rugsėjo 21, 2020
Egidijus Vareikis
Baltarusijos aneksija – skausmingas reiškinys

Baltarusijoje neramu. Jos prezidentas (ar „prezidentas“, jei kam taip geriau) skuba pagalbos į Rusiją. Iš esmės tai nieko nestebina. Iš esmės to ir buvo galima laukti. Juk Maskva Minską tikrai supras.

Galėtume ir mes visą tai ramiai priimti, tačiau politiniame leksikone yra toks nelabai gražiai skambantis žodis – aneksija. Kas bus, jei Rusija, begelbėdama Baltarusiją, ją tiesiog prisijungs?

Aneksijų politika Rusijai nesvetima. Taip formavosi didelė Rusijos imperija, taip bolševikai ją atkūrinėjo SSSR pavadinimu, taip bando Rusija ir dabar. Tiesa, nelabai sėkmingai, bet vis tik bando.

Techniškai aneksuoti Baltarusiją kur kas lengviau nei politiškai. Tiesa, kad Baltarusija jau beveik trisdešimt metų yra formaliai nepriklausoma valstybė ir žemėlapiuose dažoma atskira spalva. Daugeliu aspektų tačiau iš Sovietų Sąjungos ji taip ir neišėjo, Baltarusijoje tebegalioja gausybė buvusios SSSR įstatymų ir valdžios potvarkių, techninių standartų, neretai tik vietoj žodžio SSSR yra parašyta Baltarusija. Šalies ir regionų administracijos darbo principai mažai skiriasi, karinės ir valstybės saugumo tarnybos iš esmės taip ir nebuvo atsiskyrę. Tad Baltarusija labai panaši į tokią LEGO žaidimo detalę, lengvai pritampančią prie jau esamo konstrukto.

Politiškai kiek sudėtingiau. Formaliai egzistuoja tokia vadinamoji Sąjunginė valstybė, sudaryta iš Rusijos ir Baltarusijos. Ji daugiau popieriuje nei realybėje, bet realybe gali tapti. Taigi, kokia nors „stipresnė“ sąjunga nebūtų netikėta. Tačiau į aneksijas ir valstybių sąjungas tarptautinėje erdvėje žiūrima labai įtariai. Mes savo kailiu pajutome, ką reiškia gyventi aneksuotoje teritorijoje, dauguma gi šalių turi amžiną problemą – pripažinti ar nepripažinti?

Istorinė patirtis rodo, kad aneksijos faktų pripažinti neskubama. Europa jaučiasi skaudžiai pasimokius, kai prieš kelis dešimtmečius ramiai leido Hitleriui ramiai pasiimti Austriją, Sudetus ir visą Čekiją, kai nelabai pergyveno dėl Baltijos šalių. Aneksijos (ne)pripažinimas – svarbus geopolitinis instrumentas. Jis kartais trunka ilgai. Jau trys kartos užaugo nuo to laiko, Kai Rytų Jeruzalė buvo suvienyta ir tapo Izraelio sostine, tačiau Jungtinių Tautų taikos palaikymo misija vis dar „stebi“ padėtį tarp Izraelio ir nesukurtos arabų valstybės. Europa iki šiol nenori kelti savo ambasadų į Jeruzalę, kurią Izraelis nuo 1980 metų formaliai paskelbė savo nedaloma valstybės sostine. Tarptautinė bendruomenė iki šiol nepripažįsta net kelių dešimčių aneksijų. Mums nepripažinimas tikrai padėjo ir padeda iki šiol, nes formaliai niekada nebuvome SSSR, nepripažinimas leido sukurti tokias nepriklausomas šalis kaip Eritrėja, Rytų Timoras, gal leis sukurti ir Vakarų Sacharą.

O jei rimtai, tai Baltarusijos aneksija yra geopolitiškai svarbus reiškinys. Kažkada sovietmečiu dar būdamas jaunas mokslininkas traukiniu važinėdavau nuo Vilniaus iki Maskvos ir gerai žinojau kurioje vietoje tais ar kitais metais buvo siena tarp Maskvos kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos. Tos sienos stumdymasis – kelių šimtmečių karų istorija. Sovietų Sąjungą gal manėsi geopolitinį klausimą išsprendusi galutinai ir negrįžtamai, bet dabar žmonės vėl skaito istoriją, ir iki pat Polocko ar net Smolensko prisimena, kad herbas čia buvo Vytis, o vardas – Lietuva.  

Geopolitinė misija, kurią kelis šimtmečius vykdė Lietuva ar Abiejų Tautų Respublika, buvo atsverti Rusijos – kitos sausumos imperijos ambicijas. Rusija tapo Europos valstybė tada, kai nusilpo ar išnyko Lietuva. Jekaterina II išdrįso vadinti Rusiją Europos valstybe tik tuomet, kai Rusija įsitvirtino buvusioje Livonijoje, o realiai tapo Europa (ar Europos problema?) tik po Respublikos padalijimų. Rusijos. Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, pagal savo pačios apibrėžimą buvusi ne tik lietuvių ar gudų, bet ir rusų valstybė iki savo egzistencijos pabaigos nesutiko atiduoti Maskvos kunigaikštystei rusų, kaip etnoso reprezentavimo monopolio. Kai kas juokauja, kad per visą savo istoriją laimingiausia rusiška valstybė vadinosi… Lietuva.

