balandžio 27, 2020
Bronis Ropė: „Džiaukimės, kad bent maisto sektorius neperkeltas į Indiją ar Kiniją“

Lietuvos žemės ūkio sektorius – nežinioje ir dėl ūkininkams numuštų kainų už pagamintą žaliavą, ir dėl tolimesnės ekonominės situacijos šalyje bei Europoje. Apie ūkininkų realijas ir apie Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvas kalbamės su Europos Parlamento nariu Broniu Rope.

Puikiai žinome, kad ūkininkų padėtis labai priklauso nuo europinės politikos, nuo to, kiek paramos iš bendro ES biudžeto pyrago bus atriekta žemės ūkiui, taip pat kaimo plėtrai, kokios bus suderėtos tos paramos sąlygos, kaip ji bus paskirstyta atskirose valstybėse narėse. Taip jau sutapo, kad kaip tik šiuo metu baiginėjasi 7 metus galiojęs 2014-2020 m. daugiametis finansinis laikotarpis. Dėl naujojo 2021-2027 m. finansinio laikotarpio ES institucijos galutinio sprendimo dar nėra priėmusios. Ūkininkai jau kuris laikas laukia kažkokio tikrumo dėl tiesioginių išmokų ateityje, dėl kitų ES remiamų priemonių, bet, kaip tyčia, koronaviruso pandemija suparalyžiavo bene visą pasaulį, sienos uždarytos, ekonomika stoja… Jūs ir pats nuo karantino pradžios likote „įkalintas“ Lietuvoje. Tad kas dabar užsiima Lietuvos ūkininkų interesų atstovavimu Europoje? Kas nutiks su ES bendrąją žemės ūkio politiką nulemsiančiais teisės aktais, ar jie bus priimti? Kada tai įvyks? Ūkininkai nežinioje, kaip pats esate minėjęs, tarsi surištomis rankomis,  nes negali planuoti savo veiklos ateityje, negali numatyti, kokiomis sąlygomis galėtų gauti finansavimą kitame ES finansiniame laikotarpyje.

Taip, su ūkininkais bei juos atstovaujančiomis organizacijomis kartu jau dirbame antrąją mano kadenciją Europos Parlamente. Puikiai žinau Lietuvos žemdirbių visuomenei rūpimus klausimus ir problemas, su kuriomis susiduria mūsų šalies žemės ūkis.

Šiandieninė situacija ir platesnei visuomenei leidžia aiškiau suprasti, kodėl žemės ūkis yra išskirtinė ir strateginė ūkio šaka. Mums yra gyvybiškai svarbus nenutrūkstamas sveiko, saugaus ir įperkamo maisto tiekimas. Tačiau kiekvieną dieną Lietuvoje ūkių sumažėja ir tai reiškia, kad tampame vis labiau priklausomi nuo kitų. Prie šio proceso ženkliai prisideda žemdirbių diskriminacija, kai ES tiesioginių išmokų dydžiai atskirų valstybių narių ūkininkams skiriasi net kelis kartus. Lietuvos žemdirbiai gauna vienas žemiausių tiesioginių išmokų ES, tad vis daugiau ūkių atsisako savo veiklos. Negana to, ištikus koronaviruso pandemijai, daugelis ūkininkų staiga susidūrė su nepaaiškinamu jų produkcijos supirkimo kainos kritimu, kai pasiteisinant ekstremalia situacija ūkininkams už žaliavinę produkciją net atgaline data supirkėjai ėmė mokėti žemesnes kainas. Dėl karantino, ūkininkams sunku įsigyti darbui reikalingų priemonių, kyla finansinių srautų sunkumų. O taip pat į neviltį varo dar didesnė nežinomybė dėl Europos Sąjungos paramos perspektyvų.

Kada ta nežinomybė išsisklaidys? Sakykit, kas šiuo metu vyksta europinės politikos arenoje? Ar apskritai kas nors vyksta?

