Dėl apleistų Šėtijų ir Mikytų piliakalnių vietiniams gėda, bet valdžiai yra svarbesnių dalykų

Kelias iš Kauno į Šakius – vienas gražiausių Lietuvoje. Juo kasdien rieda daugybė turistų. Ne vienas jų bando pakeliui aplankyti ir piliakalnius, nuo kurių turėtų atsiverti nuostabi Nemuno slėnio panorama. Tačiau turistams tenka nusivilti. Nors palei didžiausią Lietuvos upę vienas po kito išsirikiavę Šėtijų ir Mikytų piliakalniai pažymėti kaip lankytinos vietos, pačių piliakalnių surasti beveik neįmanoma – šitaip jie užžėlę ir apleisti.

Medžiai, krūmai ir žolė iki pažastų – taip atrodo Mikytų ir Šėtijų piliakalniai Šakių rajone, Lekėčių seniūnijos teritorijoje. Vietos gyventojai dar pamena, kai kalnai buvo pliki, o ant jų buvo deginami Joninių laužai, žiemą ridenamasi šlaitais. Tačiau dabar tokius vaizdus galima išvysti tik senosiose fotografijoje. Realybėje – piliakalniai niekuo nebeišsiskiria iš miškingo stačiais šlaitais pasižyminčios Nemuno slėnio kraštovaizdžio.

Sodyboje šalia Mikytų piliakalnio vasarojanti Igna Jančiuvienė tikina, kad atvykstantys turistai nuolat užsuka į jos kiemą pasiteirauti, kaip rasti kelio ženkle nurodomą piliakalnį. Deja, moteriai tenka tik atsidusti.

„Net gėda parodyti. Nei šis nei tas, nes to piliakalnio nė nematyti, o užlipti ant jo išvis neįmanoma“, – apgailestauja moteris.

Ji atsimena, kaip vaikystėje ant piliakalnio dažnai žaisdavo, kaip ant jo būdavo rengiamos Joninių šventės.

„Tada nereikėjo nė rodyklių nuo kelio, ir taip buvo aiškiai matyti, kad čia piliakalnis, o dabar rodyklės yra, bet paties piliakalnio niekas rasti negali. Neįmanoma prieiti, ten džiunglės“, – kalbėjo I.Jančiuvienė.

Patiems tvarkytis neleido

Žolė ant piliakalnio paskutinį sykį, aplinkinių gyventojų skaičiavimu, pjauta prieš dvejus metus. Tuomet seniūnija čia darbuotis buvo atsiuntusi viešuosius darbus dirbantį socialiai remtiną pilietį. Tačiau nieko doro iš to neišėjo – veltėdis trimeriu nupjovė kelis kvardatinius metrus žolės ir prigulė pailsėti.

„Taip ir pragulėjo visą dieną, o jo darbo niekas nė nepatikrino. Daugiau mes jo nematėme“, – atsimena I.Jančiuvienė.

Dar anksčiau piliakalnio tvarkymu bandė užsisiimti dabar emigracijoje gyvenantis Pavilkijo kaimo gyventojas. Jis išpjovė aikštelę, įrengė tinklinio aikštelę ant piliakalnio. Už tokią saviveiklą žmogus sulaukė ne „ačiū“, o baudos.

Nuo to laiko, pasak I.Jančiuvienės, niekas nedrįsta savo jėgomis nė žolės patrumpinti. Moteris supranta, kad iškirsti medžius, pagaminti laiptelius – gal ir brangu, tačiau norėtų, kad socialines pašalpas noriai imančius vietinius seniūnija atsiųstų bent takelį per žoles ir krūmus išpjauti ir nedidelę aikštelę įrengti.

„Galėtų čia seniūnas atsiųsti keletą tokių pašalpinių. Ir jie duonai užsidirbtų, ir nauda būtų“, – siūlo moteris.

Prisirinktų girtuoklių?

Tačiau Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis rėžia tiesiai: arba daryti rimtai, arba nieko – kitaip esą neverta.

„Reikia daryti arba kapitaliai, arba nieko nedaryti. Jei ten įmesi pinigus ir žmogus nė nepajus, kad ten kažkas padaryta, tai bus pinigų išmetimas. Ten reikia iš esmės tvarkyti. Jei išpjautume kokią aikštelę, nušienautume viršūnę, ką tai padėtų? Kam ji reikalinga? Susirinks girtuokliai dar ten ir švęs. Bus dar blogiau nei yra. Dabar jie natūraliai apaugę ir tiek“, – 15min.lt sakė R.Krištolaitis.

