Augalų užkalbėtojos Dalios Treigienės patarimai

Spalio viduryje į Viešąją biblioteką pasidalinti savo sukauptomis žiniomis apie senuosius sveikatinimosi būdus ir magiškas lietuviškų augalų galias atvyko ekonomikos mokslų daktarė, žiniuonė ir žolininkė – Dalia Treigienė.

Viešnia skaito paskaitas apie vaistažolių gydomąsias galias, namų sąlygomis savo rankomis gaminamą natūralią kosmetiką, gydomuosius sirupus, yra išleidusi gydantiems Lietuvos augalams skirtas knygas „Augalai, kuriuos renka žynė“ ir „Lietuviškų augalų galios“.

Susirinkusiems viešnia pasakojo, jog nuo pat vaikystės domėjosi žolelėmis: „dar nėjau į mokyklą, o jau sugebėjo išsigydyti ar „nusigydyti“, – juokavo ji.

Dalia Treigienė pasakojimą pradėjo nuo per siauro požiūrio į žolynus: „augalai žemėje atsirado pirmiau už žmogų. Tai ne tik pašaras – jis auga, maitinasi, apsisaugo nuo parazitų, suteikia pavėsį, gydo… Pasigendu visuminio požiūrio į augalus: dažnai kalbama vien apie jų gydomąsias savybes. Tačiau augalai – daugiau nei cheminių elementų rinkinys, jie turi savo išskirtinumą, ne tik materiją, bet ir energetiką“, – kalbėjo ji.

Pasak viešnios, apie gydomuosius augalus parašyta nemažai knygų, tačiau trūksta jau minėto platesnio, gilesnio požiūrio. Be visa to, ji mananti, kad lietuviškose knygose pateiktos augalų fotografijos yra labai „vyriškos“: „jos atrodo vienodai, tarsi visi augalai būtų „nupyškinti“ iš viršaus“, – kalbėjo žolininkė.

Sukaupta didžiulė patirtis bei siekis ja dalintis paskatino autorę parengti augalų magijos sąvadą, kur trumpai aptariami 78 ypatingų galių lietuviški augalai. Jame pateikiamos ir 78 augalų taro kortos, padedančios medituoti. Aplinkinių palaikymas ir susidomėjimas paskatino parašyti ir knygas „Lietuviškų augalų galios. 22 didžiai stebuklingi“ ir „Augalai, kuriuos renka Žynė“. Juose gausu įvairių paprastų ir veiksmingų pačios išbandytų receptų, informacijos apie nuo seno auginamus ir  liaudies medicinoje plačiai naudojamus gydomuosius augalus, jų savybes, skonį, energetiką. Autorė akcentavo, jog leidiniai iliustruoti jos pačios darytomis žolių ir medžių nuotraukomis, taip pat šarmo suteikia ir D. Treigienės parinktos ir pateiktos  vaizdingos citatos iš senovinių vaistažolių knygų.

Žolininkė laikosi nuomonės, kad mums labiausiai padeda tai, kas artima ir sava – auga 100 kilometrų spinduliu, o dar geriau – šalia namų.

D. Treigienė pasidalino vertingomis žiniomis apie žolynų panaudojimą sveikatinimui ir buičiai. Pavyzdžiui, žalias asiūklis – puiki ekologiška priemonė indams plauti, kietis – padeda užmigti, ajeras – dezinfekuoja, skystina kraują, jonažolė – naikina virusus ir bakterijas, gydo žaizdas, o margalapis margainis bei šlamutis – puikiai tinka kepenims. Tačiau, pasak jos, nereikia pamiršti, jog gydymas augalais reikalauja kantrybės.

Žolininkė taip pat paaiškino bendras žolynų rinkimo taisykles:  žiedus nuimti prieš žydėjimą, lapelius – per pilnatį, šaknis kasti per delčią. Augalų lapai tinkami vartoti apie metus, o šaknys 2-3 metus.

Tai, jog į susitikimą su D. Treigiene tamsų rudens vakarą susirinko itin daug panevėžiečių, rodo, jog natūrali medicina – aktuali tema.

Apie augalus viešnia gali kalbėti valandų valandas, tad renginys užsitęsė, bet neprailgo. Po paskaitos žmonės neskubėjo skirstytis, apspito žolininkę tikėdamiesi išgirsti naudingų patarimų, uostė jos gamintas augalų aliejines ištraukas, išbandė kremus, įsigijo knygų bei žolinių preparatų.

Šis renginys vykdomas pagal bibliotekos projektą „Sveikata – išmintingųjų honoraras“ ir yra dalinai finansuojamas iš Panevėžio miesto savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.