birželio 22, 2020
Didžiųjų kaktomuša

Tarp Indijos ir Kinijos karių vyksta ginkluoti susirėmimai. Tiesa, žuvusių nedaug ir pats konfliktas kažkur neprieinamuose Himalajuose – kam tas rūpi…

Tačiau pažvelkime kitu kampu – karas rusena tarp valstybių, kurių gyventojai sudaro daugiau nei trečdalį planetos Homo sapiens populiacijos, tarp valstybių, kurios turi branduolinius ginklus ir rimtų politinių motyvų šiaip sau nepasiduoti. Pasak Zbignievo Brzezinskio Indijos ir Kinijos pasienis yra vieta priklausanti vadinamai nestabilumo arkai – teritorijai, kurioje gali kilti Trečiasis pasaulinis…

Politikos ir karo istorikai žino, kad šalys nebuvo draugiškos nuo pat tos dienos, kai oficialiai atsirado pokolonijinė Indija ir šalis, vadinama Kinijos Liaudies Respublika.

Kinija kariavo su Indija dėl pietinės Tibeto dalies 1962 metais ir iki šiol, kaip teigia indai, okupuoja dalį Indijos teritorijos. Karas vyko 1967 metais, tada abiejose pusėse žuvo keli šimtai karių. Tuomet, vykstant ir Šaltajam karui tarp JAV ir SSSR, nuogąstauta, kad konfliktas eskaluosis, bet laimė, taip nenutiko – Kinija buvo kariškai dar silpna, Indijai (nors remiamai sovietų) trukdė konfliktas su Pakistanu. Tuomet SSSR, remianti Indiją, bijojo likti pralaimėjusios šalies vaidmenyje, žinodama, kad jei JAV ir neremtų Kinijos, parama Pakistanui bus ženkli, o Pakistano stiprėjimo Indija labai nenorėjo.

Verta atkreipti dėmesį, kad padėtis regione visada paaštrėja tada, kai kuri nors pusė parodo ketinimų keisti situaciją. 1967 metais bėdos prasidėjo Indijai ėmus kurti transporto infrastruktūrą ir investuoti į technines permainas Sikimo kunigaikštystėje (vėliau prijungtai prie Indijos), dabar gi taip pat Kinijos nerimą sukėlė pradėtas tiesti kelias netoli abi šalis skiriančios linijos (niekada nepripažintos valstybine siena).

Šiandien, tiesa, niekas rimtai negalvoja, kad Indija ir Kinija ims rimtai kariauti. Bet negalvojo ir anais paminėtais laikais. Konfrontacija labiau strateginė nei taktinė (kaip pastebi The Economist apžvalgininkas, lyg sename kiniškame Go žaidime).

Abiejų šalių nesutarimai ir įtarimai – tai ne vien kivirčai dėl Himalajų. Šalys konkuruoja dėl įtakos Indijos vandenyno salų valstybėse, dėl įtakos Pietryčių Azijoje ir bendrai dėl įtakos pasaulyje. Suprantama, kad iki šiol Indija buvo besivejančios šalies vaidmenyje, tačiau po to, kai visą pasaulį apėmė antikiniškos nuotaikos, indai pajuto savo šansą. Bet ir kinai nepėsti. Jie aiškiai mato, kad Indija kenčia nuo pandemijos labiau nei Kinija, ekonomika traukiasi, tad kodėl gi ir jai neparodžius jėgos šiame nedideliame ginčijamame žemės plotelyje. Nedideliame savais masteliais – maždaug dviejų Lietuvų dydžio…

Ar gali nutikti, kad pastarieji susirėmimai Himalajuose taip ir liks nedideliais susirėmimais? Liks, jei abi šalys mokės juos paaiškinti kaip savo pergalę mūšio lauke ir paliaubas – kaip savo taikingos politikos rezultatą. Kadangi karas vyksta ten, kur sunku nusigauti nepriklausantiems stebėtojams, o vietinių gyventojų beveik nėra, ne faktai, o jų „parodymas“ yra vienos ar kitos pusės laimėjimas. Indija, šalis turinti laisvesnes informacijos priemones šioje vietoje gali laimėti daugiau nei cenzūruojama kinų žiniasklaida.

Abiem šalims reikia parodyti, kad Himalajų regionas nėra „anos“ valda. Kinijos įtaka Nepalui ir Bhutanui yra vis akivaizdesnė, ir Nju Delio vyriausybė šito negali pakęsti. Indijai reikia savotiško propagandinio revanšo, o jis gali būti parodytas savotiškai sulaikant Kiniją nuo bet kokių geografinių norų regione išsipildymo.

Taigi, Indija siekia suartėti su JAV, Kinija į kol kas neoficialų aljansą kviečia rusus. Drakono ir dramblio kaktomuša darosi visai įdomi ir visai… nesaugi.

