Dirbti pradėjo Alytaus rajono trišalė taryba
Alytaus rajono savivaldybėje vyko pirmasis Alytaus rajono trišalės tarybos posėdis, kurio metu išrinktas tarybos pirmininkas, patvirtinti tarybos nuostatai ir darbo reglamentas, diskutuota dėl naujų Darbo kodekso siūlomų pakeitimų, darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio ir administracinio modelio. Tarybai metus laiko pirmininkaus Danutė Bačinskienė, Alytaus apskrities profesinių sąjungų pirmininkė.
Trišalėje taryboje dirbs: trys darbuotojų atstovai – išrinkta pirmininkė, Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus rajono bendrijos pirmininkas Stasys Jakubauskas, Alytaus apskrities valstybės darbuotojų profesinės sąjungos atstovas Petras Valiūnas, darbdavių atstovai – UAB „Jundos stalių gaminiai“ direktorius Gediminas Jegelevičius, Žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ pirmininkas Algis Žėkas, Vilniaus prekybos ir amatų rūmų Alytaus filialo direktorius Romualdas Ambroževičius, Alytaus rajono savivaldybės atstovai – mero patarėjas Sergejus Riabininas, Dokumentų ir personalo valdymo bei Ekonomikos skyrių vedėjos Giedrė Garliauskienė ir Jolita Gruzinskienė.
Rajono trišalės tarybos steigimui yra pritarusi Alytaus rajono savivaldybės taryba.
Kaip sakė Dokumentų ir personalo valdymo vedėja G. Garliauskienė, Alytaus rajono trišalė taryba analizuos socialines, ekonomines ir darbo rinkos problemas, teiks siūlymus dėl šių problemų sprendimų, svarstytų įstatymų, kitų teisės aktų socialinėje, ekonominėje bei darbo srityse projektus, teiks išvadas ir pasiūlymus Alytaus rajono savivaldybės tarybai, analizuos dvišalės ir trišalės partnerystės galimybes sprendžiant socialines, ekonomines ir darbo problemas. Trišalės tarybos sprendimai bus rekomendacinio pobūdžio.
Alytaus rajono trišalės tarybos pirmininkė D. Bačinskienė pristatė numatomus darbo kodekso pakeitimus, kurie, pasak jos, nors ir padaro darbo santykius lanksčius, tačiau mažina darbuotojų socialines garantijas. Darbdavių atstovai A. Žėkas ir R. Ambroževičius pažymėjo, kad norintiems dirbti darbuotojams, Darbo kodekso pakeitimai leis užsidirbti daugiau, juo labiau, kad dauguma siūlytų nuostatų jau pakoreguotos. „Darbo jėgos Lietuvoje trūksta, todėl geri darbuotojai yra saugomi“, – tvirtino A. Žėkas.
Kaip skelbė šalies žiniasklaida, kai kurias anksčiau siūlytas nuostatas Profesinės sąjungos, darbdavių atstovai ir Vyriausybė jau susitarė pakoreguoti. Vietoj siūlytos 60 valandų susitarta dėl iki 48 valandų trunkančios darbo savaitės. Taip pat sutarta, kad Profesinės sąjungos ir darbdaviai steigs Garantinį fondą, iš kurio didesnį stažą sukaupusiems darbuotojams būtų mokamos papildomos išeitinės išmokos. Pritarta palikti vadinamuosius „mamadienius“ ir „tėvadienius“. Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje taip pat susitarta dėl terminuotų sutarčių taikymo, darbo rėžimo, budėjimo, viršvalandžių, darbo švenčių ir poilsio dienomis nuostatų. Terminuotas sutartis bus galima taikyti ir nuolatinio pobūdžio darbui, be ne ilgiau kaip 2 metus tai pačiai funkcijai vykdyti. Lietuvos Respublikos trišalė taryba nutarė, kad viršvalandžiai bus ribojami iki 180 valandų per metus, tačiau kolektyvinėse sutartyse šalys gali sutarti kitaip. Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o dirbti švenčių ir poilsio dienomis galima tik su darbuotojų sutikimu, pagal suminę darbo laiko apskaitą arba jei dėl to šalys sutaria kolektyvinėje sutartyje.
