kovo 23, 2019
pozicija.org
Prašymas užrašus ant 1863-1864 metų sukilimo dalyvių kapų rašyti ir baltarusių kalba

Kaip žinome, tarp Gedimino kalne aptiktų 1863-1864 metų sukilimo dalyvių palaikų yra Baltarusijos ir Lietuvos nacionalinis didvyris, vienas iš sukilimo vadų, Konstantinas Kalinauskas ir kiti sukilimo dalyviai ne tik iš Lietuvos ir Lenkijos, bet ir iš Baltarusijos. Taigi sukilimas labai svarbus tiek Baltarusijos tiek Lietuvos istorijai.

Visuomenei tapo žinoma, kad sukilėlių palaikus ruošiamasi palaidoti Rasų kapinėse ir ant paminklų antkapių užrašus rašyti lietuvių ir lenkų kalbomis. Tokie užrašai skaudina baltarusius.

Kovo 20 d. LS Vilniaus skyriaus taryba ir Gudų kultūros draugija Lietuvoje išplatino kreipimąsi, adresuotą Lietuvos ir Baltarusijos valstybių vadovams ir šių valstybių institucijoms, kuriame  kviečiama atiduodant paskutinę pagarbą sukilimo dalyviams ir baltarusių tautai užrašus ant jų kapų rašyti lietuvių, baltarusių ir lenkų kalbomis.

„Tokie užrašai bus pagarba baltarusių tautos sukilimo dalyviams, kurie aukodami gyvybes už mūsų tautų laisvę kalbėjo baltarusiškai – savo gimtąja kalba“,- rašoma dokumente. Jo autoriai primena, kad dalis sukilėlių K. Kalinauskas, P. Boguševičius, B. Kalyška, A. Liaskovič, J. Liaskouski, H. Makavecki ir kiti buvo baltarusiai. Pavyzdžiui, Pranciškus Boguševičius, naujosios baltarusių literatūros pradininkas, Vincentas Duninas-Marcinkevičius – baltarusių dramaturgijos pradininkas ir kiti. Jų dėka XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje prasidėjo naujas baltarusių tautos atgimimas. Laikraštis „Valstiečių tiesa“ (Mužyckaja prauda) gudų kalba, kurį K. Kalinauskas pradėjo leisti 1862 m., buvo pirmasis baltarusiškas laikraštis. Jo puslapiuose pirmą kartą istorijoje buvo suformuluotos pirmosios tezės dėl nepriklausomos Baltarusijos sukūrimo. Todėl sukilimo dalyvių vardai – vieni iš pačių svarbiausių vardų baltarusių istorijoje.

„Lietuvos baltarusiai ir Baltarusių tauta iš viso pasaulio su dideliu rūpesčiu stebi situaciją dėl sukilimo dalyvių perlaidojimo ir jų pagerbimo. Jie, lietuviai, baltarusiai, lenkai kartu kovojo su carinės Rusijos okupantais, kartu atidavė savo gyvybes, kad Lietuva, Baltarusija, Lenkija būtų laisvos valstybės. Žinoma, kad jie tarpusavyje kalbėjo lietuviškai, baltarusiškai, lenkiškai“,- sakoma kreipimesi.

Share Button

balandžio 4, 2019

Praėjusią savaitę Trakų Vokės dvaro sodybos teritorijoje (Žalioji a., Vilniuje) pradėti masiškai šalinti sveiki brandūs parko želdiniai. Sunaikintos kelios šį […]

kovo 22, 2019

Kovo 9 d. Pagramančio regioniniame parke jau trečiąjį kartą vyko pėsčiųjų žygis „Moterims ir merginoms“, kuris buvo skirtas pažymėti ne tik […]

kovo 14, 2019

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas platformoje „Žinau, ką renku” kandidatams į merus uždavė klausimus apie planuojamas skurdo mažinimo priemones jų […]

kovo 13, 2019

Sausio 12-ąją daugiau nei 100-e mokyklų visoje Lietuvoje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) organizavo „Vaiko […]

kovo 1, 2019

„Diena be mokslo yra tuščiai praleista diena“, – yra sakęs Albertas Einšteinas. Šiemet visos Lietuvos bendruomenės turi galimybę gauti finansavimą […]

vasario 27, 2019

2018 m. duomenimis, didžiosios dalies studentų – beveik 70 proc. – mėnesio pajamos nesiekia 500 eurų, o prie 7 iš […]

vasario 22, 2019

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba išleido antrąjį planuotą leidinį „Gamtos vertybės saugomose teritorijose“, kuriame apžvelgiamos vienuolikoje regioninių parkų esančios gamtos vertybės. […]

vasario 16, 2019

Vasario 16-ąją jaunimas iš visos Lietuvos ir Vilniaus tradiciškai susirenka Šventaragio slėnyje į eiseną  „Lietuvos valstybės keliu“. Vien tik iš […]

vasario 13, 2019

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko  dizainerio Viliaus Purono orginalios knygos „Geležinė knyga: „Kovojantiems garbė!“ pristatymas. Ši knyga pasakoja […]

vasario 12, 2019

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val. Medininkų pilyje (Medininkų k., Vilniaus r.) atidaroma Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirta fotografijos darbų […]