 

Užsk. Nr. EV-201

Share Button

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


rugpjūčio 10, 2020

Prisiminiau per vieną sovietinę chorų šventę studentams prievarta įbruktą dainą, kurios tekstas bravūriškai skelbė: „Kai būrin jaunystė sueina, tai ir […]

rugpjūčio 8, 2020

Lietuvis nėra vergas, jis – tarnautojas, kuris tikrai nori daug dirbti ir padoriai uždirbti, kad… nereikėtų dirbti. Galima kaltinti jaunimą […]

rugpjūčio 5, 2020

Kinija ir ES   Faktas:   ES ir Kinijos derybininkai aptaria pandemines ir postpandemines bendradarbiavimo galimybes.   Diagnozė:   Derybų […]

rugpjūčio 3, 2020

Jei kas dar dejuoja dėl tos pandemijos ir ja baisisi, geriau tegu nusiramina. Juk gavome tai, ko esame verti. Šikšnosparniai […]

rugpjūčio 3, 2020

Mažos tautos kompleksas ne vienintelis, trukdantis lietuviui gyventi. Jų yra ir daugiau. Vieną nemaloniausių vadinčiau tautinės išdavystės tradicija. Geri lietuviai […]

liepos 31, 2020

Su Seimo nare Virginija Vingriene kalbamės apie Seime įgytas patirtis, kompromisus, išdavystes ir asmenines savybes, padedančias pasiekti užsibrėžtą tikslą. Gerbiamoji […]

liepos 29, 2020

Ukraina Faktas: Rusijos ir Ukrainos pasiuntiniai (dalyvaujant ESBO) pasirašė paliaubas Donbase. Diagnozė: Paliaubos pačios savaime yra gražus žodis, kuris reiškia […]

liepos 29, 2020

Vilniuje LR Susisiekimo ministerijos kvietimu susitikti su „Rail Baltica“ projektą įgyvendinančių ir koordinuojančių įstaigų atstovais susirinko merai, kurių savivaldybėse bus […]

liepos 29, 2020

Sovietų Sąjungą sugriovė ne Vakarų civilizacija. Ne paslaptis, kad Vakarai Sovietų nemėgo, ne paslaptis, kad ir bijojo, tačiau Vakarų civilizacija […]

liepos 27, 2020

Liepos 23 dieną Prezidentūroje susirinkusiems Vyriausybės, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams, merams ir ekspertams  buvo pristatytas […]

liepos 25, 2020

Visa Vidurio Europa gyvena nerimo karalystėje, kuri vis dažniau vadinama Ahedonijos vardu. Ahedonija – nesugebėjimas džiaugtis. Še tau kad nori. […]

liepos 25, 2020

Dabartinis Europos Parlamentas tikrai labai ryžtingas ir principingas. Tą matėme tvirtinant naujosios Europos Komisijos sudėtį, kai europarlamentarai kėlė pačius aukščiausius […]

liepos 24, 2020

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sumnerio Welleso deklaracijos 80-ųjų metinių minėjime. 1940 m. liepos 23 dieną paskelbta deklaracija Jungtinių […]

liepos 23, 2020

Anos vasaros pabaigoje (taigi, dar gerokai prieš pandemiją) teko dalyvauti vakarėlyje, kurio daugumą sudarė piliečiai, vadinę save inteligentais-humanitarais (kiti sakė, […]

liepos 22, 2020

Ses. dr. Fausta Palaimaitė SF nominuota Europos piliečio apdovanojimuose už solidarumo visuomenėje bei socialinės integracijos skatinimą. Su įkalintais nepilnamečiais bei […]

liepos 22, 2020

Ar Europos Vadovų Tarybos derybose mūsų šalies Prezidentui pavyko išsiderėti Lietuvai palankų ateinančio laikotarpio daugiametį ES biudžetą? Viešojoje erdvėje jau […]

liepos 22, 2020

Armėnija/Azerbaidžanas Faktas: Ginkluoti susirėmimai tarp abiejų šalių vyksta pasienyje, nuošaliai nuo Kalnų Karabacho. Diagnozė: Ginkluoti susirėmimai patys savaime nėra nieko […]

liepos 21, 2020

Diskusijos, kada padangos atliekos gali būti vadinamos perdirbtomis, artėja prie konkrečių sprendimų. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Virginijos Vingrienės pataisai, […]

liepos 21, 2020

Briuselyje po penkias paras vykusių diskusijų baigėsi paskutinis derybų dėl  ES daugiametės finansinės perspektyvos ir Europos Gaivinimo ir atsparumo fondo, […]

liepos 21, 2020

Prieš kelias dienas Seime Aplinkos apsaugos komitete Virginijos Vingrienės iniciatyva parlamentinė kontrolė aiškinosi Pilaitės Nadruvos parko išsaugojimo, apginant jį nuo […]