10 gruodžio, 2015
Daiva Beliokaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja

Dėl senųjų kapinių priežiūros diskutuota su mokslininkais ir paveldosaugos specialistais

Praėjusią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybėje vyko pasitarimas  dėl evangelikų liuteronų senųjų kapinių tvarkymo ir priežiūros darbų. Posėdyje aptarti šiais metais nuveikti darbai, įgyvendinti projektai, iškilusios problemos bei kalbėta, ką bus galima nuveikti ateityje, kad kapinės būtų dar labiau prižiūrimos, lengviau prieinamos ir kad jose iš tiesų kiekvienas galėtų atrasti šio krašto istorijos ženklus.

Posėdyje dalyvavo mero pavaduotojos Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė, Savivaldybės tarybos narės Regina Kernagienė ir Rasa Petrauskienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovės, mokslininkai, besidarbuojantys senųjų kapinių tyrimų srityje – kultūros paveldo ekspertai Marija ir Martynas Purvinai ir istorikė Silva Pocytė, Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė, evangelikų liuteronų kunigas Liudvikas Fetingis, kultūros įstaigų darbuotojai ir seniūnijų seniūnai.

Pasitarime diskutuota tiek dėl kapinių tvarkymo krypčių, tiek dėl to, kokios įstatyminės bazės, lėšų ar tiesiog visų sutelktų pastangų dar reiktų senosioms kapinėms, − kad jų paminklai ir visa aplinka toliau liktų  autentiška ir vertinga bei sulauktų vietos gyventojų ir turistų dėmesio. Klaipėdos rajono kapinės, kurios rajono Mažosios ir Didžiosios Lietuvos dalyse yra gana skirtingos, savaip įdomios istoriniu ir kultūriniu požiūriu. Rajone yra per 240 neveikiančių kapinių – maždaug pusė iš jų – liuteroniškos.

Mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė priminė, kad šiemet senųjų kapinių priežiūrai Savivaldybė skyrė nemažai dėmesio. Kasmet skiriama lėšų Klaipėdos rajono senųjų kapinių tvarkymo darbų programai, kurią įgyvendina seniūnijos. Šį mėnesį Savivaldybės tarybos posėdyje vėl bus tvirtinama ši programa, kurioje numatoma 2016 metais skirti 11 tūkst. 600 eurų. Už šiuo pinigus paprastai atliekami būtiniausi darbai – nušienaujama, išpjaunami menkaverčiai medžiai ir krūmai, pataisomi išvirtę paminklai, kiek įmanoma – atnaujinamos tvorelės, kryžiai, antkapiai ir kiti kapaviečių statiniai. Per Nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo programą kitąmet senųjų kapinių priežiūrai numatyta skirti dar 10 tūkst. eurų.

Nemažai iniciatyvų šiemet parodyta prieš Mirusiųjų pagerbimo šventes – kapines tvarkė ir bendruomenės, ir Savivaldybės tarybos nariai, ir kai kurios mokyklos. Tikimasi, kad ateityje iniciatyvų bus dar daugiau, todėl norisi, kad kapinės būtų tvarkomos pagal reikalavimus, jas išsaugant tokias, kokios jos iš tiesų buvo.

Dėl kapinių elementų vertingųjų savybių išsaugojimo pasisakė mokslininkai Marija ir Martynas Purvinai  ir istorikė Silva Pocytė. Pasak mokslininkų, Iš tiesų yra daug dalykų, kuriuos gali atlikti tik specialistai – kokybiškai restauruoti kryžius ir paminklus, jų tvoreles (apvadus), kuriose taip pat atsispindėjo daug svarbių tikėjimo ir pasaulėžiūros ženklų.

