gegužės 9, 2019
Danguolė Kasparavičienė
Debatai – darbo pokalbis su kandidatais

Pirmadienio vakarą jaunimo iniciatyva „Žinau, ką renku“ bendradarbiaudami su Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešąją biblioteka, Raseinių krašto gyventojus kvietė į kandidatų į Europos Parlamentą debatus. Skleisdami žinią, kad dabar darbdavys esi tu, o debatai – kaip darbo pokalbis, artėjant Europos Parlamento rinkimams, reiškia, jog turėsi priimti svarbų sprendimą gegužės 26 d., kas bus tie 11 politikų, atstovausiančių tavo balsui Europos Parlamente iki 2024 metų.

Į debatus atstovauti savo partiją ar visuomeninį rinkimų komitetą buvo kviesti visų 17 sąrašų atstovai, debatuose dalyvavo 7 kandidatai: Audronius Ažubalis (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, sąrašo numeris 5), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partija, sąrašo numeris 4), Arvydas Nekrošius (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sąrašo numeris 15), Egidijus Papečkys (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, sąrašo numeris 12), Aušra Maldeikienė (Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“, sąrašo numeris 1), Artūras Paulauskas (Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, sąrašo numeris 1), Marius Pareščius (Visuomeninis rinkimų komitetas ,,Lemiamas šuolis“, sąrašo numeris 2). Taip pat savo dalyvavimą buvo patvirtinusi Rasa Čepaitienė (Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: Susigrąžinkime valstybę“, sąrašo numeris 7), tačiau į debatus neatvyko ir neinformavo dėl neatvykimo priežasčių. Šį gausų būrį labai skirtingų kandidatų suvaldė nuostabus moderatorius, viešojo kalbėjimo ekspertas, Igoris Vasiliaukas.

Po kandidatų prisistatymų ir argumentų kodėl jie yra verti atstovauti rinkėjus Europos Parlamente, moderatorius pasiūlė kandidatams aptarti esamą „Brexit“ situaciją, kokią diskusijų formą ir kryptį naudotų ir pateikti pasiūlymus.  

Protų nutekėjimas iš Lietuvos

Visų kandidatų moderatorius paklausė jauniems žmonėms rūpimų klausimų – ar Erasmus+ programa, kuri skatina šviestis, mokytis kuo platesniame geografiniame kontekste,  nekelia pavojaus protų nutekėjimui? M. Pareščius priminė, kad studentai, kurie išvažiuoja pusmečiui ar metams į užsienį, dauguma sugrįžta, nes tokia programos esmė, tačiau įžvelgė, kad judėjimo nesustabdysime, tik galime sudaryti sąlygas, čia, Lietuvoje, jaunimui grįžti, kurti savo verslą, ateiti dirbti į aukštai apmokamas darbo vietas. A. Ažubalis, aptarė, kad šviesius protus galime susigrąžinti iš paramos per struktūrinius, paramos fondus. E. Papečkys iškėlė klausimą, o kodėl mes turėtume laikyti jaunimą? Jo įsitikinimu negalime reikalauti jaunuoliams grįžti, reikia turėti jaunimui ką pasiūlyti: negalime reikalauti dirbti už mažesnį atlyginimą ar mažiau įdomų darbą mažose įmonėse, kuomet (užsienyje) atsiveria kompanijos. Kandidatas pripažino, kad jo paties sūnus šiuo metu gyvena ne Lietuvoje, bet tikisi, kad sugrįš. J. Sabatauskas teigia, kad prievarta negalime jaunimo išlaikyti, Erasmus tikslą nurodo ne kaip galimybę išvažiuoti, o kaip galimybę pamatyti kokios kitur yra mokymosi sąlygos ir kokios technologijos taikomos, praplėsti savo akiratį, o galiausiai reikia Lietuvoje daryti viską, kad žmonės čia norėtų dirbti. Kandidatas pabrėžė, kad daugelis Europos fondų pinigų, kurie pasiekia Lietuvą „nugula į asfaltą, kas irgi yra gerai, infrastruktūra, tačiau ne viską mes turime sukišti į betoną, tai turi būti darbo vietos, į protus į technologijas“. A. Paulauskas teigė esąs įsitikinę, kad jeigu sudarysime sąlygas jie (lietuviai išvykę į užsienį) sugrįš greičiau.

