Gelsvo šiaudo magija „Židinyje“
Pastaruoju metu visiems, besidomintiems rankdarbiais ar kitais įdomiais užsiėmimais, tereikia tik pasirinkti sau tinkančią ar patinkančią veiklos sritį: galima velti, lipdyti iš molio ar modelino, verti karoliukus, piešti ant vandens, dėlioti mozaikas ir dar dešimtis kitų, nei kiek ne mažiau įdomių veiklų.
Panevėžio „Židinio“ bibliotekoje stovyklaujantys vaikai turėjo puikią progą dalyvauti vienoje iš jų: jie mokėsi rišti šiaudinius sodus. Ir tai tikrai nėra nei labai populiari, nei dažnai siūloma užsiėmimo rūšis.
O viskas prasidėjo nuo to, kad „Židinio“ biblioteka metų pradžioje rašė ir laimėjo projektą, skirtą 2015-iesiems, Etnografinių regionų metams. Planuodamos projektinius renginius, ieškojom įdomesnių, gal kiek primirštų ir ne „ant bangos“ esančių amatų, susijusių su mūsų, Aukštaitijos regiono, papročiais. Kas ieško- tas randa.
Ne veltui sakoma, kad nauja – tai tik pamiršta sena. Todėl į klausimą „Ar daug žinote namų, kuriuos puoštų iš šiaudų rištas sodas?“ dažnas atsakytumėte: „Mažai“. Viename iš socialinių tinklų pamatę jaunos tautodailininkės iš Šiaulių Raimondos Kiminaitės darbus, likome sužavėti jų grožiu ir nutarėme pasikviesti menininkę į svečius.
Liepos pradžioje bibliotekos erdves papuošė nepaprasto grožio darbai, o juos atvežusi menininkė pravedė edukacinius užsiėmimus su bibliotekoje stovyklaujančiais vaikais. Bendraujant su jaunimu, paaiškėjo, kad vaikai nebuvo matę ir net nežinojo apie tokius dirbinius, kaip sodas iš šiaudų, todėl gerb. Raimondai pradžioje teko plačiau apie juos papasakoti.
Šiaudų sodai – viena iš seniausių tradicinio meno šakų. Tai ne tik Lietuvos tautodailės paveldas, bet ir labai svarbi Baltų kultūros dalis, atspindinti senąją pasaulėžiūrą, tradicijas. Tai tarsi dviejų erų (iki ir po krikščionybės) jungtis, tai tarsi koks užburtas simbolis, sukurtas iš trapių medžiagų, savo tradicija perduodamas iš kartos į kartą, atėjęs iki mūsų dienų.
Pasirodo, šiaudų sodai buvo veriami visoje Lietuvoje ir buvo svarbi tautos papročių dalis: sodas buvo kabinamas virš kūdikio lopšio; per vestuves gražiausius linkėjimus jaunajai į sodą supindavo pamergės, sodais buvo puošiami namai, kaip turtingo gyvenimo linkėjimas, sodas buvo dovanojamas ir jaunavedžiams; jį suverdavo ruošiantis Kūčioms bei Velykoms.
Raimonda išvardino šiaudinių sodų formas: rombas, kūgis, statinaitė, rutulys. Dažniausiai buvo daromi rombo pavidalo sodai iš dviejų piramidžių su bendru pagrindu. Ant tokio sodo kampų buvo kabinama po sodo narelį – „reketuką“, žvaigždutę, paukštelį ar saulytę. Prabangesni, iškilmingesnėms progoms daromi sodai įgaudavo įmantresnes formas ir buvo puošiami girliandomis, smulkiais vėrinukais, popierinėmis gėlėmis, žalumynais, varpomis.
O sodais Raimonda susižavėjo dar mokykloje, kai per darbų pamoką mokytoja parodė kaip juos rišti. Šis pomėgis padėjo „susidraugauti“ ir su matematika, kuri nelabai sekėsi. Sodai ir matematika tikrai labai susiję. Sodas pradedamas rišti nuo kvadrato. Pridėjus trikampius, gaunamos įvairiausių rūšių piramidės. Juose galima pastebėti visus briaunainio elementus (viršūnes, briaunas, sienas, aukštines), galima skaičiuoti jų paviršiaus plotus, tūrius.
Nuo pačios mažiausios detalės, vadinamosios pradžių pradžios, pabandėme, Raimondos padedami, ir mes tuos šiaudus verti, rišti, sukti-persukti ir kitaip burti. Netruko ir paaiškėti, kad nesiseka tas, anas ir dar kažkas. Tik tuomet pradedi suprasti, tinkamai vertinti, kiek kantrybės, kruopštumo ir fantazijos reikalauja kad ir paties mažiausio sodo kūrimas. Ką ten sodo, vienai detalei ir tai pagaminti prireikė kelių valandų! O kiek pasididžiavimo buvo vaikų, įveikusių šią užduotį veiduose! Savo darbais jie skubėjo puošti rankines, rodė atėjusiems pasitikti tėvams ir visi kartu grožėjomis tautodailininkės atvežtais ir bibliotekos erdvėse jaukiai įsikūrusių sodais.
Visus susidomėjusius ir norinčius šią parodą aplankyti bei sodų ažūru pasigrožėti, maloniai kviečiame užsukti pas mus. Paroda veiks iki rugpjūčio 10 d., o mus rasite adresu: Nemuno g. 76, biblioteka „Židinys“, Panevėžys. Darbo laikas: pirmadienį-penktadienį nuo 10 iki 18 val. Tel. pasiteirauti 461567.
