14 liepos, 2017
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto lektorė dr. Giedrė Baltrušaitytė

Dr. Giedrė Baltrušaitytė: Prasta lietuvių sveikata – efektyvios socialinės politikos stoka?

Europos statistikos agentūros (EUROSTAT) duomenimis, Lietuvos gyventojų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje (ES). Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuva jau kuris laikas pasižymi ir vienais aukščiausių savižudybių rodikliais. Prasti ir kiti šalies gyventojų sveikatos rodikliai: pavyzdžiui, apie 75% visų mirčių tenka lėtinėms neinfekcinėmis ligoms, kurių didžiąją dalį sudaro kraujotakos sistemos, piktybinių navikų ligos. Didelis sergamumas tuberkulioze, psichikos sutrikimais, pačių gyventojų savo sveikatos vertinimas – vienas prasčiausių ES.

Kuomet žmogus negali pasiekti viso savo sveikatos potencialo, tai turi įtakos ne tik jo gyvenimo kokybei ir trukmei, bet ir gebėjimui aktyviai ir produktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Prasta sveikata turi svarbių ekonominių pasekmių – prarandamas darbingumas, auga išlaidos lėtinių ligų gydymui.

Nors Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos pertvarka, kuri prasidėjo po Nepriklausomybės atgavimo, buvo siekiama suformuoti ir įtvirtinti pažangius sveikatos priežiūros principus bei standartus, tačiau stebint visuomenės sveikatos rodiklius akivaizdu, kad Lietuva susiduria su dideliais iššūkiais gerinant gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę.

Visuomenės sveikata nepriklauso tik nuo medicinos paslaugų plėtros

Sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie įvairiais aspektais veikia visą žmogaus gyvenimą. Nors kokybiška sveikatos priežiūra yra labai svarbi, manoma, kad medicina turi tik 10% įtakos mūsų sveikatai. Vadinasi, siekiant gerų visuomenės sveikatos rodiklių nepakanka vien tik plėtoti medicinos paslaugas ar diegti naujausias medicinines technologijas, įgalinančias laiku diagnozuoti ir efektyviai gydyti ligas.

Mokslininkai sutaria, kad be medicinos ir sveikatos priežiūros, mūsų sveikatą veikia gyvenimo būdas, aplinka ir genetika. Gyvenimo būdas yra laikomas pagrindiniu lėtinių ligų veiksniu. Vadinasi keičiant žmonių gyvenimo būdą būtų galima išvengti jų vystymosi. Dėl šios priežasties, šiuolaikinėje sveikatos priežiūroje yra akcentuojamas sveikatos skatinimas ir ligų prevencija. Ilgą laiką, tačiau, buvo manoma, kad gyventojų švietimas sveikatos klausimais yra ligų prevencijos pagrindas. Logika, kuria buvo remiamasi buvo tokia: jei žmogus žinos, kokie veiksniai neigiamai veikia sveikatą, tai stengsis jų vengti.

Gyvenimo kokybės ir aplinkos veiksniai sveikatai

Sveikatos priežiūros specialistų, ypač šeimos gydytojų, pareiga yra ne tik diagnozuoti ir gydyti, bet aiškinti pacientui apie rūkymo, nesveikos mitybos, mažo fizinio aktyvumo ar kitų rizikos veiksnių žalą sveikatai.

Visgi, šios žinios šiuolaikiniam pacientui tikrai nėra naujiena. Sunku įsivaizduoti, kad sveikatos priežiūros paslaugų vartotojas šiandien nežinotų, jog rūkymas kenkia, ar to, kad norint išsaugoti sveikatą būtina tinkamai maitintis, judėti ir pan. Sveikatos informacija yra plačiai prieinama internete ir per kitas žiniasklaidos priemones. Bet kyla klausimas, jei žmogus žino, kad rūkymas kenkia, tai kodėl tuomet rūko? Ar tai yra tiesiog neatsakinga elgsena? Net jei ir taip, tai ar skatinimas mesti rūkyti yra tinkamiausia sveikatinimo priemonė?

Moksliniai tyrimai rodo, kad žmogaus elgsena savo sveikatos atžvilgiu ir galimybės palaikyti ar pasiekti savo sveikatos potencialą yra neatsiejama nuo įvairių socialinių, ekonominių ir kitų veiksnių. Žmogus gali mesti rūkyti, bet jei jis gyvens ar dirbs sveikatai nepalankioje, užterštoje aplinkoje, neturės tinkamą pragyvenimą užtikrinančių pajamų, gyvens skurde, tai jo galimybės pagerinti savo sveikatą bus ribotos. Dėl šių priežasčių, plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas kartu būtina formuoti palankias sąlygas žmogui gimti, augti, gyventi, dirbti, senti.

Siekiant efektyviai spręsti visuomenės sveikatos problemas yra būtina tokia sveikatos politika, kuri remtųsi visuminiu požiūriu – tiek suvokimu, kokią įtaką sveikatai daro įvairūs gyvensenos faktoriai, tiek ir supratimu, kaip kitas visuomenės gyvenimo sritis apimantys politiniai ar planavimo sprendimai veikia visuomenės sveikatą (pavyzdžiui, žmonių elgsenai ir galimybėms palaikyti fizinį aktyvumą įtakos turi transporto organizavimo, miesto plėtros ir projektavimo sprendimai ir pan.).

