Dešimtmetį besitęsianti problema − Lietuva kas dvi dienas praranda po jauną žmogų

2014 metais iš gyvenimo pasitraukė 156 jauni žmonės arba, kitaip tariant, šešios vidutinio dydžio mokinių klasės. „Lietuva kas dvi dienas prarado po vieną jauną žmogų“, – tokie kraupūs faktai nuskambėjo spalį vykusioje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje, kurioje buvo patvirtinta pozicija dėl jaunimo psichinės sveikatos.

„Tokios pozicijos priėmimas rodo, kad jaunimo organizacijos nebegali tylėti jaunimo savižudybių klausimu. Mes visi privalome imtis įvairių priemonių, kuriomis dar kartą atkreiptume įvairių valdžios institucijų dėmesį ir keistume šią jau tragiška tapusią situaciją“,− teigia LiJOT prezidentas Mantas Zakarka.

Paramos fondo „Jaunimo linija“ direktorius Paulius Skruibis minėjo, kad dešimtmetį besitęsiančią problemą gali išspręsti tik nuosekli strategija.

„Sveikatos sistema privalo keistis. Dabartinė pagalba jaunam, depresija sergančiam ar į savižudybes linkusiam žmogui yra labiau medikamentinė, o ne psichologinė, tačiau, norint iš esmės spręsti problemą, privalu šias priemones derinti“, – sakė P. Skruibis.

„Jaunimo linijos“ direktorius pabrėžė, kad jaunimas nėra etatiniai ligoninių lankytojai, o formali įstaigų aplinka ir biurokratinė sistema tikrai neskatina jaunuolio eiti ieškoti psichologinės pagalbos, todėl net jeigu psichikos sveikatos centrai ir egzistuoja, to negana.

Paklaustas apie darbą „Jaunimo linijoje“, jis paminėjo, kad šiuo metu organizacija geba atsakyti tik į vieną iš keturių skambučių, ir nors prieš keturis metus „Jaunimo linijoje“ buvo atsiliepta tik į vieną iš dvidešimties skambučių, tačiau psichologinės pagalbos poreikis vis dar yra didesnis nei pasiūla.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva savižudybių skaičiumi Europoje pirmauja, o visame pasaulyje užima penktą poziciją. Anot M. Zakarkos, ši situacija nesikeičia jau dešimtmetį, bet Lietuvoje vis dar nėra nuoseklios, teorija ir gerąja praktika paremtos bei visos šalies mastu įgyvendinamos prevencijos strategijos.

„Turime galvoti ne tik apie problemos pasekmes ir kaip jas spręsti, bet ir apie priežastis, kodėl jauni žmonės taip dažnai linkę pakelti prieš save ranką“, − pridūrė LiJOT vadovas.

Visuomenėje informacijos apie depresiją bei savižudybes vis daugėja, tačiau susidūrus su šiais reiškiniais artimoje aplinkoje apie juos dažnai garsiai nekalbama. Neretai depresija yra siejama su gėdos jausmu, nors tai kaip ir kitos ligos, dėl kurių kreipiamės į gydymo įstaigas, yra sveikatos sutrikimas.

Kaip minėjo P. Skruibis, norima tikėtis, kad visuomenė pagaliau nustos sieti depresiją ar savižudybę su tingumu bei norėjimu atkreipti į save dėmesį, nes netgi šantažavimas savižudybe jau signalizuoja apie problemą, kurią būtina spręsti.

Taigi, faktas, jog apie psichinę sveikatą ėmėsi kalbėti pats jaunimas, indikuoja tai, kad dešimtmetį besitęsianti problema pagaliau turi sulaukti reformų, kurios jaunimui padėtų išspręsti nervinės įtampos, streso, blogos nuotaikos ir kitas problemas prieinamais būdais.