Seniūnas tvirtina, kad už savavališką aplinkos tvarkymą gyventojams baudos skiriamos ne be reikalo. Be to, esą žmonės tik kalba apie norą patys tvarkyti piliakalnius – kelios pensininkės esą nieko nesugebėtų padaryti.

O rimtai užsiimti piliakalnių tvarkymu seniūnija dabar nemato jokio reikalo. Seniūnija tam, suprantama, neturi pinigų, o ir Šakių savivaldybės pagalbos neprašo.

„Yra kitų darbų. Kažkada šnekėsiuosi, prašysiu, nes yra pavyzdys, kaip Kriūkai savo piliakalnį pasidarė. Tačiau tai tikrai jiems brangiai išėjo. Dvejus metus dirbo brigada ir kainavo labai daug – jei dar litais, tai šimtus tūkstančių“, – dėstė Lekėčių seniūnas.

Netvarkys bent penkmetį

Seniūnijos neprašyta piliakalnių tvarkyti Šakių savivaldybė neskuba. Ji taip pat tvirtina, kad turi svarbesnių darbų ir pinigų šiems piliakalniams sutvarkyti kol kas visai neturi.

Šakių savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Julė Kasparevičienė tikino, kad šie piliakalniai – ne prioritetas.

„Šakių savivaldybėje yra labai daug lankytinų objektų ir tikrai daug turime rūpesčių. Tuo tarpu piliakalnius tvarkyti yra labai brangu. Kol kas dėl Šėtijų ir Mikytų piliakalnių tvarkymo mes nieko neturime ir neplanuojame artimiausiu metu. Turime užbaigti kitų prioritetinių piliakalnių tvarkymą. Ką tik užbaigėme Žemosios Panemunės piliakalnio tvarkymą, kitur turime slinkimo problemų, todėl šių dviejų kol kas neplanuojame“, – pripažino pašnekovė.

Ji tikino suprantanti gyventojų pasipiktinimą, tačiau pabrėžė, kad piliakalniams sutvarkyti reikia labai daug lėšų ir daug darbo.

„Galbūt kada nors jie bus sutvarkyti, jie laukia savo eilės, tačiau šiuo metu jų tvarkymo planuose nėra“, – teigė A.J.Kasparevičienė. Paklausta, kokį laikotarpį turi galvoje sakydama „šiuo metu“, pašnekovė sakė, kad kalba apie mažiausiai penkerius metus.

Inspektorius: žolę nupjauti tikrai galima

Tuo tarpu Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas tokiu seniūno požiūriu stebisi.

„Kitų seniūnijų seniūnai visaip kitaip galvoja ir žiūri. Mikytų piliakalnio šlaitus ir aikštelę visai paprasta sutvarkyti. Ten tik krūmokšniai ir kelios pušelės. Su geru trimeriu galima išpjauti. Kiti seniūnai patys sutvarko net savo rankomis“, – sakė inspektorius.

Pasak jo, nupjauti žolę ir menkaverčius medžius seniūnija tikrai galėtų atsiųsti viešuosius darbus dirbančius piliečius.

„Seniūnas tikrai galėtų savo iniciatyva kažką padaryti. Yra gi seniūnijoje tų viešųjų darbų programų. Atsiųstų ir padarytų“, – teigia R.Kryžanauskas.

Pareikalaus tvarkos

R.Kryžanauskas nemato problemų, jei apleistus piliakalnius pasiryžtų aptvarkyti ir talkon stoję vietos gyventojai. Pasak jo, Kultūros paveldo departamentas niekada nebaudė gyventojų už piliakalnių tvarkymą. Jis pripažino, kad tinklinio aikštelę ant Mikytų piliakalnio įrengęs gyventojas buvo įspėtas, nes tai daryti saugomoje teritorijoje tikrai nevalia, nes tai įstatymo pažeidimas. Tačiau net ir tuomet, pasak pašnekovo, buvo reaguota geranoriškai.

„Gal urėdija galėjo bausti, nes Šėtijų piliakalnis – miško paskirties žemė, tačiau tuomet reiktų kreiptis į mus, pagelbėsime susitarti. Jie mano, kad mišką saugoti reikia, o mes – kad ne. Norėtume bent regyklą padaryti“, – sakė R.Kryžanauskas.

Pasak jo, pernai pavyko susitarti, kad žolė ir aiktelė ant šio piliakalnio Joninių šventei būtų sutvarkyta, tačiau dabar takai vėl užžėlė.

R.Kryžanauskas pažadėjo kitą savaitę dėl Šėtijų ir Mikytų piliakalnių sutvarkymo raštu  kreiptis į Šakių rajono administracijos direktorių ir pareikalauti imtis darbų.