gruodžio 7, 2017
Bendrame nusikaltimų registre – atskiras lytinių nusikaltėlių sąrašas

Gruodžio 4 dieną Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės iniciatyva buvo surengtas antrasis pasitarimas dėl lytinių nusikaltėlių registro.

Kaip teigia Seimo narė, imtis tokios iniciatyvos paskatino seksualinių nusikaltimų atvejai. Neretai šie nusikaltimai padaromi prieš nepilnamečius. Su vaikais dirbančios institucijos per pastarąjį dešimtmetį jau du kartus siūlė lytinius nusikaltėlius išskirti iš bendro registro, o jų sąrašas būtų plačiau prieinamas negu šiandien. Kita priežastis – atvejai, kai vaikai patirti seksualinę prievartą gali ne tik jiems artimoje aplinkoje, mokyklose, darželiuose, vaikų globos namuose, bet ir asmens sveikatos gydymo įstaigose, greitosios pagalbos teikimo metu, sanatorijose ir slaugos ligoninėse. Seksualinio pobūdžio nusikaltėlių atskiro registro idėją palaiko Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Kaip pažymėjo pasitarime dalyvavusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės vyriausioji patarėja Audronė Bedorf, teisinių kliūčių tokiam registrui kurti nėra ir kiekvienos valstybės valia dėl to apsispręsti.

Per posėdį pateikta Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus surinkta informacija rodo, kad atskiri seksualinių nusikaltėlių registrai yra sukurti Prancūzijoje, Portugalijoje, Kroatijoje, Kanadoje, JAV. Toks registras nuo 2017 m. spalio 1 d. veikia Lenkijoje. Daugelyje šalių bausmę atlikusiems seksualiniams nusikaltėliams taikomos papildomos veiklos ribojimo priemonės. Ypač darbo su vaikais srityje, nes atlikti tyrimai rodo, kad kas penktas vaikas tampa seksualinio smurto auka. Lietuvos policijos duomenimis 2015 metais net 5,1 proc. vaikų, tapusių nusikaltinų aukomis,  patyrė seksualinę prievartą.

„Atskiro lytinių nusikaltėlių registro iniciatyvą palaiko ir nevyriausybinės organizacijos.  Prieš dvi savaites šia tema vykusiame pasitarime dalyvavusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė atkreipė dėmesį į tai, kad esamas įtariamųjų ir nusikaltėlių registras yra per daug bendras. Ji siūlė, kad seksualinių nusikaltėlių registras būtų atviresnis visuomenei. Tuomet Kristina Mišinienė perdavė nevyriausybininkų siūlymą informaciją apie seksualinius nusikaltėlius padaryti prieinamesne visuomenei. Pavyzdžiui, kad bendruomenė matytų, kiek jos regione yra seksualinius nusikaltimus padariusių ar įtariamų asmenų“, – sako Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas pritarė Seimo narės R. Šalaševičiūtės išsakytai nuomonei, kad būtina papildyti:

  • Vyriausybės 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 517 patvirtino Darbų, veiklų ir paslaugų, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, ar už kitas nusikalstamas veikas, susijusias su vaiko seksualiniu išnaudojimu, vaikų pornografija ar prostitucija, sąrašą;
  • griežtinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų statymo nuostatas, kuriose numatyta, kad asmuo ketinantis dirbti ar užsiimti savanoriška veikla vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, vertis individualia veikla, jeigu veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu bei kt. turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį (ar asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus);
  • bei kitus teisės aktus, siekiant apsaugoti vaikus ir visuomenės narius nuo galimo lytinių nusikaltėlių veikos pasikartojimo.

Seimo narės R. Šalaševičiūtės nuomone, tikslinga vykdyti su vaikais dirbančių įstaigų vadovų  kontrolę ir taikyti administracinę atsakomybę, jei vadovas nepatikrina įdarbinamų asmenų apie tai, ar jie nėra teisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus. Šiuo metu  darbdaviui nenumatyta jokia atsakomybė už minėtos pareigos nevykdymą.

D. Čeponas papildė Seimo narę siūlymu, kad reiktų tikrinti ne tik naujai įsidarbinančius asmenis, bet ir jau seniai įstaigoje su vaikais dirbančius asmenis. Tačiau kyla diskusinis klausimas, kokia institucija turėtų vykdyti įstaigų vadovų ir įstaigose dirbančių asmenų kontrolę.

Lytinių nusikaltėlių registro steigimo idėjai nelinkę pritarti pasitarime dalyvavę Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento  Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai. Jų teigimu atskiro registro nereikia, nes tokia informacija ir šiuo metu yra kaupiama bei prieinama tiems asmenims, kuriems ji reikalinga.

Vidaus reikalų ministerijos atstovė Lina Bučienė teigė, kad kurti atskirą registrą nėra prasmės, nes esamame registre kaupiami ne tik teismo kaltais pripažinti, bet ir įtariamųjų duomenys.

Kartu L. Bučienė pažymėjo, kad ne visi vadovai laikosi prievolės patikrinti darbui su vaikais įdarbinamus asmenis, ar šie nėra teisti dėl minėtų nusikaltimų.