Diskutuota dėl prioritetų – kuriuos elementus svarbiausia išsaugoti, kam ir kiek pastangų labiausiai reikia skirti. Prieita prie išvados, kad visko išsaugoti neįmanoma, nes yra kapinių, kur trūksta elementarios tvarkos, o kryžiai išvartyti. Tačiau yra svarbu išsaugoti bent pavyzdžius, kokio tipo buvo kryžiai, paminklai. Liuteroniškose kapinėse buvo statomi ir mediniai kryžiai – vertingiausius pavyzdžius taip pat reiktų išsaugoti ir net restauruoti, kad būtų kaip pavyzdys besidomintiems, kokia buvo paminklų ir kryžių įvairovė.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus  vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė akcentavo, kad svarbiausia, jog Savivaldybė būtų kapinių šeimininkė – kad kapinės būtų inventorizuotos ir jai priklausytų žemės sklypai, kuriose yra kapinės, kad būtų aiškios jų ribos. Tuomet galima imtis didesnių tvarkybos darbų. Reikalavimas inventorizuoti kapines nustatytas prieš dvejus metus, tačiau šis darbas dėl objektyvių priežasčių vyksta gana lėtai. Paminklai − žmonių nuosavybė, jų teisė tvarkyti juos kaip nori, tik tada, kai paminklas pripažintas kultūros paveldo vertybe dėl jo meninės vertės ar ir dėl to, kad pastatytas ant žymaus žmogaus kapo, norint jį keisti, ar restauruoti, reikia Kultūros paveldo specialistų suderinimo.

Ne visos senosios neveikiančios kapinės yra Kultūros vertybių registre. Tačiau tai nereiškia, kad Savivaldybė negali nuspręsti, kad ir tokio statuso kapinėms negali skirti daugiau dėmesio, kaip, pavyzdžiui, Baičių k. kapinėms. Pagal Vyriausybės nustatytą išlygą Savivaldybė gali perduoti tvarkyti kapines religinei bendruomenei ar bendrijai, tuomet ir numatytas lėšas iš biudžeto skiria kapinių tvarkymo darbams.

Iniciatyvą dėl Baičių k. senųjų kapinių tvarkymo parodė viešoji įstaiga „Augustana“, įsteigta Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos.  Šį įstaiga vykdo bažnyčios deleguotas funkcijas įgyvendinant įvairius projektus. VšĮ „Augustana“ jau daugelį metų vykdo projektą, skirtą Mažosios Lietuvos kapinių bei jų materialaus paveldo fiksavimui bei išsaugojimui. Pagal Kultūros tarybos gautas tikslines lėšas daugelyje rajonų pavyko sutvarkyti kapines, restauruoti kryžius ir aktualizuoti liuteroniškų kapinių svarbą bei grožį atskirų savivaldybių bei seniūnijų gyventojams.  Šio projekto vadovas – Algis Šveikauskas ėmėsi iniciatyvos ir dėl Baičių k. kapinių tvarkymo darbų. Šių kapinių tvarkymui Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į VšĮ „Augustana“ prašymą, skyrė 2730 eurų.

Kunigo Liudviko Fetingio nuomone, galima ieškoti įvairių priemonių paskatinti žmones tvarkyti kapines, pavyzdžiui, keisti kai kurių neveikiančių kapinių statusą į riboto laidojimo kai galima laidoti esamose (šeimos) kapavietėse. Tuomet atsiranda neseniai palaidotų artimųjų iniciatyvų patvarkyti ir visą kapinių teritoriją.

Posėdyje dalyvavę bendruomenių atstovai ir Savivaldybės tarybos nariai pritarė nuomonei, kad turi būti labai aiškiai priskirta, kam ir kokiu lygmeniu priklauso tvarkyti kapines, − tuomet jų tvarkymas ir priežiūra pasuktų teisinga kryptimi.


29 kovo, 2024

Didieji prekybos tinklai skelbia Velykų sekmadienį durų neatversiantys – sutrumpintu laiku dirbs tik dalis budinčių bei autonominės parduotuvės. Tačiau Vilniaus, […]

28 kovo, 2024

Kitą savaitę Klaipėdos rajono gyventojams bus pasiūlyta dar viena paslauga  – Gyventojo kortelė. Ji bus išduodama nemokamai ir kortelės turėtojams […]

28 kovo, 2024

Jau septintus metus iš eilės Lietuvos visuomenei, atskiroms bendruomenėms svarbūs tradicinės kultūros reiškiniai įtraukiami į nacionalinį Nematerialaus kultūros paveldo vertybių […]

