5 rugpjūčio, 2019

Folkloro ansamblio ,,Čiučiuruks“ vaikai vasarą pasitiko Bosnijoje ir Hercegovinoje

Ankstyvą liepos 23-iosios rytą nemažas būrelis Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ dalyvių išsiruošė ilgam keliui iki Bosnijos ir Hercegovinos sostinės Sarajevo, kuriame vyko 10-asis tarptautinis vaikų folkloro festivalis. Dalyvavo 17 vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių iš 12 Europos šalių. Kelionė buvo ilgai laukta, o tas džiugus rytas išaušo su tikėjimu, kad ten, toli, mūsų laukia daug įspūdžių, naujų pažinčių, patirčių su ryškiu kultūros įvairovės spektru.

Pirmoji sustojimo stotelė – Krokuva. Šiame mieste lankėmės ne pirmą kartą, tačiau jo grožį vėl atradome iš naujo. Kai mūsų susižavėjusios akys bėgiojo autobuso languose pasirodžiusiais Kroatijos kalnais, o mieguistas autobuso oras lingavo nuo vaikų čirškėjimo, net negalvojome, kad sudėtingas maršrutas Vengrijos keliais neleis mums ilgiau užsibūti nuostabiame Osijeko miestelyje. Save paguodėme, kad būtinai dar čia sugrįšime. Po pusdienio pasiekėme savo tikslą – Sarajevo miestą, kuris mus pasitiko gražiu kraštovaizdžiu bei pastatais, paženklintais karo žymėmis. Daugelis jų sužaloti kulkomis, gatvėse moterys su vaikais prašo išmaldos. Tačiau tai nuotaikos mums nesugadino. Apsigyvenome viešbutyje ir laukėme rytojaus programos bei pirmojo koncerto.

Keista, bet tikriausiai nesuklysime įsivardiję didžiausia festivalio egzotika. Pirmiausia reikia pastebėti, kad Bosnijos ir Hercegovinos riba tarp autentiško ir stilizuoto folkloro, tarp folkloro bei dainų ir šokių ansamblių mums, žemaičiams, nebuvo tokia aiški. Daugelis festivalyje dalyvavusių folkloro ansamblių atstovavo stilizuotam folklorui, pristatydami savo krašto kultūrą su ,,negyva muzika“. Tokiame kontekste pasirodėme ypač autentiški ir archajiški. Žinoma, ne vien dėl „žanro“, jei taip tinkama įvardyti, bet dėl repertuaro.

Koncertinėje programoje nuskambėjo skudučiai, ratukinė ryla, piemenų šokis su lazdomis, ypatingos žiūrovų reakcijos sulaukė vaikinų šokama „Meškutė“, žemaitiška daina „Išejė srėlčiuokas“ mums – klasikiniai lietuvių liaudies dainų pavyzdžiai. O klausytojams turėjo palikti įspūdį, mat, sprendžiant iš girdėtų festivalio dalyvių, homofoninis daugiabalsiškumas daugelio šalių folkloro ansambliams visiškai nebūdingas.

Lietuviški šokiai taip pat išsiskyrė – ir ne tik dėl to, kad jie niekaip nestilizuoti, ar dėl to, kad baltiškas temperamentas visai kitoks. Lyginant su kitais festivalio dalyviais, kurie dažnai šokiu demonstravo individualumą, pasirodydami solo, ar formavo grupę, vienodai trypdami tuos pačius ritmus, ir vis tik, kad ir susikabinę į eilę ar ratą, šokdami tarsi po vieną. „Čiučiuruks“ dalyviai išryškino gražų lietuvių kultūros bruožą grįsti šokius poros santykiu. Už autentiškumą ir sceninę kultūrą buvome pastebėti ir įvertinti ne vieno užsienio folkloro grupių vadovo – pagyrimais bei pasiūlymais atvykti į įvairius tarptautinius festivalius kitais metais.

Miesto aikštėje ir skveruose buvome ir dalyviai, ir žiūrovai, tad turėjome ir patys kuo stebėtis. Pavyzdžiui: kaip šokėjai po poros minučių intensyvaus trypčiojimo ir šokinėjimo sugeba dainuoti lyg niekur nieko ar net dainuoti šokdami? Kodėl gi slovakų vyriškių liemenės ir marškiniai tokie trumpi? (Viena iš girdėtų versijų – kad matytųsi, jog nesinešioja ginklų.) O jau galiono grožis – kaip vestuvinis tortas! 