E. Papečkys teigė, kad „jaunimas pats susikurs sąlygas“ir grįš. A. Nekrošius teigė, kad „Erasmus programą susieti su emigracija būtų labai drąsu.“, kandidatas savo studentams sakydavo, jog šie privalo išvykti į užsienį, pamatyti kaip ten žmonės gyvena, pasižiūrėti kaip mokslas vystosi, grįžus į Lietuvą bandyti arba čia įsitvirtinti arba jeigu nepavyksta išvažiuoti į užsienį trumpam ir grįžti su pinigėliais ir nauju požiūriu, „pati emigracija nėra blogybė, <…> aš manau, kad žmonės gali išvažiuoti ir turi teisę išvažiuoti“. A. Ažubalis taip pat teigė, kad pati emigracija nėra blogybė, blogybė – socialinės atsakomybės stoka dalies lietuvių verslininkų, kurie pelną investuoja į automobilius ar jachta, tačiau nesidalina su dirbančiaisiais, „prasideda uždaras ratas, žmonės išvyksta, atvyksta ukrainiečiai, baltarusiai ir dirba už mažesnį atlyginimą, o tie žmonės, kurie dirba ten, Londone, tikrai turi mažiau šansų grįžti, nes čia jau yra dirbama už žymiai mažesnį atlyginimą“. A. Maldeikienė, apie studentų išvažiavimą, „kaip žmogus, kuris vieną diplomą gavo Maskvoje, o kitą Okforde, galiu pasakyti, kad geriausia, kas gali atsitikti su mūsų ta jaunimo dalimi, kuri gimė su smegenimis, tai kad ji kur nors išvažiuotų, deja mūsų universitetai tikrai apgailėtino lygio, turime labai prastas bibliotekas, mes pasistatome didelį bibliotekos pastatą, bet pamirštame skirti pinigų duomenų bazei ir naujoms knygoms“. Pasak A. Maldeikienės, jaunuoliai, „kuriems smegenis mūsų tauta davė“, gali pilnai save realizuoti.

Nuomonės sutapo ne visais klausimais

Tačiau ne tik šis klausimas tarp kandidatų iššaukė daug replikų ir nuomonių. Taip pat nesutarimai kilo sveikatos apsaugos tematika, ar ES turėtų būti privalomas vakcinavimas dėl tam tikrų ligų. Buvo aptartas ir saugumo klausimas, ES santykiai su mūsų kaimynais – Rusija, kandidatų požiūris į šią šalį ir bendravimą išsiskyrė.

Kaip ir kaskart prieš rinkimus visi kandidatai kalba apie nuveiktus darbus ir dalija pažadus rinkėjams, todėl išsirinkti nėra lengva. Tikimės jog šie priešrinkiminiai debatai, kuriuose kandidatai į Europos Parlamentą diskutavo tiek Lietuvai, tiek ir visai Europos Sąjungai aktualiomis temomis, padėjo apsispręsti, kur šiais metais dėti kryžiuką rinkimų biuletenyje!

Europos Parlamento rinkimai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyks 2019 m. gegužės 23–26 dienomis. Lietuvoje – gegužės 26 d.

 

Share Button


balandžio 3, 2020

Vyriausybės patvirtintos karantino taisyklės leidžia dirbti atvirame lauke, todėl suplanuoti kelių tvarkymo darbai, statybų projektai Kauno rajone vyksta pilnu tempu. […]

balandžio 3, 2020

Nemažai savivaldybių susiduria su iššūkiu organizuojant kultūros ir sporto įstaigų veiklą pandemijos metu, todėl dažniausiai išleidžia darbuotojus atostogauti. Kauno rajono […]

balandžio 1, 2020

Dviejų didžiųjų šalies gydymo įstaigų tandemas – Vilniaus universiteto Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikos – metodiškai […]

kovo 31, 2020

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka 3D spausdintuvu gamina priedus durų rankenoms, kurie leidžia duris atidaryti plaštaka neliečiant rankenos. Durų rankenos, […]

kovo 23, 2020

Šiandien Kauno mobiliajame patikros punkte nuo 12 val. pradeda veikti antra patikros linija. Toks sprendimas leis beveik dvigubai išplėsti tyrimų […]

kovo 19, 2020

Kovo 7 d. Kaune Kovo 11-osios gatvės bendrija kartu su Baltijos jūrų skautais  organizavo  aštuntąjį Kovo 11-osios pėsčiųjų  žygį „Lietuvai […]

kovo 19, 2020

Darbui paruoštas ir jau šiandien, nuo 12 val., Kaune pradeda veikti mobilusis punktas, kuriame pacientams bus imami ėminiai tyrimams dėl […]

kovo 18, 2020

„Kauno rajono savivaldybė įvairiose seniūnijose jau yra parengusi 300 vietų gyventojų saviizoliacijai, tačiau, esant reikalui, jų parūpinsime daugiau“, – trečiadienį […]

kovo 18, 2020

Trečiadienio rytą Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sulaukė dviejų malonių žinių: į savivaldybę atkeliavo apsauginių kombinezonų ir respiratorių siunta, kurią […]

kovo 18, 2020

Šalyje paskelbus karantiną, Kauno rajono savivaldybė ėmėsi skubių priemonių padėti  senjorams, neįgaliesiems, Krizių centre gyvenančioms moterims, vaikams, daugiavaikėms šeimoms. „Socialinės […]