Dėl ko aš pasidariau savo pirmąją tatuiruotę
Niekada negalvojau, kad turėsiu tatuiruotę. Mano požiūris į jas visuomet buvo konservatyvus. Aš pati save nustebinau, kai suburtą vietinių tėvų grupę nukreipiau į ,,Captain Savage” tatuiruočių saloną, kur praėjusią savaitę pasidariau savo pirmąją. Dabar aš didžiuojuosi turėdama tatuiruotę su trimis strėlių smaigaliais, kuri parodo, jog aš pažįstu ir myliu žmogų, turintį Dauno sindromą. Tas žmogus yra mano ketvirtasis vaikas – 14 mėnesių dukra Iva.
Šios tatuiruotės fenomenas atsirado Amerikoje 2017 metų pabaigoje ir iki šiol sparčiai plinta visame pasaulyje. Instagram ir kitose socialinėse medijose žmonių, turinčių Dauno sindromą, šeimos nariai demonstruoja savo tris strėles, išsidėsčiusias viena paskui kitą, pridėdami grotažymę #theluckyfewtattoo (liet. viena iš laimingųjų tatuiruotė) . Kiekvieną dieną įkeliama vis daugiau šių nuotraukų.
Strėlės simbolizuoja, kaip mes – šių ypatingų vaikų tėvai – pakylam ir judam į priekį. Visai kaip strėlės mes pakylam aukščiausiai po to, kai būname traukiami ir tempiami atgal – kartais net daugiau nei galvojom, jog galim iškęsti. Trys strėlės simbolizuoja tris dvidešimt pirmąsias chromosomas, kurios yra Dauno sindromo atsiradimo priežastis.
Apytiksliai 1 iš 800 vaikų gimta su Dauno sindromu, nepriklausomai nuo socialinės šeimos padėties. Tai labiausia paplitęs genetinis sutrikimas, atsirandantis dėl visų ar dalies trečiųjų dvidešimt pirmųjų chromosomų buvimo. Apytiksliai 1000 lietuvių turi šį sindromą.
Lietuvoje daug tėvų, turinčių vaikus su Dauno sindromu, nusprendė pasidaryti tatuiruotes strėles, Pasaulinę Dauno Sindromo dieną – kovo 21-ąją.
Tatuiruotė yra mūsų vizualus, viešas pranešimas, kad mes didžiuojamės savo vaikais, turinčiais Dauno sindromą. Tiesa, dauguma mūsų pradžioje liūdi dėl papildomos chromosomos, tačiau dabar mes besąlygiškai mylime ją turinčius vaikus.
Mes tikimės, jog tatuiruotės padidins žmonių supratingumą ir skleis žinutę, jog mes nebesilaikome pasenusių nusistatymų gėdytis negalios ir ją slėpti. Mes nesigėdijame savo vaikų, o priešingai – aktyviai ir atvirai pasisakome už visų žmonių įtraukimą ir priėmimą į visuomenę. Tikimės, kad visuomenė greitai supras, jog su tinkamu švietimu ir integracija žmonės, turintys Dauno sindromą, gali būti vertinga visuomenės dalis.
Aš niekada negalvojau, kad turėsiu tatuiruotę. Bet ir niekada negalvojau, kad būsiu viena iš nedaugelio laimingųjų, turėdama privilegiją būti savo saulytės Ivos mama.
