Gelbėjama seniausia ir vertingiausia Lietuvoje medinė Pakruojo sinagoga
Kovo 25 d., trečiadienį, 16.30 val. Stiklių g. 4 patalpose Vilniuje įvyks Pakruojo medinės sinagogos esminių projektinių sprendimų aptarimas.
Lietuva yra bene vienintelė Europos šalis, kurioje dar tebestovi medinės sinagogos. Seniausioje ir vertingiausioje iš išlikusių Pakruojo sinagogoje spalio mėnesį pradėti konservavimo darbai. Kultūros paveldo departamentas šiam valstybės saugomam paveldo objektui sutvarkyti skyrė per 140 tūkstančių litų, dar 30 tūkstančių litų atseikėjo Pakruojo rajono savivaldybė.
Pakruojo sinagogos istorija
Pakruojo sinagoga – buvusi žydų sinagoga, stovinti Pakruojyje, Kranto g. 8. Seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė sinagoga nuo 1992 m. įtraukta į Kultūros paveldo registrą.
Pakruojo sinagoga pastatyta iš medžio 1801 m., baroko ir klasicizmo epochų sandūroje. 1885 m. buvo remontuota ir perdažyta. 16 m ilgio ir 12 m pločio pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą, tačiau buvę segmentinių arkų langai apkalti lentomis, o itin puošnus interjeras – sunaikintas. Sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos, interjere dominavo žydų menui būdingi dekoro elementai ir simboliai, tapyboje – floros ir faunos motyvai. Itin puošnus ir įspūdingas buvęs šios sinagogos aronkodešas – trijų siaurėjančių į viršų tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas.
Pakruojo sinagoga buvo „vasarinė” (nešildoma) sinagoga. Ją 1938 m. fotografavo Chackelis Lemchenas ir parašė apie ją straipsnį. Lingvistui ir judaikos tyrinėtojui Ch.Lemchenui esant Pakruojyje sinagoga buvo labai apleista: grindys pusiau supuvusios, molai išklibę, daug dulkių. Bendruomenės nariai labiau lankė (ypač žiemą) kitą, priešais stovėjusią mūrinę sinagogą. Šalia medinės sinagogos buvo siuvėjų kloizas, tačiau tuomet jis jau nebuvo naudojamas. Ch. Lemcheno teigimu, Pakruojo sinagoga statyta 1801 m. (buvęs užrašas ant vidinių durų) ir buvo vadinama „šule”. Apie statybos metus esą galima spręsti ir iš vieno seno Pakruojo žydo pasakojimo – jis jaunystėje pažinojo senuką, kuris dar prisiminė sinagogos statybą. 1895 m. sinagoga buvo remontuota: tuo metu ją perdažė vietinis žydas, vėliau emigravęs į Ameriką. Veikiausiai tuo laiku ant moterų galerijos lubų buvo nutapytas traukinys.
Pokario metais medinėje sinagogoje buvo įrengtas klubas, vykdavo šokių vakarai, buvo rodomi kino filmai, vėliau – įrengta sporto salė, vėliau ten buvo rajono Švietimo skyriaus sandėlys. Nuo 1993 m. rugsėjo 28 dienos sinagoga priklauso Lietuvos žydų bendruomenei. 2009 m. sinagogoje kilo gaisras ir išdegė puse pastato. 2010 m. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Pakruojo rajono savivaldybė skyrė pinigų sinagogos išsaugojimui.
Medinės sinagogos Lietuvoje
Medinės sinagogos Lietuvoje pradėtos statyti XVII a. antrojoje pusėje, tačiau apie jas duomenų neišliko. Nuo XVIII a. antrosios pusės iki Antrojo pasaulinio karo medinės sinagogos stovėjo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Kitaip nei bažnyčios ar cerkvės, šios sinagogos stovėjo tankiai apstatytuose kvartaluose, apsuptos gyvenamųjų namų.
Jų formose atsispindėjo vyraujančių stilių bruožai ir būdingi lietuvių etninei architektūrai elementai. Pastatų sakralinę paskirtį išduodavo būdingi judaizmo simboliai: heksagrama – šešiakampė Dovydo žvaigždė ar Dekalogas – dvi suglaustos plokštės su dešimčia Dievo įsakymų. Viduje medinių sinagogų sienas ir lubas kartais dekoruodavo tapyba. Be tradicinių vietinių gyvūnų ir augalų, buvo piešiami Zodiako ženklai, Jeruzalės miesto ar Šventyklos vaizdai, ritualiniai daiktai, heraldikos ženklai, siužetai iš Biblijos, muzikos instrumentai, įvairūs geometriniai ornamentai, šriftas.
Beveik visos medinės sinagogos buvo sunaikintos karo ir pokario metais. Iki mūsų dienų išliko tik keliolika gerokai pakeistų medinių sinagogų, kurios jau neprimena sakralinių pastatų.
