gegužės 9, 2019
Danguolė Kasparavičienė
Debatai – darbo pokalbis su kandidatais

Pirmadienio vakarą jaunimo iniciatyva „Žinau, ką renku“ bendradarbiaudami su Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešąją biblioteka, Raseinių krašto gyventojus kvietė į kandidatų į Europos Parlamentą debatus. Skleisdami žinią, kad dabar darbdavys esi tu, o debatai – kaip darbo pokalbis, artėjant Europos Parlamento rinkimams, reiškia, jog turėsi priimti svarbų sprendimą gegužės 26 d., kas bus tie 11 politikų, atstovausiančių tavo balsui Europos Parlamente iki 2024 metų.

Į debatus atstovauti savo partiją ar visuomeninį rinkimų komitetą buvo kviesti visų 17 sąrašų atstovai, debatuose dalyvavo 7 kandidatai: Audronius Ažubalis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, sąrašo numeris 5), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partija, sąrašo numeris 4), Arvydas Nekrošius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sąrašo numeris 15), Egidijus Papečkys (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, sąrašo numeris 12), Aušra Maldeikienė (Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“, sąrašo numeris 1), Artūras Paulauskas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, sąrašo numeris 1), Marius Pareščius (Visuomeninis rinkimų komitetas ,,Lemiamas šuolis“, sąrašo numeris 2). Taip pat savo dalyvavimą buvo patvirtinusi Rasa Čepaitienė (Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: Susigrąžinkime valstybę“, sąrašo numeris 7), tačiau į debatus neatvyko ir neinformavo dėl neatvykimo priežasčių. Šį gausų būrį labai skirtingų kandidatų suvaldė nuostabus moderatorius, viešojo kalbėjimo ekspertas, Igoris Vasiliaukas.

Po kandidatų prisistatymų ir argumentų kodėl jie yra verti atstovauti rinkėjus Europos Parlamente, moderatorius pasiūlė kandidatams aptarti esamą „Brexit“ situaciją, kokią diskusijų formą ir kryptį naudotų ir pateikti pasiūlymus.  

Protų nutekėjimas iš Lietuvos

Visų kandidatų moderatorius paklausė jauniems žmonėms rūpimų klausimų – ar Erasmus+ programa, kuri skatina šviestis, mokytis kuo platesniame geografiniame kontekste,  nekelia pavojaus protų nutekėjimui? M. Pareščius priminė, kad studentai, kurie išvažiuoja pusmečiui ar metams į užsienį, dauguma sugrįžta, nes tokia programos esmė, tačiau įžvelgė, kad judėjimo nesustabdysime, tik galime sudaryti sąlygas, čia, Lietuvoje, jaunimui grįžti, kurti savo verslą, ateiti dirbti į aukštai apmokamas darbo vietas. A. Ažubalis, aptarė, kad šviesius protus galime susigrąžinti iš paramos per struktūrinius, paramos fondus. E. Papečkys iškėlė klausimą, o kodėl mes turėtume laikyti jaunimą? Jo įsitikinimu negalime reikalauti jaunuoliams grįžti, reikia turėti jaunimui ką pasiūlyti: negalime reikalauti dirbti už mažesnį atlyginimą ar mažiau įdomų darbą mažose įmonėse, kuomet (užsienyje) atsiveria kompanijos. Kandidatas pripažino, kad jo paties sūnus šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, bet tikisi, kad sugrįš. J. Sabatauskas teigia, kad prievarta negalime jaunimo išlaikyti, Erasmus tikslą nurodo ne kaip galimybę išvažiuoti, o kaip galimybę pamatyti kokios kitur yra mokymosi sąlygos ir kokios technologijos taikomos, praplėsti savo akiratį, o galiausiai reikia Lietuvoje daryti viską, kad žmonės čia norėtų dirbti. Kandidatas pabrėžė, kad daugelis Europos fondų pinigų, kurie pasiekia Lietuvą „nugula į asfaltą, kas irgi yra gerai, infrastruktūra, tačiau ne viską mes turime sukišti į betoną, tai turi būti darbo vietos, į protus į technologijas“. A. Paulauskas teigė esąs įsitikinę, kad jeigu sudarysime sąlygas jie (lietuviai išvykę į užsienį) sugrįš greičiau.

