lapkričio 2, 2015
Jurgita Andriejauskaitė /15min.lt
Dešimtis eurų laukinėms katėms išleidžianti moteris: „Tokių normaliais nelaiko“

Apie 15 metų – jau tiek laiko klaipėdietė po jos langais gyvenančioms katėms parūpina maisto ir tam per mėnesį išleidžia dešimtis eurų. Moteris teigia, kad tokių kaip ji žmonės normaliais nelaiko.

„Pažiūrėkite, kokios jos gražios. Aš joms ir pieną perku, tiesa, šiek tiek skiedžiu su vandeniu, ir sausą maistą“, – rodydama į ką tik jos išneštą maistą ėdančias kates džiaugėsi moteris.

Kiemo katėmis, kurių paėsti ateina iki dešimties, ji rūpinasi tarsi savomis. Namuose klaipėdietė augina vieną katiną.

Kaip jai kilo mintis maitinti ne savas kates, ji paaiškina paprastai.

„Mintis kilo paprastai. Pamėgink vieną kartą išnešti, o mano širdelė silpna, ir aš tuoj vėl nešu, taip ir įklimpau. Jau kokį 15 metų nešu. Bijau kalbėti, kiek išleidžiu, litais būdavo apie 200 per mėnesį. Perku ir makaronus, ir sausą maistą. Būna, ir verdu pati“, – pasakojo geraširdė, pati sutvarkanti kačių šėrimo vietą, ją išplaunanti ir išvalanti.

Kartais maisto katėms padeda ir kiti kaimynai. Moteris teigė, kad jei kiekvienas namo gyventojas per mėnesį nupirktų po vieną mažą skardinę 0,37 ct kainuojančio maisto, šios katės būtų persivalgiusios.

Anksčiau moteris ėdesio katėms parūpindavo gaudama atliekų iš šalia esančio vaikų darželio, dabar jame teigė jų nebegaunanti. Šiek tiek gelbsti netoliese esančios specialiosios mokyklos atiduodamos maisto atliekos.

„Žiūriu ką nors tinkamo. Ten primaišyta ir kopūstų, ir burokų, reikia atsirinkti“, – sakė ji.

Moters išnešamu maistu minta iki dešimt katinų. Penki yra nuolat, moters nebijo ir yra prijaukinti, kiti, baikštesni, užuodę maistą atkeliauja vėliau. Savivaldybei įgyvendinant nemokamą kačių sterilizavimo programą, klaipėdietė pasirūpino, kad katės būtų sterilizuotos, tad jų negausėja.

Kačių maitintoja nerimauja dėl vieno – kur jos mylimos katės žiemos atslinkus žvarbiam orui. Daugiabutis, kuriame ji gyvena, šią vasarą baigtas renovuoti, į rūsį landų nebeliko.

„Kad padarytų joms kokią trobelę, kur miegoti. Anksčiau rūsy miegodavo, pro šiluminį mazgą įlįsdavo“, – sunerimusi kalbėjo moteris.

Įrengs šėryklas

Klaipėdos savivaldybė praėjusią savaitę pranešė mieste įrengsianti kačių šėrimo vietas. Kiek jų tiksliai bus, kol kas neaišku. Anot Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, planuose – 10 šėryklų, tačiau jau dabar pageidavimų sąrašas siekia 18. Vietos kol kas neįvardijamos nenorint sukelti bereikalingų emocijų.

„Šėryklos bus įrenginėjamos įgyvendinant Gyvūnų gerovės įstatymo nuostatas. Dar tiksliai nežinome, kaip ta vieta atrodys, tiesiog bus paženklinta vieta, kur žmonės gali atnešti maisto, atokiau nuo paties namo, kad išvengtume konfliktų. Gal atsiras nameliai, bet to dar negaliu tvirtinti“, – sakė vedėja.

Anot I.Šakalienės, šėrimo vietos bus oficialiai įteisintos, kad nebūtų pykčio, jog katės šeriamos po balkonais.

„Ši vieta bus tvarkoma. Dabar niekas nedraudžia šerti, bet negalima šiukšlinti. Jei nesutvarkoma aplinka, maistas genda, pūva, yra negerai“, – teigė savivaldybės darbuotoja.

Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Laima Jūrevičienė pasakojo, kad sulaukiama skambučių ir iš norinčiųjų šerti kates, ir iš besipiktinančių.

„Pusė nori, kad būtų galima šerti, pusė pyksta, kad tai daroma. Piktinasi dėl gyvūnėlių, teigia, kad vaikai alergiški, nors močiutės stengiasi sutvarkyti tas vietas. Piktinamasi ir dėl rūsių, iš tiesų, katėms ten ne vieta“, – pasakojo L.Jūrevičienė.

Jos teigimu, planuojama, kad šėrimo vietas bus galima atpažinti iš stulpelio su ant jo kabančiu katės profiliu. Komisija žinos, kur jos yra ir galės tikrinti švarą, įspėti, jei bus rasta pažeidimų.

„Turime apie 13 vietų, kur šeria kates. Tai pensinio amžiaus moterys, pačios perka maistą, pačios geranoriškai prižiūri tas vietas“, – sakė specialistė.

Planuojama, kad kačių šėrimo vietos Klaipėdoje bus įrengtos pavasarį.

Share Button


gegužės 5, 2020

Karinę tarnybą baigiančiam laivui „Sūduvis“ rasta nauja švartavimosi vieta Klaipėdos mieste – 25-oji uosto krantinė, šalia Senosios perkėlos, prie „Memelio […]

gegužės 4, 2020

Balandžio 29 d. devintą kartą iš eilės buvo paskelbtos konkursą „Išminties marės“ ir „Jonvabalis“ laimėjusios geriausia Klaipėdos regiono biblioteka ir […]

balandžio 28, 2020

Jau nuo šiandien, balandžio 28 d., vėl galima lankytis Olando Kepurėje. Panaikinti draudimą nuspręsta Vyriausybei švelninant karantino sąlygas. Nuo šios […]

balandžio 27, 2020

Palaipsniui švelninant karantiną, vis daugiau įstaigų gali atnaujinti veiklą – nuo pirmadienio gali pradėti veikti archyvai, bibliotekos ir muziejai, jeigu […]

balandžio 23, 2020

Reaguodamos į susiklosčiusią padėtį dėl situacijos uostamiestyje bei gindamos viešąjį interesą, ligonių kasos operatyviai kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros […]

balandžio 21, 2020

Balandžio 23–29 d. Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka kartu su kitomis šalies bibliotekomis švęs jau tradicine tapusią 20-ąją Nacionalinę […]

balandžio 10, 2020

2008 metais pradėta Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos pastato rekonstrukcija nuvedė netikėtais keliais. Jos metu išryškėjo tarpukariu šiose patalpose […]

kovo 31, 2020

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis pirmadienį (kovo 30 d.) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje namo išleisti 6 žmonės, pasveikę nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos. Pagal […]

kovo 24, 2020

Klaipėdos rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisija, siekdama maksimaliai apsaugoti žmones, nusprendė laikinai neleisti gyventojams lankytis Olando kepurėje. Toks sprendimas priimtas […]

kovo 23, 2020

Klaipėdos apskrities mažoji kultūros sostinė VEIVIRŽĖNAI – radialinio plano miestelis Klaipėdos rajone, abipus Veiviržo upės (Minijos intakas). Yra Jurgio Šaulio […]