vasario 17, 2020
Egidijus Vareikis
Britai iš ratų, ratams (ne)lengviau?

Britai išėjo. Ir ką Europa? Ar dabar galima lengvai atsidusti („pagaliau atsikratėme…“), ar reikia liūdėti? Reikia. Bent jau dėl to, kad didysis strateginis Europos integracijos projektas nebuvo sukurtas tam, kad kas juo kada nors nusiviltų.

Politikos mąstytojai sako, kad Brexitas nebuvo koks nelaimingas atsitikimas. Europos integracijos procese yra daugiau bėdų, kurios šiandien arba ignoruojamos arba laikomos nereikšmingomis. Bet jei taip, tai po kelių metų suprasime, kodėl Europos Sąjunga jau nebėra tokia geidžiama „pažadėtoji žemė“ kokia buvo prieš kelis dešimtmečius.

Kokios tad yra opios ir nesprendžiamos ES problemos (laikykime, kad Brexitas jau nebe problema, nors…)?

Pirma. Santykiai su JAV ir visi transatlantiniai ryšiai. Jie trūkinėja ne todėl, kad amerikiečiai išrinko prezidentą, kokio Europa nuoširdžiai nesitikėjo. Naivu sakyti, kad tai Trumpas kaltas, dėl europiečių politinės trumparegystės. Per gerą šimtmetį Europa neišspendė nė vienos geopolitinės problemos (netgi savo Europos namuose), be JAV pagalbos. Ar kas pasikeitė? Europa ir šiandien neturi resursų ginti savęs, nelabai jų ir ieško, įtinikėdama save, kad karo vis tiek nebus…

Antra. Krizių ignoravimas ir jų sprendimas „nerimo“ pareiškimais bei sutarimais, kad „kažką reikia daryti“. Visos krizės, pradedant karais Balkanuose, migrantų antplūdžiu ir baigiant Rusijos agresijomis paprastai sutinkamos kaip nerimą keliantys faktai, vėliau virsta gerų norų komunikatais ir skaičiavimais, kiek ES yra pasiryžusi mokėti, kad situacija kaip nors normalėtų. Paprastai sumoka mažiau ir nieko iki galo neišsprendžia…

Trečia. Liberalios demokratijos krizė. Rinkimus ES šalyse vis dažniau laimi vadinamos nesisteminės partijos, ar partijos, kritiškai nusistačiusios „Briuselio Europos“ atžvilgiu. Kai kurios šalys sunkiai suformuoja valdžios koalicijas ir vyriausybes, kitos tampa blogos valdžios pavyzdžiais. Sunkumai visoje ES geografijoje nuo skandinavų iki ispanų, nuo airių iki vengrų. Paskutinė liberalios politikos krizė – Vokietija, kurioje pradėta ginčas dėl to, kokios iš teisėtų partijų turi teisę rinkti valdžią ir būti joje, kurios neturi.

Ketvirta. ES užsienio politika vis dar yra atskirų šalių politikų orkestras, o ne vienas aiškus unisonas, nors jau dvi dešimtis metų siekiama, kad Europa kalbėtų „vienu balsu“. Tarptautiniuose santykiuose tai tampa silpnumo ir neryžtingumo sinonimu. Naujausi pavyzdžiai – Iranas ir Libija.

Penkta. Demografija. Europa – senasis žemynas. Tai jau ne metafora. Europoje šiandien gyvena statistiškai seniausia amžiumi bendruomenė, šiandien vidutinis europiečio amžius yra 45 metai, o tai jau nebe veržlus jaunuolis, o veikiau patogumų išsiilgęs vidutinio amžiaus krizėje paskendęs žmogus. Ar jis begali konkuruoti su kur kas jaunesniais amerikiečiais ir azijiečiais? Pastarųjų metų ES projektai – „daugiau Europos“, „arčiau žmogaus“ – hedonizmo iliustracijos, bet ne norai atrasti neatrastus dalykus.

Šešta. Europa nepatraukli. ES formaliai dar nori plėstis, bet tas noras virsta nuovargiu. ES kandidatai viską mato ir supranta, jiems nebeatrodo viliojanti perspektyva tapti naujais nepageidautinais… Lyg kokiais migrantais.

Septinta. Dvasinė krizė. Europa nežino, ar jai tikrai laikas į civilizacinę pensiją, ar ji dar nori būti pasauliui svarbi. Europiečiai dažnai atrodo kaip viskuo nepatenkinti civilizaciniai bambekliai. Britai kažkaip nori būti svarbūs. Gal todėl jie ir pasirinko kažką kitą. Ne atgyvenusią integracijos idėją.

Pirmieji naujos ES vadovybės darbo mėnesiais rodo, kad naujieji kol kas gražiai fotografuojasi ir kuria vis naujas metaforas apie dabartį ir ateitį. Bet ar kuria ateitį? Čia tai klausimas.

 

Užsk. Nr. EV-173

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


kovo 26, 2020

Žmonės reiškia nepasitenkinimą, pyksta ant ūkininkų, kad maisto produktų kainos kyla. Tuo tarpu ūkininkai šaukiasi pagalbos, nes koronaviruso krizės akivaizdoje […]

kovo 25, 2020

Europos Sąjunga Faktas: Video konferencijos pagalba pritarta pradėti ES narystės derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija Diagnozė: Nors visų galvoje […]

kovo 25, 2020

Mieli Lietuvos žmonės, Turbūt pirmą kartą nuo šios COVID-19 sukeltos krizės pradžios nebeužtenka tik epidemiologinių ar medicininių žinių. Nebeužtenka tik […]

kovo 24, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu. […]

kovo 23, 2020

Bus ne apie virusą. Apie tautų draugystę. Kai prieš penketą metų Maskva sukonstravo vadinamą Eurazijos ekonominę bendriją (EEB), ne vienas […]

kovo 23, 2020

„Pasaulis Žemės dieną  pasitiko karantine, užsidaręs, sulėtėjęs, sustojęs. Deja, kaip bebūtų gaila, bet ne savo noru. Sustoti jį privertė pati […]

kovo 18, 2020

Prekybos centruose maisto produktų lentynos tuštesnės nei įprastai. Gavau informacijos iš Vilniaus, kad kai kurios parduotuvės sekmadienį jau neturėjo nė […]

kovo 18, 2020

Kinija Faktas: Prognozuojama, kad pandemija ir tarptautinio prestižo netektis gali sukelti šaliai itin skausmingą ūkio nuosmukį. Diagnozė: Pandemija – liga, […]

kovo 17, 2020

Kovo 17 dienos vakarą Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo neeilinėje Europos Vadovų Tarybos (EVT) vaizdo konferencijoje, skirtoje susidariusiai situacijai […]

kovo 17, 2020

Seimas priėmė Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito ir Vartojimo kredito įstatymų pataisas (projektai Nr. XIIIP-4633(2), Nr. XIIIP-4634(2)), kuriomis nutarta įpareigoti nekilnojamojo turto kredito […]