vasario 14, 2020
Dainininkas Rokas Laureckis: man patinka vaidinti „blogiukus“

Savimylos vaidmuo ir kova dėl patėvio meilės – naujas išbandymas dainininkui Rokui Laureckiui. Jis prisipažįsta, kad toks amplua – Martyno Mažvydo posūnio Kristupo vaidmuo koliažinėje operoje „Mažvydas“ jam labai patinka, o susigrumti teks su Mantu Jankavičiumi, įkūnijančiu tikrąjį Mažvydo sūnų Kasparą. Specialiai Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui skirtoje premjeroje, kuri bus rodoma nuo kovo 11 d. Vilniaus „COZY by Siemens arenoje“ ir kituose Lietuvos miestuose, R. Laureckis taps ne tik vienu pagrindinių veikėjų kartu su kitais žinomais aktoriais ir atlikėjais, bet ir visiška savo priešingybe.

 „Kuriant šitą vaidmenį teko ne kartą perlipti per save, nes gyvenime esu visiškai kitoks. Man patinka vaidinti vadinamus „blogiukus“, bet turbūt artimesnis būtų buvęs Mažvydo sūnaus Kasparo vaidmuo“, – pasakoja žinomos vaikinų grupės „Pikaso“ narys. Skirtingai negu R. Laureckis, M. Jankavičius prijaučia Kasparo rolei ir turi jam artimų patirčių.

Kažkam reikia ir velnius vaidinti

Paklaustas apie projekto iššūkius, R. Laureckis šypsosi – dėl intensyvių repeticijų kiekvienas rytas prasideda ankstyva kelione iš Kauno į sostinę. Tačiau bene didžiausiu išbandymu jis vis tiek laiko darbą su Kristupo personažu.

„Kristupas turi labai daug spalvų, ir jas sunku perteikti, ypač kai pats taip nesielgi. Bet labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę daryti tai, kas nėra taip patogu ir man įprasta. Tai padeda tobulėti ir eiti į priekį, o po šio pastatymo bus galima pasiimti daug naujos patirties į savo bagažą“, – džiaugiasi dainininkas.

„Kristupas nėra jau toks blogiukas. Tiesiog kitaip mąstantis, save giriantis ir tikintis esą geresnis už kitus. Tokia situacija būtų sudėtinga kiekvienoj šeimoj, kadangi atsiranda konkurentas, su kasdieniškomis mintimis ir darbais, atsiranda baimė prarasti patėvio meilę. O Rokas, kaip žmogus, iš tikrųjų geras. Jis nesugedęs, labai šeimyniškas, stipriai atsiskleidžiantis. Tokia jau artisto duona – nepriklausomai nuo išauklėjimo, reikia paruošti tokį vaidmenį, kokio iš tavęs reikalauja. Kažkam reikia ir velnius vaidinti“, – R. Laureckio vaidmenį komentuoja koliažinės operos režisierius Kęstutis Jakštas.

Dainininkas iš tiesų jaučia empatiją kitiems „Mažvydo“ dramos veikėjams, ypač dėl mylimo žmogaus netekties. 

„Man meilė asocijuojasi su šeima. Šiame spektaklyje Mažvydas neteko savo mylimosios Marijos, kai turėjo ją palikti ir išvykti. Man didžiausia šeimos netektis buvo netekus savo močiutės, nes ji buvo lyg mama. Ir tas jausmas, kai to žmogaus nėra, bet jo labai ilgiesi… Galvoje sukasi labai gražūs prisiminimai“.

Pabandęs negali sustoti

Aktyviai koncertuojančiam dainininkui būtų sunku pasirinkti tarp grupės „Pikaso“ ir teatro scenos. Jis pats atvirauja, kad aplinkiniai nuolat stebisi dėl tokių skirtingų įvaizdžių.

„Labai sunku lyginti šias dvi veiklas ir pasakyti, kuri labiau patinka.  Abi jos skirtingos, bet man labai svarbios ir teikiančios didžiulį malonumą. Tiesiog vaidinti miuziklo spektaklyje – tai kurti kažką gražaus. Jaučiu, kad man reikia teatro scenos, ir tai traukia. Žinai, pabandęs vieną kartą negali sustoti. Norisi ten grįžti dar ir dar. Daugiau ar mažiau, kiekviena rolė yra dalelė tavęs“.

Mažvydo posūnį įkūnijantis R. Laureckis su nostalgija prisimena savo aktorystės pradžią.

„Kaip teatro aktorius, solinę karjerą pradėjau su daktaro Henrio Džekilo pagrindiniu vaidmeniu miuzikle „Džekilas ir Haidas“, su genialia ir nuostabia muzika. Žmonės kalba, kad tai įeina į vieną sunkiausių spektaklių trejetuką pasaulyje pagal savo apimtį. Bet man tai tiesiog mylimiausias spektaklis. Čia kaip su pirma meile. Šitas spektaklis padejo man susiformuoti kaip aktoriui ir apskritai suprasti, kas yra toji vaidyba“.

