Būsimajam keltui per Nerį Vilniuje – pirmoji finansinė injekcija

Ekologiško kelto per Nerį idėją brandinanti entuziastų grupė jau džiaugiasi pirma finansine sėkme. Kultūros taryba keltui „Uperis“ skyrė pirmąją vietą ir 17 tūkst. eurų. Tai tik dalis reikalingų lėšų, tačiau projektas įgauna realius kontūrus, kad persikelti iš Valakampių į Verkių regioninį parką tikrai bus galima. Ir ne bet kaip, o ekologiškai – lynu pritvirtintą keltą stumiant vandens srovei.

Idėja sujungti Neries krantus keltu kilo keturiems vyrams – dabartiniam projekto vadovui Pauliui Zavišai, architektui Justinui Dūdėnui, VDA dėstytojui Šarūnui Šlektavičiui ir inžinieriui Donatui Stasiuliui. O juos įkvėpė archyvuose pamatyta senovinė graviūra, vaizduojanti keltą Valakampiuose.

„Šioje vietoje kelto reikia – ir dabar. Jam atsiradus Vilnius įgautų naują rekreacinę erdvę. Būtų sujungti du labai svarbūs taškai – Verkių parkas ir Valakampių paplūdimys. Tačiau tai būtų tik pradžia. Neris teka per visą miestą ir jos krantinėse daug vietų, kur gali veikti tokie keltai. Miestas labai pagyvėtų. Derinant keltus su dviračių takais, judėjimas taptų ne tik įdomesnis, bet ir patogesnis. Kai kurie vairuotojai taptų dviratininkais, o tai atlaisvintų eismo arterijas“, – priežastis, kurios skatino imtis idėjos, 15min prieš kelis mėnesius vardijo P.Zaviša.

Tuomet teigta, kad projektui įgyvendinti reikia apie 40 tūkst. eurų. Pasak projekto sumanytojų, švytuoklinis kelto per Nerį veikimo principas yra paprastas ir ekologiškas: lynu pritvirtintą keltą stumia vandens srovė, pasukus vairą keičiasi kelto plaukimo kryptis, todėl į abu krantus galima persikelti savarankiškai.

Kultūros taryba projektą įvertino itin teigiamai ir skyrė jam pirmąją vietą bei 17 tūkst. eurų. Pasak J.Dūdėno, šalia džiaugsmo dėl tokio aukšto įvertinimo atsiranda ir atsakomybė, kadangi įsipareigojama eksperimentą ne tik paversti saugiu kokybišku gaminiu, bet ir paruošti jį veikti.

„Idėja gimė prieš trejetą metų. Taip, teko šiek tiek palaukti, ir panašu, kad šiek tiek dar teks. Tačiau šviesa tunelio gale jau matosi ir gan aiškiai. Į netradicinius projektus visada žiūrima truputį atsargiai, tai natūralu. Prieš kurį laiką viešai raginau atgaivinti Neries upę, siūliau planus. Taip pat esame inicijavę dar vieną projektą – tai „Pušys Klaipėdai“, jo tikslas apsodinti visą uostamiestį pušimis ir paversti jį didžiausiu šalyje kurortu. Abiem atvejais man sakė, kad kovoju su vėjo malūnais. Tačiau dabar vyksta Neries atgaivinimo darbai, o pušų sodinimą klaipėdiečiai priėmė labai teigiamai. Panašu, kad atėjo laikas ir „Uperiui“, – sakė P.Zaviša.

Kultūros tarybos skirtos lėšos – tik dalis reikalingų pinigų. Dėl likusių, pasak P.Zavišos, deramasi su privačiais investuotojais. „Kartu girdime poziciją, kad lėšos papildomai infrastruktūrai įrengti – šiukšliadėžėms, apšvietimui ir papildomiems keliems šimtams metrų dviračių tako turi ateiti iš savivaldybės“, – kalbėjo P.Zaviša, tikindamas jau pastebėjęs ženklų, kad ši problema vienaip ar kitaip netrukus bus išspręsta.