D.Simėnas Panevėžio jaunimui: neleiskite kitiems spręsti už jus

Atrodo, dar vakar, visoje Lietuvoje garsiai nuskambėjo savivaldybių tarybų bei merų rinkimai, kuriuose, pirmą kartą, miestų bendruomenės tiesiogiai rinko savo savivaldybių valdžias ateinantiems 4 metams. Panevėžys – ne išimtis. Panevėžio mieste buvo išrinktas naujasis meras R. Račkauskas, bei naujoji miesto taryba – jos sudėtyje ir jaunas, veržlus politikas – Daumantas Simėnas (visuomeninis rinkimų komitetas „Kartu“).

D.Simėnas baigė Panevėžio 5-ąją vidurinę mokyklą (red. dabartinė 5-oji gimnazija), Notingemo universitete (Jungtinė Karalystė) apgynė politikos mokslų bakalauro ir magistro laipsnius. Grįžo į Lietuvą. Šiuo metu – VšĮ „Investuok Lietuvoje“ administruojamos Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas, dirba Panevėžyje su investicinės aplinkos ir konkurencingumo gerinimo projektu. Studijų metais buvo savanoriu lietuvių bendruomenėje, dalyvavo organizuojant iniciatyvą „Ištiesk ranką Ukrainai“, buvo Baltųjų pirštinių iniciatyvos Panevėžio regiono koordinatorius. Panevėžio miesto savivaldybės Bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas.

Miesto tarybos narį, Bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir jaunimo reikalų komiteto pirmininką kalbino Lietuvos moksleivių sąjungos Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkas Tomas Bilevičius.

Ar Panevėžio jaunimas aktyvus? Jei taip – kaip tas aktyvumas pasireiškia, jei ne – ko trūksta šių dienų Panevėžio jaunimui?

Nei aktyvus, nei pasyvus: kaip ir visur yra ir juodo, ir balto. Per pastaruosius metus teko bendrauti su daug šaunių moksleivių, kurie ne tik randa mokslams, tačiau aktyviai dalyvauja savo mokyklų parlamentuose, organizuoja renginius, dalyvauja kitų jaunimo organizacijų veikloje ir tai įkvepia. Tai suteikia vilties, kad kiti jaunuoliai – kurie galbūt nėra tokie aktyvūs visuomeninėje veikloje – paseks aktyvių jaunuolių pavyzdžiu. Žinoma, vien gerųjų pavyzdžių neužtenka, todėl spręsime jaunimo neaktyvumo problemą kompleksiškai.

Jaunimo politika – ar tik skamba baisiai ar ir yra jaunimui nesuprantamas dalykas?

Tik skamba baisiai. Išties su politika, kokia ji bebūtų (ar jaunimo, ar mokyklos, ar kita), susiduriame kasdien. Važiuojate į mokyklą automobiliu, nerandate kur jos pastatyti; valgote pietus mokyklos valgykloje, tačiau nepatinka patiekiamas maistas – šie ir kiti kasdieniai klausimai yra politiniai klausimai, kuriuos bet kuris iš moksleivių gali kelti viešai diskusijai mokinių parlamente, mokyklos taryboje, Jaunimo reikalų taryboje, miesto švietimo skyriuje. Politika dažnai būna kasdienių problemų sprendimo būdas.

Jaunimo politika ir moksleivis – kaip šių dienų Panevėžyje tai dera?

Privalo derėti kaip niekada anksčiau. Turime didelę problemą, kad Panevėžyje drastiškai mažėja jaunų žmonių, vadinasi mūsų mieste kažko trūksta, kad jaunimas norėtų čia likti po mokyklos ar norėtų grįžti čia po mokslų, darbo patirties įgytos kituose Lietuvos miestuose ar užsienyje. Todėl svarbu ieškoti tų dalykų, kurių jaunimui Panevėžyje trūksta, daryti poreikių tyrimus ir tuomet tuos trūkumus spręsti politiniame lygmenyje. Mūsų komanda ir meras Rytis Račkauskas visada akcentavo tai, kad jaunimas privalo tapti miesto varomąja jėga. Mes sukursime sąlygas jaunimui likti ar grįžti čia, į Panevėžį, mokytis, dirbti, kurti šeimas ir patogiai gyventi.

Jaunimo reikalų taryba – kodėl jaunimo ir kodėl taryba?

Jaunimo, nes vienu pagrindinių mūsų prioritetų laikome jaunimo išlaikymą ir sugrąžinimą į miestą. Taryba, nes tas problemas galime spręsti tik visi kartu, žinodami pagrindinius poreikius, sujungdami visų jaunimo grupių atstovus (tiek moksleivius, tiek studentus, tiek jau dirbančius bei jaunas šeimas) į kolegialų patariamąjį organą prie miesto savivaldybės.

