Dažniausia bakterinės kilmės žarnyno infekcija – kampilobakteriozė
Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai atkreipia dėmesį, kad kiekvienais metais šiltuoju metų laiku didėja tikimybė užsikrėsti maistu plintančiomis infekcijomis. Yra žinoma daugiau nei 250 įvairių maisto kilmės ligų. Dauguma iš jų yra infekcinės ligos, kurių priežastimi gali būti su maistu į žmogaus organizmą patekę mikroorganizmai, tačiau vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama bakterinės kilmės žarnyno ligomis.
Salmoneliozė ir kampilobakteriozė yra dažniausiai registruojamos per maistą plintančios zoonozės visame Europos regione. Panevėžio apskrityje per pastaruosius 2 metus (2013-2014 m.) didėjo sergamumas kampilobakterioze atitinkamai nuo 105 iki 119 atvejų. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo stebimas Panevėžio mieste – 8,14 atv./10 tūkst. gyv., kuris daugiau nei 2 kartus viršijo Lietuvos sergamumo kampilobakterioze rodiklį (4,04 atv./ 10 tūkst. gyv.).
Kampilobakteriozė yra per maistą plintanti infekcinė liga, kurią sukelia campylobacter bakterijos. Ligos simptomai paprastai pasireiškia po 2-5 dienų nuo užsikrėtimo. Susirgimas trunka apie savaitę. Kampilobakteriozė pasireiškia viduriavimu (gali būti vandeningas, su krauju), karščiavimu, pilvo, galvos, raumenų skausmais, pykinimu ar vėmimu. Bakterijoms patekus į kraują galimos sepsio komplikacijos, kepenų, kasos, sąnarių uždegimas, neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas).
Kampilobakterioze galima užsikrėsti vartojant žalią arba nepakankamai termiškai apdorotą mėsą, ypač paukštieną ir jos produktus, nepasterizuotą pieną, kampilobakterijomis užterštą vandenį.
Siekiant išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, svarbu maistą gerai termiškai paruošti: gerai išvirti ar iškepti mėsą, paukštieną, kiaušinius ir jų produktus. Žalią pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, būtina užvirinti ar kitaip apdoroti karščiu. „Nesukryžiuoti“ – maistą gaminti taip, kad blogosios bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau vartojimui paruoštą maistą. Šaldytuve laikomi gatavi produktai neturi liestis su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėti ant kitų produktų. Atvėsinti – nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą reikia laikyti šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą taip pat patartina gerai pakaitinti. Plauti, valyti: didžiąją dalį bakterijų galima pašalinti įprastinėmis priemonėmis, t. y. muilu ir vandeniu. Visada reikia plauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau – jį gamindami. Svarbu kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių. Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plauti po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti. Ypač kruopščiai reikia plauti rankas, pakeitus vaikui vystyklus (sauskelnes), slaugant žarnyno infekcine liga sergantį ligonį.