Pirmiausia turiu paaiškinti, kad net ir užsidarius sienoms, Europos Sąjungos institucijos nenustojo veikti ir ES teisėkūros procesai vyksta toliau. Kaip ir dauguma institucijų bei dalis verslų, Europos Parlamentas prisitaikė prie situacijos ir sudarė galimybes mums dirbti tiesiai iš namų. Interneto pagalba vyksta ir įvairūs pasitarimai, pozicijų derinimai, ir komitetų posėdžiai, ir netgi plenarinės sesijos, kuomet balsuojame nuotoliniu būdu.
Be to, vyksta labai daug darbo elektroniniu paštu. Jūs neįsivaizduojate, kiek naujų iniciatyvų gimsta pastaruoju metu…

Bet tikriausiai viskas tik apie koronaviruso plitimo suvaldymą ir pasekmių švelninimą? O kur anksčiau pradėti darbai?

Mūsų darbotvarkės tikrai stipriai pasipildė su pandemija susijusiais klausimais, kyla daug iniciatyvų iš Europos Parlameno narių, šia linkme labai intensyviai dirba Europos Komisija. Europos Parlamente jau įvyko dvi nuotolinės plenarinės sesijos, kur skubos tvarka priėmėme sprendimus dėl priemonių, skirtų kovai su COVID-19. Tačiau gyvenimas nestovi ir visose kitose srityse, pavyzdžiui, kaip ir minėjote, ūkininkai laukia aiškumo dėl kito ES finansinio laikotarpio paramos, vis dar iki galo neišspręstas tiesioginių išmokų žemdirbiams suvienodinimo iki ES vidurkio klausimas.

Pats užsiminėt, tai ir pratęskit apie tiesioginių išmokų suvienodinimą. Juk tai bene svarbiausias klausimas ūkininkams, nuo kurio priklauso jų veiklos planai ir perspektyvos.

Aš ES tiesioginių išmokų konvergencijos klausimą esu išsikėlęs kaip vieną pagrindinių savo darbo Europos Parlamente prioritetų. Ūkininkai žino, kiek daug jau ta linkme yra nuveikta, nes patys yra stipriausi ir aktyviausi mano partneriai. ES institucijoms teiktos mūsų peticijos, organizuoti bendri susitikimai su Europos Komisijos atstovais. Žinoma, daroma labai daug darbo su tiesiogines išmokas reglamentuojančiais teisės aktais. To siekiame drauge.

Iš naujausių iniciatyvų, kurių dar neturėjome galimybės plačiau aptarti, tai yra mano jau karantino metu inicijuotas kreipimasis į ES institucijas dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, kurį kviečiau pasirašyti visus europarlamentarus. Rudenį jau esame surinkę Baltijos šalių europarlamentarų parašus. Prie to dokumento labai prisidėjo Lietuvos žemdirbių organizacijos, kurios kreipėsi į giminingas ūkininkų organizacijas Latvijoje bei Estijoje, kad šios paragintų savo šalyje išrinktus Europos Parlamento narius palaikyti kreipimąsi. Jie pasirašė 100 proc. O dabar, vykstant deryboms, bandau užsitikrinti dar daugiau kolegų europarlamentarų palaikymo dėl tiesioginių išmokų konvergencijos, susisiekdamas su kiekvienu tiesiogiai elektroniniu paštu. Toks tiesioginis spaudimas ES institucijoms stipriai padidina mūsų šansus pasiekti savo tikslą.