Važiavome į vaikų folkloro festivalį, tačiau nepajautėme festivalio dvasios, vaikų ir jaunimo klegesio, bendrų vakaronių, pasidainavimų ar paprasčiausių pasisėdėjimų. Festivalio organizatoriai neturi tokios tradicijos, kad susirinkę vaikai iš įvairių Europos kampelių pažintų kiekvienos kultūros įvairovę, skirtumus ir panašumus iš arčiau – mokydamiesi bendrų šokių, ratelių ar žaidimų. Nuostabu, kad festivalį vainikavo visų dalyvių bendra diskoteka, bet ne vakaronė. Tokių tradicinių vakarų festivalio organizatoriai neturi, o gal net ir nežino…

Nepaisant festivalio trūkumų ir formuojamų festivalio tradicijų, grįžome laimingi ir pakylėti. Galime drąsiai didžiuotis savo šalies kultūra ir savo folkloru, kuris, kaip parodė šis festivalis, kitiems taip pat gali būti įdomus ir gražus. 

 

 

Telšių kultūros centro informacija


4 kovo, 2024

Lietuvoje kartojasi istorijos apie netinkamą sveikatos priežiūros įstaigų ir jų padalinių vadovų elgesį bei galimus mobingo atvejus. Daug kalbėta apie […]

29 vasario, 2024

2024-ieji Žemaičių muziejui „Alka“ – iššūkių kupini metai. Kasdienes veiklas papildo rimti daug pokyčių žadantys darbai: į pavasarį atsidarysiantį Žemaičių […]

23 vasario, 2024

2023 – ieji Žemaitijos turizmo informacijos centrui buvo jubiliejiniai – dvidešimtieji, todėl norėtume jums pristatyti esminius Žemaitijos turizmo informacijos centro […]

Pikelių konferencijoje 2023 / Vacio Vaivados nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes […]

20 vasario, 2024

„Laisvė yra šventė, laisvė yra skambios natos, laisvė yra spalvos, laisvė yra šypsenos ir žmonės!“ – su Vasario 16-ąja – […]

29 sausio, 2024

Tarptautinės turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodos ADVENTUR 2024 metu Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ paskelbė, jog Sėkmingiausia 2023 […]

23 sausio, 2024

Lietuvos vyskupų konferencijos ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos sprendimu seminarija nebevykdys aukštojo mokslo studijų. Įstaiga veiklos nenutraukia – joje ir […]

17 sausio, 2024

Dėl galimo piktnaudžiavimo skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams Panevėžio miesto bei Telšių, Radviliškio ir Joniškio rajonų savivaldybėse šią savaitę pradėti […]

Žirginėliai
16 sausio, 2024

Plungės kultūros centro liaudies šokių ansamblis ,,Žirginėliai”, savo pasirodymais plungiškius, visą Lietuvą ir kitas šalis džiugina jau 40 metų. Kolektyvas […]

15 sausio, 2024

Ne viena Lietuvos savivaldybė yra priversta didinti įmokas už atliekų tvarkymą. Tai yra neišvengiama, nes atliekų tvarkymo sistema yra susijusi […]

14 sausio, 2024

„Išeikite iš komforto zonos“, – lyg į netikėtumo lauką Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentus įmesdamas sako dėstytojas ir […]

8 sausio, 2024

Žemaitijos sostinėje Telšiuose, Turgaus aikštėje, eksponuojama 8 metrų aukščio ir 500 kg svorio meškos skulptūra, dekoruota 10 000 LED šviesos […]

5 sausio, 2024

Trečdalyje Lietuvos savivaldybių jau įdiegtas šiuolaikiškas gatvių apšvietimas, o artimiausiu metu, atlikus baigiamuosius darbus, kokybiškas apšvietimas bus įdiegtas daugiau kaip […]

3 sausio, 2024

Vyriausybė pritarė, kad būtų pradėta rengti steigiamo Germanto regioninio parko planavimo schema (ribų ir tvarkymo planų) ir planavimo tikslai. Iniciatyva […]

28 gruodžio, 2023

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos gyventojai privalės atskirai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tai ES valstybes nares įpareigoja […]

27 gruodžio, 2023

Telšiams pasisekė, kad  senovės mylėtojai, entuziastai susibūrė į draugiją „Alka“ ir 1932 m. įkūrė muziejų. Nedidelį, galima sakyti, vieno kambario […]

22 gruodžio, 2023

Vos vieno pastato remontas lėmė didelius pokyčius Mažeikiuose – iki šiol net penkiose skirtingose vietose veikusios valstybės įstaigos dabar įsikūrė […]

15 gruodžio, 2023

Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje, Laukuvos Norberto Vėliaus ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijose pristatytas Žemaičių muziejaus „Alka“ projektas, Telšių […]

11 gruodžio, 2023

Gruodžio 10 d. Telšių kultūros centre buvo išties ypatinga diena, kadangi Telšių kultūros centro mišrus choras „Žemaičiai“ šventė savo 45-erių […]

11 gruodžio, 2023

Gruodžio 9 d. Baraginėje vyko  šventinis „Mažosios Lietuvos kultūros sostinės“ regalijų perdavimas ir „Baraginė – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2023“ […]