Geopolitikos diagnostika: Rusija, Iranas, Lenkija

Rusija

Faktas:

Liepos 1- ją Rusijos rinkėjai dalyvauja referendume dėl Rusijos konstitucijos pataisų.

Diagnozė:

Svarbiausiomis ir pavojingiausiomis „pataisomis“ apžvalgininkai laiko galimybę pratęsti dabartinio prezidento valdymą iki pačių 2036 metų. Netrūksta „politologinių“ svarstymų apie tai, kas nutiks, kai tas valdymas pasibaigs.

Tiesa, tokie svarstymai kelia veikiau atlaidžią šypseną, nei verčia domėtis. Putino kadencijos iš tikro baigėsi dar 2008 metais, ir žinia, niekas toje šalyje nepasikeitė. Rusijos (imperinės, komunistinės ir postkoministinės)  valdžios keičiasi ne todėl kad baigiasi kadencijos, bet valdovai arba yra pašalinami arba miršta natūralia mirtimi. Tad ir dabar, kokie ten bebūtų kadenciniai ribojimai, valdžia priklauso tikrai ne nuo jų.

Bet kokie svarstymai, kas bus po ar prieš konstitucinius apribojimus, yra politologinė tuštybė.

Iranas

Faktas:

Irano valdžia paskelbė JAV prezidentą ieškomu nusikaltėliu.

Diagnozė:

JAV prezidentas ir dar 30 šios šalies pareigūnų kaltinami tuo, kad organizavo sąmokslą prieš populiarų politinį ir karinį veikėją Qassem Soleimani.

Suprantama, kad Soleimani praradimas yra skaudi netektis valdančiajai Irano grupuotei. Suprantama, kad šaliai reikia išlaikyti prestižą ne tik regione, bet ir visame pasaulyje, turint galvoje, kad prieš kurį laiką deklaruotos keršto akcijos taip ir liko tik deklaracijomis.

Iranui būtina rodyti politinį aktyvumą ir todėl, kad pastaruoju metu jis pralaimi kovas dėl savo įtakos didinimo ir įtakos sferų. Situacija Sirijoje, Irake Libane, Jemene tampa vis mažiau priklausoma nuo Teherano valdžios planų, susitarimai tarp Turkijos, Rusijos ir JAV vyksta jau nebeklausiant Irano „nuomonės“.

Papildoma nesėkme laikytina ir COVID-19 pandemija, palietusi šalį labai skaudžiai ir išryškinusi ne tik sveikatos apsaugos silpnąsias vietas, bet ir chaosą šalies administracijoje. Vadinamosios „mulų valdžios“ priešininkai kalba apie režimo pabaigos pradžią, kuri, gal būt, dar ir neatėjo, bet… tame regione galimi visokie netikėtumai.

Lenkija

Faktas:

Dabartinis šalies prezidentas Andrzejus Duda laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą.

Diagnozė:

Nors prezidentas Duda lenkia savo konkurentą įspūdinga persvara, pergalė antrame ture dar nėra garantuota, ir ją gali nulemti ne tiek kandidatų savybės, kiek postepideminė šalies realybė. Dėl jos rinkimai buvo atidėti, dėl jos ir rezultatai gali neatitikti prognozių.

Svarbiausia, tačiau yra tai, kad Lenkijos rinkimai ne šiaip sau vidaus reikalas. Jų metu vyksta svarbus ideologinis disputas tarp vadinamos liberalios ir neliberalios demokratijos. Lenkijos valdžia, išrinkta demokratiškai ir teisėtai, propaguoja ne liberalios, o veikiau krikščioniškos demokratijos modelį, kuriam priešinasi ne tik opozicija, prie jos „kimba“ ir Briuselis, bandantis kaltinti Lenkija nukrypstant nuo demokratijos (liberalios?) dogmų. Duda yra priskiriamas „nesisteminiams“ politikams, t.y. tokiems, kokių sustabarėjusi politologija nebesupranta, kokių, tačiau, Europoje vis daugėja.

Užsk. Nr. EV-203