28 kovo, 2024

Lietuvos regionai skiriasi ekonomine padėtimi, tarmėmis, vairavimo įpročiais ir t. t., tačiau juos – bent didžiuosiuose šalies miestuose ‒ aiškiai […]

25 kovo, 2024

Siekiant apsisaugoti nuo potvynių uostamiestyje, Klaipėdos savivaldybės meras Arvydas Vaitkus sako, kad tą padaryti galima skiriant dėmesį ne naujų pylimų […]

25 kovo, 2024

Savaitgalį Kupiškio kultūros centre vykusioje didžiausioje Lietuvos mėgėjų teatrų šventėje „Tegyvuoja teatras“ pagerbti geriausi teatrų režisieriai, dramaturgai, scenografai ir aktoriai, […]

21 kovo, 2024

Net septynioms Klaipėdos rajone veikiančioms tradicinėms religinėms bendruomenėms įvairioms iniciatyvoms įgyvendinti paskirstyti 75 tūkstančiai eurų. Taip siekiama prisidėti prie joms […]

21 kovo, 2024

Pradėta unikalaus kultūros paveldo objekto – Jokšų tilto, pastatyto per Karaliaus Vilhelmo kanalą, rekonstrukcija. Šiuo metu jau demontuotos tilto perdangos […]

19 kovo, 2024

Šešių Lietuvos žiedinių savivaldybių vadovai nepritaria Sveikatos apsaugos ministerijos rengiamai pertvarkai, pagal kurią nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės […]

13 kovo, 2024

Artėjantis pavasaris pajūryje vėl paskatins vandens turizmą. Pastebima, kad kasmet mažųjų laivelių skaičius Vakarų regiono vandens keliuose tik didėja. Tai […]

Potvynis Kretingoje. ELTA / Karolis Bakūnas
13 kovo, 2024

Pastaruoju metu potvyniai Vakarų Lietuvos regione intensyvėja, apima vis naujas teritorijas, todėl net keturios Savivaldybės – Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Šilutės […]

12 kovo, 2024

Klaipėdos rajono opozicijai dėl „valstietės“ Loretos Piaulokaitės-Motuzienės įdarbinimo Dovilų etnokultūros centre kreipusis į savivaldybės Antikorupcijos komisiją, politikė teigia, kad jos […]

7 kovo, 2024

Saulėtą ketvirtadienio vidurdienį 20 km nuo kranto į Baltijos jūrą panėrė Baltijos pilkoji ruonė Kaniukė. Ji beveik metus buvo reabilituojama […]

Alfonso Mažūno nuotr.
7 kovo, 2024

Klaipėdoje duris atveria unikali, nors ir laikina, edukacinė erdvė – Lietuvos medinio burinio laivyno angaras. Ji veikia ,,Memelio miesto“ dalyje, […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos rajoną pasiekė ilgai laukta Lietuvos nacionalinio kultūros centro žinia – Veiviržėnų Šv. Marijos Magdalenos atlaidai įtraukti į Lietuvos nematerialaus […]

5 kovo, 2024

Klaipėdos m. savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Melnragės padalinyje (Molo g. 60) paskutinę žiemos dieną – vasario 29-ąją – startavo […]

28 vasario, 2024

Klaipėdos rajone duris atveria pirmieji savarankiško gyvenimo namai. Savivaldybė jau pasirašė akreditavimo sutartį su kaimo bendruomene „Smilgynai ir kaimynai“, o […]

26 vasario, 2024

Klaipėdos rajonas ir toliau tęsia paramą Lymanui Ukrainoje. Į miestą partnerį netrukus iškeliaus dar viena humanitarinės pagalbos siunta – du […]

26 vasario, 2024

Užimtumo tarnybos atlikta pajūrio darbdavių apklausa atskleidė, kad Klaipėdos regione kvalifikuotų darbuotojų poreikis nuosekliai auga, o didžiausius iššūkius veiklai įmonės […]

25 vasario, 2024

Klaipėdos rajono savivaldybės opozicijoje dirbantys konservatorių atstovai sausio pabaigoje kreipėsi į savivaldybės Antikorupcijos komisiją dėl tarybos narės, „valstietės“ Loretos Piaulokaitės-Motuzienės. […]