Anot L. Bučienės, su vaikais dirbančių institucijų vadovai šiuo metu turi visas galimybes gauti informaciją apie jų institucijoje ketinančius įsidarbinti ir jau dirbančius asmenis. „Su vaikais dirbančios institucijos turi galimybę gauti informaciją, joms suteikta teisė tai padaryti, tačiau Lietuva yra giminių kraštas ir susiduriame su situacija, kai tokiose įstaigose darbinasi draugai, pažįstami, giminės, ir vyrauja požiūris, kad mano aplinkoje tai nevyksta, todėl neprašoma pažymų, neklausiama dėl teistumo“, – kalbėjo L. Bučienė

Kad toks registras būtų perteklinis tvirtino ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė Danguolė Morkūnienė, o plačiau atverti registrą neleidžia asmens duomenų apsauga.

„Atskiro registro nereikia, nes yra įtariamųjų ir nuteistųjų registras, ir problema ne registre, o jo prieinamume, kam tokių duomenų reikėtų. Inspekcija nepritartų tokiam registrų patikslinimui, jei leistų naudotis registru bet kam, be teisinio pagrindo“, – sakė D. Morkūnienė.

Anot jos, svarstytina galimybė aiškiau apibrėžti, kokia informacija turi būti pateikiama dirbantiems su vaikais, „kad nebūtų interpretacijų praktiniame taikyme“.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Donatas Valiukas informavo, kad minėtame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, kad asmuo ketinantis įsidarbinti į darbą su vaikais turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį (ar asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus), tačiau pažymoje nebus pateikiami duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl galimos lytinio nusikaltimo veikos, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nenumatyta, kad ir ikiteisminė informacija būtų teikiama asmens būsimam darbdaviui.

Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus atstovas Simonas Nikartas teigė, kad atsiras seksualinių nusikaltėlių registras sudarytų prielaidas už skirtingas veikas nuteistiems asmenims taikyti nevienodas kontrolės priemones. Net nesunkų seksualinio pobūdžio nusikaltimą padaręs asmuo būtų įtrauktas į registrą ir jam būtų taikomos papildomos kontrolės priemonės, o atlikusiam bausmę už nužudymą tokios priemonės nebūtų taikomos. Jo teigimu, bausmių griežtinimas norimo rezultato nepadeda pasiekti. S. Nikartas atkreipė dėmesį į kitą Lietuvos problemą – nemažai seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius įvyksta šeimose, bet nusikaltėliai kartais net neįtaria, kad seksualiniai santykiai su nepilnamečiu yra draudžiami. Tad jis siūlė daugiau dėmesio skirti gyventojų teisiniam švietimui, socialinei pagalbai.

Kaip pasitarimo dalyvius informavo Kalėjimų departamento atstovė Nijolė Martinkevičienė, šių metų liepos 1 dieną už seksualinius nusikaltimus, teismo nuosprendžiais, įkalinimo įstaigose kalėjo 393 asmenys. Iš jų 198 – už seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Nuo 2013 metų asmenims, įvykdžiusiems seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš nepilnametį asmenį, nėra galimybės išeiti prieš terminą, t.y. netaikomas lygtinis atleidimas nuo bausmės. Išeinant pagal bausmės pabaigą įkalinimo įstaiga siunčia pranešimą to miesto, į kurį vyksta gyventi asmuo, policijai ir savivaldybei. Toks asmuo nėra prižiūrimas probacijos.

„Per du Seime surengtus pasitarimus dėl seksualinių nusikaltimų išryškėjo nemažai teisino reglamentavimo trūkumų, kuriuos būtina pašalinti, tačiau manau, kad atskiras seksualinių nusikaltimų registras arba atskiras sąrašas asmenų, padariusių lytinius nusikaltimus, yra reikalingas“, – pasitarimą apibendrino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė.

Genovaitė Paulikaitė

Užs. Nr. RS-28

Share Button

birželio 7, 2018

Birželio 1 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės ir socialinių partnerių iniciatyva įvyko diskusija dėl Lietuvos […]

gegužės 31, 2018

Gegužės 29 d. Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė pristatė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimų projektą ir jį lydinčius […]

gegužės 28, 2018

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį jaunų nuo 14 iki 29 metų amžiaus žmonių šalyje sumažėjo 20 proc. 2007 m. […]

gegužės 18, 2018

„Minint Pasaulinę raudonosios vilkligės dieną dalyvavau Paramos klubo „Lupus LT“ organizuotoje konferencijoje, kurioje skaičiau pranešimą „Nematomas neįgalumas ir teisiniai jo […]

gegužės 15, 2018

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), kaip papildomas komitetas, po svarstymo pritarė Vyriausybės rengtam Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms […]

gegužės 15, 2018

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), kaip papildomas komitetas, po svarstymo pritarė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo […]

gegužės 14, 2018

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vadovaujamas Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės, išklausė Lygių galimybių kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės veiklos 2017 m. […]

gegužės 5, 2018

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė pristatė Vyriausybės planuojamą mokesčių sistemos reformą, kuria siekiama sukurti prognozuojamą […]

balandžio 11, 2018

Lazdijų rajono savivaldybėje lankėsi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai – jo pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė, komiteto narys Gediminas Vasiliauskas, […]

balandžio 11, 2018

Seime įregistruotas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektas, kurį pateikė Seimo nariai Monika Navickienė, Rimantė Šalaševičiūtė ir Rimantas […]