„Mažvydas“ – patikimose rankose

„Visada malonu, kai kviečia į projektus,  bet kai į tokį spektaklį kaip „Mažvydas“, tai pirmiausia didžiulė atsakomybė ir noras pasirodyti kuo geriau. Ir patirtis kitokia, nes šis spektaklis lietuviškas, apie Lietuvai svarbią asmenybę. Dar įdomu stebėti, kaip gali susijungti skirtingų muzikos stilių atlikėjai ir sukurti gražų produktą. Laukiau šito pastatymo, o dabar dar labiau laukiu premjeros, nes bus kažkas labai gražaus“, – nekantrauja R. Laureckis.

Kontroversišką vaidmenį įkūnijantis dainininkas be galo didžiuojasi koliažinės operos „Mažvydas“ kūrybine grupe.

„Su režisieriumi K. Jakštu dirbu ne pirmą kartą. Manau, jis vienas geriausių šiuo metu režisierių Lietuvoje, sukaupęs didžiulę patirtį statant spektaklius, turintis savo metodiką ir įsivaizdavimą. Jis kartu su žmona Viktorija Streiča-Jakštiene padarė mano pirmus žingsnius miuziklo kelyje – padėjo sukurti pirmą mano vaidmenį. Todėl labai gerbiu ir pasitikiu šiuo režisieriumi. Spektaklis „Mažvydas“ tikrai patikimose rankose, o ir surinkta komanda aukščiausio lygio“.

Režisieriaus K. Jakšto režisuojamame spektaklyje „Mažvydas“ pagrindinius vaidmenis atliks ir kiti žinomi veidai: Martyną Mažvydą – teatro legenda Vladas Bagdonas ir vėliau jį keisiantis Giedrius Arbačiauskas, Mažvydo mylimąją Mariją – dainininkė, šių metų „Eurovizijos“ atrankos finalininkė Monika Marija, sūnų Kasparą – Mantas Jankavičius, o Mažvydo žmonos Benignos vaidmenį pakaitomis atliks operos žvaigždės Jovita Vaškevičiūtė ir Joana Gedmintaitė. Kitus koliažinės operos veikėjus įkūnys projekto sumanytojai – valstybinio ansamblio „Lietuva“ atlikėjai.

Po valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ premjeros Vilniuje koliažinė opera „Mažvydas“ bus rodoma Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Alytuje, Mažeikiuose ir Palangoje. 2020 m. rudenį programa bus tęsiama ir kituose Lietuvos miestuose.

Projektą globoja J. E. Prezidentas Valdas Adamkus

 

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


vasario 18, 2020

Vasario 15 dieną „Sėlos“ muziejaus didžiojoje parodų salėje buvo atidaryta Biržų krašto tautodailininkų darbų paroda, kurioje savo darbus pristato gausus […]

vasario 17, 2020

2020 m. vasario 16-ąją, minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Šiaulių „Aušros“ muziejus pirmą kartą atvėrė restauruotų Venclauskių namų duris ir […]

vasario 17, 2020

Pirmą kartą Vilniaus knygų mugėje įsikūrusi Lietuvos kultūros centrų salė vasario 20–23 d. taps muzikalia šokančia, dainuojančia ir bendraujančia erdve, […]

vasario 17, 2020

Miesto statusą turinčios Subačiaus gyvenvietės Petro Černiausko gatvės pradžioje įsikūrę Mykolas ir Aldona Užos kartu jau 53 metai. Ponia Aldona […]

vasario 14, 2020

Peržvelgus paskutiniųjų kelių nacionalinių „Eurovizijos“ atrankų finalų dainų autorių sąrašus, galima stebėti tendenciją, kad jame daugėja lietuviškų pavardžių. Tai pastebi […]

vasario 14, 2020

Šių metų mažosios kultūros sostinėse jau prasidėjo renginiai, pažymintys įdomesnius ir turiningesnius žadančius būti metus. Vieni pirmųjų juos pradėjo Utenos […]

vasario 13, 2020

Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė 2019 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas. „Atsiprašome dėl apmaudžios administracinės klaidos, […]

vasario 13, 2020

Varėnos Kultūros centro parodų salėje veikia jubiliejinė vaiskiomis spalvomis spindinti tautodailininkės Irenos Žukauskienės tapybos darbų paroda. Apniukusį sausio vakarą atėję […]

vasario 13, 2020

Vyriausybės posėdyje dvylikai kūrėjų už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos. Premijos skirtos meno istorikei, […]

vasario 13, 2020

Dvyliktąja Jurgos Ivanauskaitės premijos laureate tapo rašytoja Jurga Tumasonytė už apsakymų knygą „Undinės“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Premija bus įteikta […]