Socialinė politika – viena svarbiausių viešosios politikos sričių

Neatsitiktinai tarptautinis Sveikatos politikos ir sistemų tyrimų aljansas (AHPSR) prie Pasaulio sveikatos organizacijos savo 2016 m. ataskaitą skyrė sveikatos politikos ir sistemos procesų analizei. Joje akcentuojama, jog siekiant gerinti visuomenės sveikatos, o tuo pačiu ir šalies ekonominio gerbūvio rodiklius, būtina formuoti ir įgyvendinti tinkamą, tampriai su kitomis viešosios politikos sritimis susijusią sveikatos politiką. Ilgą laiką didžioji dalis su sveikata ir jos rodikliais susijusių mokslinių tyrimų apėmė klinikinius, medicininius ir kitus sveikatos priežiūros aspektus. Šioje ataskaitoje pabrėžiama sveikatos politikos – sprendimų, planų ir veiksmų, kurių imamasi siekiant konkrečių sveikatos ir sveikatos priežiūros tikslų visuomenėje – analizės svarba. Tam reikalinga rengti specialistus, išmanančius ne tik sveikatos politikos, bet ir įvairias kitas socialinės politikos sritis.

Europos Sąjungos šalyse socialinė politika yra viena svarbiausių viešosios politikos sričių. Kiekvienoje šalyje vyksta daugybė diskusijų dėl viešųjų finansų paskirstymo, socialinių garantijų dydžio, jaunimo nedarbo, migracijos, sveikatos ir švietimo paslaugų kokybės. Naujos darbo vietos yra nuolat sukuriamos socialinės politikos įgyvendinimo ir vertinimo srityse.


28 kovo, 2024

Artėjant moksleivių pavasario atostogoms dalis šeimų kartu su atžalomis planuoja keliones į užsienį. Psichologė atkreipia dėmesį, kad išvykos į svečias […]

27 kovo, 2024

Kauno jėzuitų gimnazijos robotikos komanda „LitBot“, pademonstravusi vertybinį požiūrį Italijoje vykusiame „FIRST Tech Challenge“ Europos čempionate ir atsisakiusi varžytis su […]

27 kovo, 2024

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos bendruomenė turi išskirtines sąlygas – renovuotą mokyklą, daugiafunkcį stadioną, naują laisvalaikio salę, jaukų sodą, biblioteką, vieną […]

27 kovo, 2024

Kovo 26 d. Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijoje atidarytas renovuotas Pedagogų rengimo centras, kuriame naujausia technika ir aukščiausius standartus atitinkančiose […]

23 kovo, 2024

Lenkų sąjunga šeštadienį pradėjo eitynes ir mitingą dėl padėties tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje. Keli šimtai dalyvių, daugiausiai moksleiviai iš lenkiškų […]

22 kovo, 2024

Vilniuje, netoli Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), keli šimtai moksleivių iš visos Lietuvos susirinko piketuoti prieš vienuoliktokų tarpinius patikrinimus. […]

22 kovo, 2024

Reaguodami į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio „Facebook“ paskyroje pasirodžiusį ir sparčiai plintantį įrašą apie tai, kad […]

22 kovo, 2024

Lietuvoje prasidėjus diskusijoms ar nereikėtų drausti tėvams dalintis vaikų nuotraukomis ir vaizdo įrašais internete, pasaulyje savo vaikų turiniu socialiniuose tinkluose […]

21 kovo, 2024

Palaikymą Ukrainai Europos robotikos čempionate išreiškusioms vilniečių moksleivių komandoms – „Lituanica X“, „Lituanica PlumBlum“ ir „Lituanica – Vilnius Lyceum Robotics“ […]

20 kovo, 2024

Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar neturi pakankamai įgūdžių valdyti savo jausmus, palaukti, suprasti kaip jaučiasi kitas, todėl tiek darželyje ar kieme, […]

18 kovo, 2024

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) farmacijos mokslininkai sukūrė ypatingos sudėties skystą muilą, kuris išsyk atskleidžia, ar rankos – taisyklingai išmuilintos […]

15 kovo, 2024

Nepaisant kilusio nepasitenkinimo dėl prastai parengtų vienuoliktokų tarpinių patikrinimų užduočių, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tikina – šie […]

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.
14 kovo, 2024

Pasigirdus kritikai dėl tarpinių patikrinimų užduočių, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas atsiprašo vienuoliktokų. Taip ministras reagavo po ketvirtadienį […]

13 kovo, 2024

Antradienį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje nuspręsta pripažinti sprendimą dėl mėnesinio mokesčio privačiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose kompensavimo netekusiu galios, rašo […]

Luko Balandžio nuotr.
12 kovo, 2024

Daugėja vietų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtuose darželiuose lietuvių kalba Vilniaus rajone. Šiandien atidarytas dar vienas modulinis darželio pastatas […]

12 kovo, 2024

Tradiciškai Kovo 11-ąją Šilutėje vyksta „Sidabrinės nendrės“ premijos įteikimo ceremonija. Už ypatingus darbus ir nuopelnus garsinat Šilutės rajono savivaldybę „Sidabrinės […]

Liubov Yarmoshenko nuotr.
11 kovo, 2024

Lietuvoje siekiant stiprinti trečiojo amžiaus universitetų ir kitų su vyresnio amžiaus gyventojais dirbančių švietimo organizacijų vaidmenį bei plėsti senjorų mokymosi […]

8 kovo, 2024

Lietuvos mokyklas į programavimą ir technologijas įtraukiantis projektas „Nacionalinis IT iššūkis“ kasmetiniuose Vidurio ir Rytų Europos verslo paslaugų centrų apdovanojimuose […]

8 kovo, 2024

Mokinių tėveliams dalį mokesčio už vaiko būrelį gali padengti valstybė, skirdama NVŠ (neformaliojo vaikų švietimo) krepšelį. Daugiausiai vaikų, gavusių šį […]

5 kovo, 2024

Dirbtiniam intelektui (DI) kasdien kėsinantis į mūsų darbo vietą, ją „prarasti“ iškilo grėsmė ir mūsų šuniui. Neseniai pasibaigusioje „Mobile World […]