Taigi, ar Baltarusija bus mūsų, ar rusų yra geopolitinis klausimas. Garsusis geopolitikos guru George Friedmanas aiškiai brėžia geopolitines Europos ribas, teigdamas, kad Europa yra pusiasalis, kuris prasideda į vakarus nuo linijos Sankt-Peterburgas – Rostovas prie Dono.  Linija aiškiai rodo, kad Baltijos valstybės, Baltarusija bei Ukraina yra Europa, tuo tarpu visa Rusija su Maskva yra jau ne pusiasalyje. Tad šios linijos pavertimas tikrąją civilizacijų riba ir yra XXI amžiaus (bent jau pirmosios jos pusės) strateginis tikslas.

Bet Rusijos tikslas yra padaryti viską, kad savojo tikslo mes nepasiektume. Baltarusijos aneksija būtų kaip tik geopolitinis Rusijos laimėjimas.

Ir kaip čia nepasakius, kad šiandien Europos Sąjunga labai tam padeda. O tas minėtas Aleksandras gal galėtų ir Vilniuje apsilankyti… kaip prašytojas. Tada jau būtų subtili aneksija mūsų ir visis Europos naudai.

 

Užsk. Nr. EV-232

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


spalio 28, 2020

Per Europos šalis ritantis antrajai koronaviruso bangai, tiek fiziniai asmenys, tiek ir verslai pradeda gūžčioti pečiais ir bando nuspėti, ar […]

spalio 28, 2020

Ukraina/Rusija Faktas: Ukrainos ir Rusijos pareigūnai šią savaitę susitinka Maskvoje aptarti ekonominio bendravimo perspektyvų. Diagnozė: Tai pirmasis toks susitikimas nuo […]

spalio 27, 2020

Apibendrinusi Seimo rinkimų rezultatus, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad 81 dabartinės kadencijos Seimo narys perrinktas naujai ketverius metus truksiančiai […]

spalio 26, 2020

Politinis ateities Lietuvos žemėlapis nupieštas – pačių rinkėjų. Didžioji dalis būsimosios koalicijos vertybių gražiai viena kitą kartoja ir persidengia. Jos […]

spalio 26, 2020

Ar Europos sąjungos ir visos Euroatlantinės bendrijos laukia mirtis (švelniau kalbant, pabaiga)? Neabejotinai – taip. Viskam ateina laidotuvių laikas. Istorija […]

spalio 21, 2020

Šalies savivaldybės kreipiasi į Prezidentą Gitaną Nausėdą prašydamos vetuoti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis Seimas siūlo įteisinti privalomą seniūnijų steigimą […]

spalio 21, 2020

Lietuva išdavė 507 leidimus Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais tikslais. Iš minėto skaičiaus – 139 Baltarusijos piliečiai […]

spalio 21, 2020

Covid-19 pandemija atskleidė, kad Europos Sąjunga tikslingai ir teisingai įgyvendina Bendrąją žemės ūkio politiką, tad, laimei, darbščių ūkininkų dėka su […]

spalio 21, 2020

Armėnija/Azerbaidžanas Faktas: Kalnų Karabacho mūšio lauke iniciatyva priklauso azerbaidžaniečiams. Diagnozė: Ilgą laiką Kalnų Karabacho konfliktas buvo laikomas „užšaldytu“. Pergalę mūšio […]

spalio 20, 2020

Finansų ministras Vilius Šapoka parlamentui pristatė 2021 m. valstybės biudžeto projektą (Nr. XIIIP-5302), kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems, skolos ir išlaidų […]

spalio 19, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo virtualiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime, skirtame Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono šalių […]

spalio 19, 2020

Paprastas klausimas – esame silpna grandis ar stipri grandis NATO gynyboje? Atsakymas ne toks paprastas – esame suinteresuoti ginti savo […]

spalio 19, 2020

Koronavirusas ir toliau plinta Lietuvoje. Ypač grėsminga situacija keliose savivaldybėse. Raseinių rajone užsikrėtusiųjų skaičius viršija 850 skaičiuojant 100 000 gyventojų. […]

spalio 15, 2020

Nuo 2022 m. sausio 1 d. žemdirbiams bus sudaromos teisinės sąlygos steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus. Už tai numatančias […]

spalio 15, 2020

Kalbėjome apie tai, kad prieš tris dešimtmečius pradėjome politines atostogas. Sociologai ir politologai tas mūsų atostogas dar vadina politinio postmoderno […]

spalio 14, 2020

Libanas Faktas: Prezidentas Michel Aoun pradėjo vyriausybės formavimą. Diagnozė Kas turėtų būti labai lengva, darosi labai sunku. Libane, kaip žinia […]

spalio 12, 2020

Mus – europiečius – totaliai apėmė nuojautą, kad prieš tris dešimtmečius pradėtas laisvės ir demokratizacijos projektas išsigimė. Sovietinės sistemos žlugimas […]

spalio 12, 2020

Vyriausiosios rinkimų komisijos spaudos konferencija, skirta LR Seimo rinkimų rezultatams aptarti.         

spalio 9, 2020

Penktadienio vakarą Vilniuje jau penkioliktus metus įteikti svarbiausi šalies savivaldos apdovanojimai – „Auksinės Krivūlės“. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) rengiamų apdovanojimų […]

spalio 8, 2020

Kultūros ir politikos istorija bando įrodyti, kad visų valdovų svajonė yra pasiekti tokią būseną, kada valdomiems galima būtų siūlyti „duoną […]