Laikotarpis intensyvus, kaip tik balandžio 23 d. į vaizdo konferenciją buvo susirinkusi Europos Vadovų Taryba, kur be visų kitų sričių aptarinėjo sanglaudos ir bendrąją žemės ūkio politiką. Jau sutariama, kad būsima 2021-2027 m. daugiametė finansinė programa bus viena svarbiausių priemonių siekiant remti ilgalaikį atsigavimą po koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės. Joje turės būti atsižvelgta į krizės poveikį regionams ir paveiktiems sektoriams, tame tarpe ir žemės ūkiui. Nėra abejonių, kad dėl naujojo finansinio laikotarpio turėtų būti susitarta kuo greičiau, turi būti rasti sprendimai, leidžiantys išvengti vėlavimų darant ūkio šakoms gyvybiškai svarbias investicijas.

Tai 2021-2027 m. daugiametė finansinė programa nėra „užšaldyta“ neribotam laikui?

Tikrai ne. Komisija balandžio 29 d. planuoja pateikti Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos svarstymui atnaujintus pagal šiandieninę situaciją daugiametės finansinės  perspektyvos dokumentus ateinančiam 7 metų laikotarpiui. Žinoma, dėl jų dar bus diskutuojama, siūlomos pataisos, sprendimas neįvyks tuoj pat.

Tad atsižvelgiant į ūkininkų ir kitų paramos gavėjų teisėtus interesus, yra numatytas pereinamasis laikotarpis. Šį sprendimą Europos Komisija pasiūlė dar praėjusių metų rudenį, kuomet tapo akivaizdu, kad pagrindiniai teisės aktai, apibrėžiantys bendrosios žemės ūkio politikos taisykles po 2020 m., nebus priimti laiku. Pagrindinis pereinamojo laikotarpio tikslas – užtikrinti žemės ūkio sektoriaus stabilumą, ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams teikti nenutrūkstamą ir nuspėjamą paramą pagal gerai žinomos dabartinės teisinės sistemos, galiojančios 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu, sąlygas. Dedu visas pastangas, kad tiesioginių išmokų konvergencija teisės aktuose būtų numatyta jau pereinamuoju laikotarpiu.

Dirbate ir su pereinamojo laikotarpio dokumentais? Kokia šio laikotarpio trukmė?

Taip, Europos Parlamento Regioninės plėtros komitete esu paskirtas atsakinguoju pranešėju nuo savo Žaliųjų/ELA frakcijos, tad teko labai stipriai padirbėti su pereinamojo laikotarpio nuostatomis. Kaip tik balandžio 20 d. komitete vyko balsavimas, kur buvo pritarta mano teiktiems Lietuvos žemdirbiams naudingiems siūlymams.

Pavyzdžiui, pratęsti pereinamąjį laikotarpį metais ilgiau, nei dabar numačiusi Europos Komisija, t. y. – iki 2022 m. pabaigos, jeigu ES institucijos vis dėlto nesusitars dėl 2021-2027 m. finansinės programos iki šių metų spalio 30 d. Tai leistų ūkininkams turėti daugiau stabilumo planuojant savo veiklas.

Taip pat daugumos politinių grupių palaikymo sulaukė mano pasiūlymas nemažinti ūkininkams pereinamuoju laikotarpiu numatytų lėšų. Pagal Komisijos pateiktą pasiūlymą, Lietuvai numatytos biudžeto lėšos, lyginant su 2020 m. skirtais asignavimais, tiesioginėms išmokoms 2021 m. sumažėtų 1 procentu, o kaimo plėtros programoms skirtas finansavimas pereinamuoju laikotarpiu mažėtų net 15 procentų!

Taigi, mano rengta nuomonė bus perduota pagrindiniam Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui. Šiame komitete aš taip pat esu paskirtas savo frakcijos šešėliniu pranešėju. Labai tikiuosi, kad pavyks įtikinti ir šio mano pagrindinio komiteto kolegas.

O kokios Jūsų prognozės dėl tiesioginių išmokų kitame finansiniame laikotarpyje?