E. Papečkys teigė, kad „jaunimas pats susikurs sąlygas“ir grįš. A. Nekrošius teigė, kad „Erasmus programą susieti su emigracija būtų labai drąsu.“, kandidatas savo studentams sakydavo, jog šie privalo išvykti į užsienį, pamatyti kaip ten žmonės gyvena, pasižiūrėti kaip mokslas vystosi, grįžus į Lietuvą bandyti arba čia įsitvirtinti arba jeigu nepavyksta išvažiuoti į užsienį trumpam ir grįžti su pinigėliais ir nauju požiūriu, „pati emigracija nėra blogybė, <…> aš manau, kad žmonės gali išvažiuoti ir turi teisę išvažiuoti“. A. Ažubalis taip pat teigė, kad pati emigracija nėra blogybė, blogybė – socialinės atsakomybės stoka dalies lietuvių verslininkų, kurie pelną investuoja į automobilius ar jachta, tačiau nesidalina su dirbančiaisiais, „prasideda uždaras ratas, žmonės išvyksta, atvyksta ukrainiečiai, baltarusiai ir dirba už mažesnį atlyginimą, o tie žmonės, kurie dirba ten, Londone, tikrai turi mažiau šansų grįžti, nes čia jau yra dirbama už žymiai mažesnį atlyginimą“. A. Maldeikienė, apie studentų išvažiavimą, „kaip žmogus, kuris vieną diplomą gavo Maskvoje, o kitą Okforde, galiu pasakyti, kad geriausia, kas gali atsitikti su mūsų ta jaunimo dalimi, kuri gimė su smegenimis, tai kad ji kur nors išvažiuotų, deja mūsų universitetai tikrai apgailėtino lygio, turime labai prastas bibliotekas, mes pasistatome didelį bibliotekos pastatą, bet pamirštame skirti pinigų duomenų bazei ir naujoms knygoms“. Pasak A. Maldeikienės, jaunuoliai, „kuriems smegenis mūsų tauta davė“, gali pilnai save realizuoti.

Nuomonės sutapo ne visais klausimais

Tačiau ne tik šis klausimas tarp kandidatų iššaukė daug replikų ir nuomonių. Taip pat nesutarimai kilo sveikatos apsaugos tematika, ar ES turėtų būti privalomas vakcinavimas dėl tam tikrų ligų. Buvo aptartas ir saugumo klausimas, ES santykiai su mūsų kaimynais – Rusija, kandidatų požiūris į šią šalį ir bendravimą išsiskyrė.

Kaip ir kaskart prieš rinkimus visi kandidatai kalba apie nuveiktus darbus ir dalija pažadus rinkėjams, todėl išsirinkti nėra lengva. Tikimės jog šie priešrinkiminiai debatai, kuriuose kandidatai į Europos Parlamentą diskutavo tiek Lietuvai, tiek ir visai Europos Sąjungai aktualiomis temomis, padėjo apsispręsti, kur šiais metais dėti kryžiuką rinkimų biuletenyje!

Europos Parlamento rinkimai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyks 2019 m. gegužės 23–26 dienomis. Lietuvoje – gegužės 26 d.

 

Share Button


gruodžio 6, 2019

Gruodžio 5 d. LSMU Veterinarijos akademijos Didžiojoje salėje vyko konferencija „Vilijampolė amžių sandūroje“, kuri buvo skirta Vilijampolės prijungimo prie Kauno […]

gruodžio 4, 2019

Kauno „Akropolis“ šventiniu laikotarpiu dirbs kitokiu grafiku. Kūčių dieną Kauno „Akropolis“ dirbs trumpiau nei įprasta, pirmą Kalėdų dieną – nedirbs, […]

gruodžio 2, 2019

Lapkričio 23 d. Kaune Kovo 11-osios gatvės bendrija organizavo pėsčiųjų pažintinį žygį, skirtą paminėti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metus.  Žygis […]

lapkričio 25, 2019

Lapkričio 22 d. Kaune Gičiupio seniūnijoje senosiose žydų kapinėse vyko žydų-Lietuvos kariuomenės karių pagerbimas, kuriame dalyvavo Gričiupio seniūnijoje startavusio pėsčiųjų pažintinio […]

lapkričio 25, 2019

Lapkričio 22 d. Kauno raj. Braziūkų  Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Tauro apygardos Geležinio […]

lapkričio 25, 2019

Lapkričio 26 d., nuo 11 val., maždaug pusantro šimto traktorių stovės Babtų, Vandžiogalos ir Garliavos apylinkių seniūnijų keliuose – taip […]

lapkričio 25, 2019

Po beveik metus trukusių pasiruošimo darbų vienai didžiausių pasaulyje dujų gamybos įmonių grupei „Linde” priklausanti bendrovė „AGA“ gavo leidimą statyti […]

lapkričio 25, 2019

Lapkričio 21 d. Kaune organizavau ekskursiją „12 neeilinių gyvenimų-12 filosofų Kaune“, kuri  buvo skirta paminėti Tarptautinę/Pasaulinę filosofijos dieną. Prieš 400 […]

lapkričio 20, 2019

Rugpjūčio 20 d. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje kun. teol. lic. Aldonas Gudaitis SJ  skaitė paskaitą „Jėzuitams Lietuvoje 450: Alberto Vijūko-Kojalavičiaus ir kitų Kauno […]

lapkričio 12, 2019

Lapkričio 11 d. Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko „Istorijos pamoka kitaip“, kurioje buvo pristatoma Vyčio paramos fondo parengta […]