Gėlių klombos vidury gatvės sukėlė karą tarp Šiaulių miesto ir rajono valdžios
Vieną rytą naujo prestižinio Šiaulių priemiesčio Žaliūkių gyventojai, vykdami į darbą Nemuno gatve, turėjo apsisukti. Pravažiavimą užtvėrė kelios gėlių klombos. Vietiniai pašiurpo – nejau valdžia tiek sušernėjo, kad privatizuoja gatves? Problema pasirodė kur kas subtilesnė.
Žaliūkių gyvenvietė – naujas prestižinis priemiestis, paveldėjęs kadaise čia buvusio kaimo ir dvaro pavadinimą. Teritorija priklauso Šiaulių rajonui, tačiau gyventojų sklypai glaudžiasi su miesto riba.
Naujų namų kvartalas išdygo per pastarąjį dešimtmetį privačiuose sklypuose. Patekti į gyvenvietę buvo galima dviem keliais, o dabar tik vienu – pasukti J.Jablonskio gatve ir išvingiuoti Moters ir vaiko klinikos patvoriais.
Dar prieš porą dienų žymiai patogesnis kelias į Žaliūkes vedė pro senuosius gimdymo namus – nebenaudojamą pastatą, kurį VĮ „Turto bankas“ pernai pardavė UAB „Grandbera“ už 200 tūkst. eurų.
Parduota iš vienuolikto karto. Pradinė kaina buvo trigubai didesnė. Bendrovės pirkinys – 10 tūkst. kv. metrų ploto pastatas bei kelių hektarų sklypas su visu pravažiavimu.
Vienoje vietoje įvažiavimas į senuosius gimdymo namus atsišakoja į Nemuno ir Neries gatves. Vieną rytą Nemuno gatvės gyventojams kelią pastojo kelios gėlių klombos.
Kilo pasipiktinimo banga – kas gali užtverti gatvę? Nejaugi mūsų valdžia iki tokio lygio nusirito? Yra dar vienas klausimas – kurią valdžią turime omenyje – Šiaulių miesto ar rajono?
Visi po truputį kalti
Rasa Budrytė, Šiaulių miesto vyriausioji architektė, akcentavo, kad UAB „Grandbera“ nesilaiko susitarimo, kuris buvo pasirašytas prieš metus – bendrovė sutiko neriboti pravažiavimo, kol bus parengtas bendrasis planas. Jo rengimas tik prasideda.
Architektė pažymėjo, kad šioje situacijoje daug kaltės tenka ankstesnėms Šiaulių valdžioms: „Tas sklypas neturėjo būti perduotas „Turto bankui“ su senu nepakeistu planavimu. O šis negalėjo parduoti, nepasitikslinęs dėl naujos situacijos. Pardavė be jokių apribojimų.“
R.Budrytė akcentavo, kad abi privačios šalys turėtų susitarti dėl kelio eksploatavimo. Kelio savininkas gali padaryti ir mokamą pravažiavimą.
„Jei susitarti nepavyks – tai labiau rajono valdžios rūpestis dėl savo gyventojų. Teisiškai miesto teritorijoje jokios Nemuno gatvės nėra. Tai tik įvažiavimas į gydymo įstaigos teritoriją“, – pabrėžė architektė.
Šiaulių administracijos direktorius Eduardas Bivainis patikslino, kad problemą paaštrina tai, jog elektra Žaliūkėms tiekiama per tuos stulpus, kurie dabar priklauso UAB „Grandbera“: „Pirmadienį pas mane atvyks gyventojai. Bandysime aiškintis situaciją.“
Direktorius nemano, kad Nemuno gatvės užtvėrimas yra didžiulė problema: „Galima tiesiog važiuoti pro J.Jablonskio gatvę. Džiugu, kad neužtvėrė Neries gatvės, nes tuomet šie gyventojai namo patektų tik sraigtasparniu.“
Lengviau nupirkti gatvę, nei nutiesti naują
Vilija Vaičekauskienė, Šiaulių rajono savivaldybės vyriausioji architektė, priminė, kad Nemuno gatvė buvo įregistruota dar 2003 metais.
Tiesa, ten nėra nė lopinėlio valdiškos žemės. Visos komunikacijos – privačiuose sklypuose. Architektė įsitikinusi, kad būtų daug išmintingiau nupirkti iš UAB „Grandbera“ kelią, nei tiesti naują jungtį su Architektų gatve.
Kitas variantas – sujungti gatves taip, kad ir Neries gatvės gyventojai turėtų išvažiavimą pro J.Jablonskio gatvę.
Tiesa, dėl to reikėtų iš kai kurių gyventojų paimti žemės visuomeninėms reikmėms.
Šiaulių miesto administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera labiausiai kaltina rajono valdžią: „Vieni savininkai negerbia kitų savininkų turto. Taip pat čia persipina miesto ir rajono infrastruktūra. Konfliktas išsipučia iki politinio lygmens.
Didžiausia klaida yra ta, kad rajono valdžia neaprūpino savo gyvenvietės privažiavimais. Gatves tiesiog įregistravo privačiuose sklypuose, nesuderinę jų pratęsimo su miestu.“
Šiaulių meras Artūras Visockas teigia, kad buvo susitikęs su bendrovės atstovais, šie prašė sumažinti mokesčius. „Atleidimo nuo mokesčių nebus. Turtas nupirktas pigiai, todėl nuolaidžiauti neatrodo logiška.“
Tiesiog saugo savo turtą
Dmitrijus Novikovas, „Grandberos“ vadovas, priminė visą įvykių eigą. Iškart, vos tik įsigijo pastatą, visus gyventojus pakvietė į susirinkimą. Prisistatė.
– Ar turėjote kokių reikalavimų rajono gyventojams?
– Savo jėgomis atnaujinome elektros liniją ir jokių pinigų neprašėme, tiesiog informavome, jog esame toje pačioje sistemoje. Jie naudojasi ne tik mūsų keliu, bet ir kanalizacija. Elektra juos pasiekia per mus. Gyventojai bendrauti nepanoro. Pareiškė, kad jiems jokių papildomų išlaidų nereikia – turi savo įvažiavimą per J.Jablonskio gatvę.
– O kaip susitarimai dėl to, jog pravažiavimas nebus blokuojamas?
– Tai buvo prieš metus. Nuo to laiko nei miestas, nei rajonas nežengė jokių žingsnių. Miestas neparengė savo plano. Rajonas ir gyventojai nesiteikė bendradarbiauti. Dėl to ir mes negalime pildyti savo užsibrėžtų planų.
– Kodėl buvo užbarikaduotas kelias?
– Mes tiesiog saugome savo turtą. Teritorijoje išvogti šulinių dangčiai, patalpose kartais sukeliami gaisrai, lankosi įvairios neaiškios kompanijos. Jei ten įvyks koks nelaimingas atsitikimas, mes turėsime už tai atsakyti.
– Kodėl prašėte sumažinti mokesčius? Gal tai kerštas už tai, kad jie nebuvo sumažinti?
– Mes visus mokesčius esame sumokėję ir jokių nuolaidų neturime. Tikėjomės sumažinti turto mokestį, kuris mums atrodo neteisingas. Tiesiog šio pastato rinkos vertė yra keletą kartų mažesnė už mokestinę vertę. Būtų teisingiau mokesčius skaičiuoti nuo realios pastato kainos.
