiau ji suteikia viltį, kuri, kad ir kaip stebėtųsi racionalūs žmonės, svarbesnė už garantiją. Skirtingai nuo įsitikinimo apie Bažnyčios dogmatizmus, religijai paliekama didelė tikėjimo tiesų interpretacijos laisvė. Tikėjimas nereikalauja racionalaus supratimo, o jo interpretacija nereikalauja logikos. Tikėjimas svarbiau nei protas, įtikėtas autoritetas svarbiau nei rašytinė teisė. Bet kuris kunigas, klausantis išpažinties, Dievo vardu teisia – nustato, kas yra nuodėmė, kas – ne. Religija sėkmingai sustatė į vietas žmogiškąsias aistras ir polinkius. Jokie racionalūs motyvai neveikia taip, kaip tikėjimo dalykai.

Poncijus Pilotas buvo ne tik Romos teisės, bet ir Romos abejonių savo tiesa simbolis. Romėnai pernelyg mėgo teisę ir ją absoliutindami nesuprato, kodėl emocijos ir tikėjimas yra veiksmingesni už įstatymo raidę ir objektyvią realybę.

Šiandien kalbama apie nepaprastai didelius pokyčius visuomenėje. Ar tikrai tie pasikeitimai radikalūs, jei nesikeičia žmogaus prigimtis? Sakoma, kad turime naują pasaulio tvarką, naują situaciją, net naują žmogų. Bet gal tai tik įsitikinimas, kad įvyko radikalūs pokyčiai. Iš tiesų pasikeitė tik elgesio manieros, bet ne giluminiai motyvai.

Vytautas Didysis netapo karaliumi, nes laiku negavo popiežiaus legitimacijos. Vadinasi, anais Lietuvos aukso amžiaus laikais Bažnyčios autoritetas buvo virš pasaulietinio. Šiandien viskas atvirkščiai: pasauliečiai savaip nurodo Bažnyčiai, kur jos vieta… Ar gerai, kad viskas pasikeitė būtent taip?

Pagarbiai

Egidijus Vareikis

p.s.

kaip pastebėjote šiame laiške jokios agitacijos balsuoti ar nebalsuoti už jus nėra, kad jūsų atsakymas taip pat nebus vertinamas kaip politinė savireklama. Tačiau jūsų nuomonė man išties labai vertinga.

 

Share Button


liepos 8, 2020

Iranas Faktas: Irano Atominės Energijos agentūra pranešė apie sprogimą ir gaisrą įvykusį Natanz branduolinio kuro sodrinimo įmonėje. Diagnozė: Satelitinė žvalgyba […]

liepos 7, 2020

Nors COVID-19 pandemija sutrikdė daug ekonominių procesų, tačiau gamtos ritmo ji nesustabdė, kaip ir žemės ūkio darbų. O įsibėgėjusi vasara […]

liepos 6, 2020

Minėdamas JAV nepriklausomybės šventę prisikroviau į galvą keistų minčių. Pirma ir paradoksalu pasirodė tai, kad Ameriką atrado tas, kuris visiškai […]

liepos 1, 2020

Rusija Faktas: Liepos 1- ją Rusijos rinkėjai dalyvauja referendume dėl Rusijos konstitucijos pataisų. Diagnozė: Svarbiausiomis ir pavojingiausiomis „pataisomis“ apžvalgininkai laiko […]

liepos 1, 2020

Artėjant rinkimams į Seimą, Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo politinėms partijoms stiprinti savivaldos savarankiškumą ir skatinti lygiavertį bendradarbiavimą su centrine […]

birželio 29, 2020

Ketvirtadienį Seimas pritarė įstatymo pataisai dėl ekonominių sankcijų už perteklinę taršą ir netvarkomas atliekas; už pataisą balsavo 77 Seimo nariai, […]

birželio 25, 2020

Ketvirtadienį Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintas draudimas įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias […]

birželio 24, 2020

Balkanai/JAV Faktas: Stiprėja amerikiečių diplomatinis aktyvumas Balkanuose. Diagnozė: Sakoma, kad visus rimtus karus Europoje galiausiai pabaigia amerikiečiai. Prieš ketvirtį amžiaus […]

birželio 23, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-4966(2) dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Nutarimo […]

birželio 22, 2020

Tarp Indijos ir Kinijos karių vyksta ginkluoti susirėmimai. Tiesa, žuvusių nedaug ir pats konfliktas kažkur neprieinamuose Himalajuose – kam tas […]

birželio 19, 2020

Išmintingas žmogus planuojasi tiek savo išlaidas, tiek pajamas. Žinojimas, kokia situacija yra „piniginėje“, leidžia geriau įsivertinti savo finansines galimybes, o […]

birželio 17, 2020

Kinija  Faktai: Kinijos sostinės prekyvietėse pastebimas naujas viruso protrūkis, griežtas karantinas skelbiamas vis dažniau. O tuo pat metu valdžia nervingai […]

birželio 17, 2020

Nuo liepos 1 d. mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos […]

birželio 17, 2020

Vilniaus miesto ugdymo įstaigoms nuo šiol bus paprasčiau nuomotis stadionus, sporto aikštynus, baseinus, sporto sales, kabinetus ir kitas sporto, kultūros, […]

birželio 12, 2020

Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines […]

birželio 11, 2020

Birželio 10 d. nuotoliniu būdu posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė rezoliuciją „Dėl balsavimo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų […]

birželio 10, 2020

Vakar Seimas svarstymo stadijoje pritarė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymui, kuriuo iš esmės keičiamos sankcijos už perteklinę taršą, teršimą, už […]

birželio 10, 2020

Filipinai Faktas: Šalies vyriausybė sustabdė bendradarbiavimo su JAV sutarties nutraukimo procesą. Diagnozė: Dar vienas Kinijos politinis pralaimėjimas. Filipinai buvo šalis, […]

birželio 8, 2020

Mano socialinių tinklų draugai pastebėjo, kad dar prieš pusmetį kas antras lietuvis buvo politologas, dabar visi persikvalifikavo į virusologus ir […]