Puošnūs interjero fragmentai – išlikę nuotraukose
Pakruojo sinagoga stovi sklypo gilumoje, atokiau nuo pagrindinės gatvės, ant Kruojos upelio kranto. Į Kranto gatvę ir į upelį pastatas atgręžtas šiaurės fasadu. Dabar jis yra vientiso monumentalaus tūrio (pagrindinis tūris autentiškas, tik nėra buvusio dvišlaičio prieangio), dengtas aukštu dviejų pakopų keturšlaičiu šiferio stogu. Cokolis akmeninis, sienos suręstos iš sienojų, skaidomos vertikaliomis sąvaržomis ir apkaltos horizontaliai lentomis. Šiuo metu visi sinagogos fasadai aklini, langai apkalti lentomis, o interjeras sunaikintas. Apie buvusius fasadus ir interjerą galima spręsti tik iš likusių istorinių nuotraukų. Iš jų matyti, kad sinagogos langai buvo nedideli, aštuonių stiklų, užbaigti segmentinėmis sąramomis ir apjuosti lygiais lentų apvadais, o apatinės jų prikaltės puoštos nesudėtingais riestinio ornamento drožiniais. Prie pagrindinio šoninio (šiaurryčių) fasado buvo pristatytas dvišlaitis uždaras prieangis.
Istorinėse nuotraukose liko užfiksuoti ir interjero fragmentai, kuriuose matyti sieninė tapyba bei pagrindiniai liturgijos objektai – aronkodešas ir bima. Ypač puošnus buvo aronkodešas – trijų siaurėjančių tarpsnių, drožinėtas iš medžio ir dažytas. Pasakojama, kad altoriaus meistras buvo nevietinis, bemokslis ir labai neturtingas žydas: jis ilgai dirbo, valgydavo iš eilės pas miestelio žydus ir už darbą gavo menką atlyginimą. Bima įrengta kaip atvira pavėsinė – aštuonkampio plano, aptverta ažūrine tvorele, kolonėles viršuje jungė drožinėti arkiniai frizai. Sienos ir lubų skliautas buvo gausiai dekoruoti. Puošybai naudoti egzotiški ir vietiniai floros bei faunos motyvai – elnias, liūtas, tigras, erelis, kupranugaris, leviatanas, įsikandęs savo uodegą, paukščiai, medžiai, gėlės. Žydų menui būdingi simboliai derinti su dekoro elementais, vaizduojančiais tradicinius lietuviškų sodybų augalus ir paukščius. Dominuoja primityvi tapyba ir šiuo metu sunku nustatyti, ar ji buvo autentiška, ar atsirado XIX a. pabaigoje. Tik salę juosiantis frizas, puoštas klasicizmo stiliui būdingais dekoro elementais – meandro ornamentu ir „dantukais“.
Tuo metu, kai buvo statoma Pakruojo sinagoga, Lietuvoje plito klasicizmas, tačiau Pakruojo sinagogos formose dar galima aptikti baroko stiliaus apraiškų bei būdingų lietuvių etninės architektūros bruožų. Etninės architektūros pradas lėmė darnias sinagogos proporcijas, saikingą sienų apdailą bei langų dekoro elementus, primityvų interjero tapybos pobūdį. Baroko įtaką rodė aukštas dviejų pakopų stogas ir lenktos angų formos, o interjere – puošnių plastiškų formų aronkodešas, kurio kompozicijoje galima įžvelgti panašumų su barokinių bažnyčių altoriais. Išorėje ir interjere klasicizmo stilius taip pat paliko savo pėdsakus: nėra porinių langų, atsirado prieangis, o viduje – tapytas frizas, puoštas originaliais dekoro elementais.
XIX a. žymi visiškai naują periodą Pakruojo žydų istorijoje. 1801 m. iškilusi monumentali medinė sinagoga tapo Pakruojo simboliu. Tuo metu žydai sudarė per 70 % miestelio gyventojų. XX a. pirmojoje pusėje ėmė keistis miestelio gyventojų sudėtis – žydų skaičius mažėjo. 1921 m. Pakruojyje surašyti 406 žydai. Šis skaičius nežymiai svyravo iki Antrojo Pasaulinio karo, kai hitlerinės Vokietijos okupacija visiškai sunaikino Pakruojo žydų bendruomenę.
Gelbėjama seniausia medinė sinagoga
Lietuva yra bene vienintelė Europos šalis, kurioje dar tebestovi medinės sinagogos. Seniausioje ir vertingiausioje iš išlikusių Pakruojo sinagogoje spalio mėnesį pradėti konservavimo darbai. Kultūros paveldo departamentas šiam valstybės saugomam paveldo objektui sutvarkyti skyrė per 140 tūkstančių litų, dar 30 tūkstančių litų atseikėjo Pakruojo rajono savivaldybė. Sinagogos konservavimo projektui vadovauja valstybinės įmonės „Lietuvos paminklai“ architektė Irena Staniūnienė.
1938m. vykdytų tyrinėjimų metu sinagoga jau atrodė apleista: grindys pusiau supuvusios, molai išklibę, viduje daug dulkių. Kadangi šis statinys neturėjo krosnies, jame melstasi tik vasarą. Miestelyje menkstant žydų skaičiui, mažėjo ir maldos namų lankytojų. Po Antrojo pasaulinio karo sinagoga buvo paversta kino teatru, o vėliau – sandėliu.
„Dabar svarbiausia mūsų užduotis yra apsaugoti šį unikalų paveldo objektą nuo lietaus, sniego ir neleisti jam galutinai sunykti“, – teigia Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė. Vėliau tikimasi sutvarkyti pastato išorę, tūrį, fasadus, barokinį stogą, langus – tam esama pakankamai ikonografinės medžiagos.
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Jasiūnienė sako, kad pakruojiečiai supranta, koks retas ir vertingas paveldo objektas stovi jų mieste. Vietos bendruomenės nuomone, ateityje istorinėje sinagogoje geriausia būtų įkurti Pakruojo bibliotekos vaikų skaityklą.