Negaliu prognozuoti, ypač dabartinėmis sąlygomis. Bet dar balandžio 19 d. Europos Komisijos pirmininkė patvirtino, kad Sanglaudos lėšos nebus mažinamos, kaip iki šiol buvo planuota, todėl matau galimybę siekti, jog peržiūrėtame ES biudžete būtų tinkamai atsižvelgta ir į ūkininkų dėl krizės patiriamus nuostolius. Tiesioginės išmokos ir žemdirbių kantrybė yra tai, dėl ko dabar galime džiaugtis, kad bent mūsų maisto sektorius vis dar yra ES viduje, o ne perkeltas į Indiją ar Kiniją, kaip, pavyzdžiui, farmacijos ir kitos šiuo metu kritiškai svarbios pramonės šakos, tokios kaip medicininių priemonių gamyba. Dabar svarbu pasiekti, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos, taip sudarant galimybę kiekvienai ES valstybei apsirūpinti maistu šalies viduje.

Dar vienas itin stiprus mūsų koziris yra tai, kad Europos Parlamento Prezidentas David Maria Sassoli į gruodį parengtą mano jau minėtą Baltijos šalių Europos Parlamento narių kreipimąsi, kuriame raginama užtikrinti tiesioginių išmokų suvienodinimą, patikino, kad Europos Parlamentas tarpinstitucinėse derybose dėl Bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 metų ir daugiametės finansinės perspektyvos 2021-2027 m. skirs ypatingą dėmesį, kad tiesioginės išmokos tarp skirtingų šalių narių ūkininkų būtų paskirstytos sąžiningai. Mano nuomone, toks pažadas rodo, kad bendras ūkininkų ir jas atstovaujančių organizacijų bei politikų darbas duoda rezultatų.

Ačiū už pokalbį.

Užsk. Nr. BR-08

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


birželio 2, 2020

Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) ir rangovų pasirašytas žvyrkelių asfaltavimo sutartis per 2016–2020 […]

birželio 2, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgusi į su kelionėmis susijusius pokyčius, įsigaliojusius nuo šiandien, tikslina atvejo apibrėžimą. Nuo šiol galimai sergančiu, […]

birželio 2, 2020

Programos „Kurk Lietuvai“ komanda Lietuvos Respublikos Prezidentui pristatė jos įgyvendinamo projekto „Bendru sutarimu link savivaldybių savarankiškumo stiprinimo“ tarpinius rezultatus. Projektu […]

birželio 2, 2020

Šešiose savivaldybėse – Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Lazdijų, Ignalinos, Šalčininkų ir Skuodo rajonų – visą savaitę bus atliekama daugiau profilaktinių […]

birželio 2, 2020

Ruošiantis ilgesnei svečių viešnagei tikrai yra ką apgalvoti. Juk norisi, kad atvykusieji mūsų namuose jaustųsi kuo geriau ir pasimėgautų kiekviena […]

birželio 1, 2020

Birželio 1-ąją minime Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Kiekvienas vaikas turi teisę į saugią, aprūpintą, kupiną meilės ir pagarbos vaikystę, į […]

birželio 1, 2020

„Minime Tarptautinę vaikų gynimo dieną. Popiežius ir pati bažnyčia atkreipia dėmesį  į mūsų mažuosius, jaunuosius, silpnuosius. Visi esame atsakingi už […]

birželio 1, 2020

Pirmąją vasaros dieną prasideda ir tris mėnesius iki rugsėjo 1 dienos truks jau penktasis, kasmet vis daugiau žmonių suviliojantis „Skaitymo […]

gegužės 31, 2020

Gegužės paskutinį penktadienį visoje Europoje minima Kaimynų diena. Šia proga Radviliškio rajono policijos komisariatas skelbia konkurso „KAIMYNŲ KAIMYNAS“ nugalėtoją.  Visi […]

gegužės 29, 2020

Balandžio mėnesį „Sodra“ paskyrė nedarbo išmokas per 17 tūkst. naujai užsiregistravusių bedarbių. Preliminariais duomenimis, gegužę nedarbo išmokos iš viso pasieks […]