5. Kadangi pastaruoju metu gan nemažai dirbi su Panevėžio m. jaunimu, tai ko, vis dėlto, trūksta panevėžiečiams – ar realios ir įgyvendinamos yra jaunimo svajonės Panevėžyje?

Dabartiniai poreikiai panašūs kokie jie buvo prieš 10-15 metų – atviro jaunimo centro nebuvimas, atsainus politikų požiūris į jaunimo idėjas, per mažas finansavimas jaunimo projektams. Vadinasi, niekas per tiek metų nepasikeitė, politikai tik prieš rinkimus ir toliau deklaruoja jaunimo svarbą, o po to bėga į krūmus ir ginasi, kad nėra pinigų, dabar ne laikas ir taip toliau. Tai negali tęstis ir mes tokį požiūrį pakeisime.

Išties jau aktyviai dirbame su laisvų, savivaldybės turimų patalpų paieška atviram jaunimo centrui įrengti, Panevėžio apskritasis stalas atlieka jaunimo poreikių tyrimą (t.y. kokios veiklos turėtų/galėtų vykti jaunimo centre), peržiūrime savivaldybės investicinius projektus ir ieškome lėšų jaunimo centro idėjai įgyvendinti. Tai po truputį taip pat keičia senbuvių politikų požiūrį į jaunimą ir tikimės jį pakeisti į abipusio pasitikėjimo santykius.

Aktualija moksleiviams ir diskusija LR Švietimo ir mokslo ministerijoje – mokslo metų ilginimas. Ką pats manai šiuo klausimu?

Atvirai sakant – neturiu vienareikšmiškos nuomonės šiuo klausimu. Viena vertus, tiek Vokietijoje, tiek kitose stiprią švietimo sistemą turinčiose šalyse mokslo metai yra žymiai ilgesni nei Lietuvoje (Vokietijoje, jei gerai pamenu, moksleiviai turi tik 1-2 mėnesius vasaros atostogų), todėl šiuo ir kitais panašiais argumentais bandoma teisinti šį sprendimą ilginti mokslo metus. Kita vertus, manau, kad ne mokslo metų trukmė yra švietimo kokybės rodiklis. Lietuvos švietimo sistemoje turime žymiai svarbesnių problemų kaip mokymo programų turinys, mokytojų kvalifikacija, mažėjantis finansavimas mokykloms ir aibė kitų. Todėl tiek Švietimo ir mokslo ministerija, tiek miesto Taryba turėtų fokusuotis į švietimo sistemos turinį (mokymo programų kokybę, mokytojų kvalifikacijos kėlimą ir t.t.), o ne į formą (mokslo metų trukmę ar kitą ne tokį svarbų faktorių).

Vienas mūsų pasenusios, dar „homo-sovieticus“ (red. sovietinis žmogus) požiūrio nenusikračiusios švietimo sistemos pavyzdys – technologijų pamokos. Dar būdami vaikais esame dirbtinai suskirstomi dviems rolėms – mergaitės virtuvėje prie puodų, virbalų ir siūlų ir t.t., o berniukai prie medžio, metalo darbų, sniego kasimo. Lyg taip ir turėtų būti – moteris namų šeimininkė, o vyras uždirba pinigus ir neša pinigus ant stalo. Tokio pobūdžio pamokos egzistavimas 21 amžiuje vaizdžiai iliustruoja Lietuvos švietimo sistemos šlubavimą. Mano idėja, kurią jau seniai nešioju galvoje – dabartinės technologijų pamokų sujungimas su informatikos pamokomis. Atsiskaitymas vyktų kartą per metus pristatant metinį projektą. Kaip vienas  pavyzdys, technologijų pamokos būtų skirtos roboto detalių pasigaminimui, o informatikos pamokos būtų skirtos programavimui ką tas sukonstruotas robotas turės daryti (pvz.: pakelti abi rankas į viršų tris kartus). Panevėžyje turime puikią KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto robotikos laboratoriją bei ten dirbančius specialistus, todėl pasikonsultuoti, paprašyti patarimo nebūtų jokių problemų. Beje, tokį šių dviejų pamokų sujungimą jau išbandė Panevėžio Vyturio progimnazija, tad galima būtų pasimokyti iš jų patirties.

Išnaudokime tai, ką turime čia, Panevėžyje, ir darykime mažas revoliucijas savo mieste. Galbūt tai duos postūmį nacionaliniu lygmeniu.

Valstybinio egzaminavimo sistema – vienas, taip pat, keistinų komponentų.

Vienas sisteminių pokyčių pavyzdys – Meilės Lukšienės Tautinės mokyklos koncepcija. Tiesa, nuo jos parengimo praėjo jau daug metų, tad tektų ją atnaujinti, bet tai vienas strateginio, visuotinio požiūrio į švietimo sistemą pavyzdžių.

Mokinių savivaldos miesto valdžios akimis – rimta ir veiksnu, ar nereikalinga?

Reikalinga, rimta ir būtina prielaida kokybiškam mokinių gyvenimui mokyklose, mieste. Kaip ir minėjau – be jūsų, t.y. jaunimą vienijančių organizacijų, politikai bus akli. Nežinodami jūsų poreikių, politikai priiminės sprendimus „iš oro“, be jokio pagrindimo, be pačių jaunuolių indėlio į idėjas.

Todėl trumpai: mokinių savivaldos yra būtina sąlyga jaunimo interesų atstovavimui mokyklose, mieste, šalyje.

Kokie yra bendrieji pliusai ir minusai, mieste beveikiančių, jaunimo organizacijų – ką jos turėtų keisti, kad Panevėžys klestėtų kokybiškai veikiančiomis jaunimo organizacijomis?

Atsakysiu trumpai – mieste veikiančios jaunimo organizacijos turėtų (1) išmokti save pristatyti jaunimui, įtraukti juos į konkrečias veiklas (ne tik į bendrą priklausymą organizacijai) ir leisti laivai reikštis idėjoms, iniciatyvoms, ir (2) tapti atviresnėmis naujoms asmenybėms, organizacijoms, leisti dalyvauti visose veiklose, sprendimuose be jokių biurokratinių apribojimų. Ši pastaba labiausiai skirta Panevėžio apskritajam stalui, kuris per tiek metų turėdamas didelį ir stabilų finansavimą (apie 20 000 Lt per metus), nesugebėjo išlaikyti jaunimo susidomėjimo, neleido naujoms idėjoms augti ir buvusioms miesto valdžioms, kurios paprasčiausiai nieko nedarė, neįsiklausė į jaunimo interesus, ignoravo jų iniciatyvas. Todėl dabar turime tokią situaciją, kai realiai mieste veikiančias organizacijas galime suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tai nedovanotinos klaidos ir dabar kartu su dar veikiančiomis organizacijomis, pavieniais aktyviais žmonėmis turėsime dirbti dvigubai sunkiau, kad sustabdytume šią spiralę žemyn.

Dideles viltis sieju su naująja Panevėžio apskritojo stalo valdyba, Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos mokinių parlamentu Panevėžyje ir keliomis dešimtimis aktyvių, pilietiškų jaunuolių, su kuriais jau dirbame.

Vasara, moksleivio akimis, atostogų ir atsipūtimo metas – ar tas pats laukia ir miesto valdžios?

Tikrai ne – vasara bus pats darbymetis, skirtas skirtingų sektorių/krypčių problemų analizei ir veiksmų programų parengimui. Todėl poilsio gausime tik tada, kai puikiai atliksime namų darbus, t.y. analizes.

Panevėžio jaunimo organizacijų sąjunga „Panevėžio apskritasis stalas“ – ką veikia ar turėtų veikti, ir kuo tai svarbu kiekvienam Panevėžio jaunuoliui?

Ką veikė anksčiau jau rašiau ir tai nepatenkinama. Kadangi tai yra skėtinė – jaunimo interesus vienijanti – organizacija, jos rolė turėtų būti nuolatos atlikti jaunimo poreikių tyrimus, rengti pasiūlymus Tarybai, švietimo skyriui, rengti viešas jaunimo diskusijas, jaunimo organizacijų muges, remti iniciatyvų, idėjų įgyvendinimą, vykdyti lobizmo veiksmus svarbių jaunimo problemų sprendimui, pvz.: atviro jaunimo centro įsteigimui.

Darbas vasarą jaunimui Panevėžyje – kokios perspektyvos nepilnamečiui jaunimui? 

Šią savaitę turėsime pirmąjį naujosios Jaunimo reikalų tarybos posėdį, į kurį kviečiu tiek dvi pagrindines verslą vienijančias organizacijas, tiek pavienius verslus, tiek Darbo biržos, Jaunimo darbo centro atstovus, tiek jaunimo, tiek miesto valdžios atstovus. Sieksime užbaigti kiekvienais metais prasidedančią, prie jokio rezultato niekaip neprivedančią diskusiją dėl nepilnamečių įsidarbinimo ir surasti sprendimą, tinkantį tiek verslui, tiek jaunimui, tiek valdžios institucijoms.

Atsisveikinimui – Tavo linkėjimas miesto moksleiviams:

Būkite aktyvūs ir neleiskite kitiems spręsti už jus. Dalyvaukite mokinių parlamentų, mokyklų tarybų, moksleivių, jaunimo organizacijų veikloje, rašykite Tarybos nariams, dalyvaukite diskusijose ir keiskite tai, kas jums nepatinka, ką manote galima daryti geriau PATYS! Tik kartu galime surasti sprendimus visoms problemoms, atsakyti į visus klausimus, keisti miestą taip, kaip mes norime. Palaikau jūsų idėjas ir laukiu jūsų iniciatyvos!