spalio 10, 2018
Egidijus Vareikis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas
Geopolitikos diagnostika: Rusija, Latvija, Bosnija ir Hercegovina

Rusija

Faktas:

Nyderlandų saugumas išplatino informaciją apie keturis Rusijos karinės žvalgybos agentus, bandžiusius surengti kibernetinę ataką prieš Cheminio Ginklo Prevencijos organizaciją.

Diagnozė:

Rusijos šnipų institucijose sumaištis ir net, gal būt, gėda. Per pastarąsias savaites sulaikyta ar išsiųsta net keletas agentų, užkardyta keletas planuotų diversijų. Visos bėdos prasidėjo nuo labai nemokšiškai atliktos Skripalių nuodijimo operacijos.

Vakarų šalių komentatoriai, bandantys diagnozuoti, kas čia vyksta, krypsta dažniausiai į kurią nors vieną iš trijų populiarių versijų.

Pirma. Rusijos agentūra tampa vis mažiau kvalifikuota, vis prasčiau aprūpinta moderniomis „darbo” priemonėmis, gal ir atlyginimai ne patys didžiausi, kad „įpirktų” gerus specialistus.

Antra: tai ką mes matome yra tik nepasisekę operacijos – ledkalnio viršūnėlė, pasisekusių nematome. Suktas signalas pasauliui, kad šnipinėjimo iniciatyvos iš esmės yra Rusijos rankose. Vakarai, dar ne taip seniai bandę mažinti išlaidas žvalgybai, pajuto, kad rusai moka dar ne taip.

Trečia: didėja nesutarimai tarp atskirų Rusijos institucijų, jos nepasidalija įtakos „grobio” ir kompromituoja vienos kitas. Tai pats pikantiškiausiais

ir pats įdomiausias aiškinimas – Kremliologijos kūrinys. Tokį smagu skaityti, bet labai panašu, kad realiausia versija yra pirma.

Latvija

Faktas:

Parlamento rinkimai baigėsi be aiškaus laimėtojo. Koaliciją formuoti teks mažiausiai trims, o gal net keturioms-penkioms partijoms.

Diagnozė:

Kaimynų padangėje keistos naujienos. Prognozuotas įvykis buvo latviškai – rusiškos partijos laimėjimas, mažiau prognozuota tai, kad valdančią koaliciją sudariusios partijos patyrė nuostolius didesnius nei tikėtasi. Prognozuota, bet iki galo nesitikėta, kad vis didesnį rinkėjų pasitikėjimą gavo tie, kurios vis dar norisi vadinti populistais ir nesistemininkais.

Politologai gali su pasimėgavimu dėlioti įmanomas ir neįmanomas koalicijas, tačiau ne aritmetika, o reali šalies politinė būklė svarbiau. Aišku, kad situacija, kai didžiausia rinkimų laimėtoja negauna net penktadalio balsų, byloja ne apie visuomenės santarvę, veikiau priešingai. Didžiausia partija ir vėl bus palikta už valdžios borto, veikiau dėl etninių motyvų, o ne dėl blogo menedžmento. Tiesa ji gali susitarti su kokia „nesistemine“ partija ir pagaliau iš esmės pakeisti šalies gyvenimo kryptį (nebūtinai į vakarus). Jeigu ne, tai etniškai latviškos vyriausybės formavimas bus nelengvas, nebent trijų-keturių partijų koalicija sutartų dėl kokio nepartinių ministrų būrelio.

Iki šiol Latvija buvo šalis apie kurią kas aiškiai pasakytų, kad valdo kairieji ar dešinieji, dabar tuo labiau… gal kaip kolektyviai valdo, tai iš viso valdo mažiau, nes silpnėja imunitetas pinigų plovimui korupcijai ir kitokioms civilizacijos pagundoms.

Bosnija ir Hercegovina:

Faktas:

Šalies prezidento rinkimų metu išrinkti… trys labai skirtingų pažiūrų asmenys

Diagnozė:

Bosnija ir Hercegovina – nepaprasta šalis. Jos prezidentas „susideda” iš trijų „prezidentukų” – pagal 1995 metų Daytono taikos susitarimą prezidentą atskirai renka trys šalies bendruomenės – musulmonai (bosniakai), serbai ir kroatai. „Trigalvis slibinas” sugalvotas tam trys bendruomenės nekariautų tarpusavyje. Jau daugiau kaip dvidešimt metų nekariauja, nors „galvos” sutaria ne visada.

Šį kartą situacija išties pikantiška. Serbų bendruomenė savo prezidentu išrinko nacionalistu ir Maskvos draugu laikomą Miloradą Dodiką, kurio dažnai deklaruojama svajonė yra serbiškosios šalies dalies atsiskyrimas – savotiškas Kosovo scenarijus.

Kroatai turėjo savąjį atsiskyrimo šalininką – Draganą Čovičių, bet pastarasis pralaimėjo Zejlko Komšičiui, siekiančiam pamiršti etninius skirtumus ir kurti labiau pilietine bendruomene paremtą valstybę. Trečioji „galva” – musulmonas Sefikas Džaferovičius – norėtų matyti šalį suvienytą, bet veikiau musulmonišką nei multietnišką.

Taigi, šalyje, kurios nemyli jos pačios piliečiai, kurios nesupranta demokratijos teoretikai, valdžios tikrai nestinga. Tačiau valdžia formuojama ilgai ir painiai, o dirba mažai ir trumpai. Atrodo, kad kaimynai, šiaip ar taip artėjantys į Eurointegracinius traukinius Bosniją ir Hercegoviną palieka kaip nelabai kam reikalingą, neperspektyvią, neįdomią. Ir būta čia dėl ko taip kariauti…

Užs. Nr. EV-76

Share Button

vasario 20, 2019

Rusija Faktas: Rusijos Dūma priėmė įstatymo, numatančio kurti šalyje suverenų „Runetą“ (Rusijos internetą), projektą. Diagnozė: Įstatymu numatoma sukurti nacionalinę informacijos […]

vasario 18, 2019

Tai, kas šiandien vyksta tarp Kinijos ir likusio pasaulio, kodėl prezidentas Trumpas taip „griežia dantį“, ne vienam sunkiai suprantama, tad […]

vasario 13, 2019

Rusija/Kuba Faktas: Rusija didina investicijas į Kubos karinę industriją. Diagnozė: 43 milijonai JAV dolerių patys savaime nėra didelė suma, tačiau […]

vasario 11, 2019

Seimo nario Mindaugo Puidoko kalba spaudos konferencijoje „Atsakymas dėl visuomenės atstovų kvietimo kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas“. Gerbiamieji, Savo […]

vasario 6, 2019

Kinija: Faktas: Vakarų šalyse sulaikoma vis daugiau Kinijos agentų – aiškėja neįtikėtini pramoninio, technologinio ir karinio šnipinėjimo mastai. Diagnozė: Ilgus […]

vasario 4, 2019

Kodėl Krymas beveik tiek pat svarbus kaip Taivanas ar Kipras? Kodėl laivai plaukioja pagal Montreux konvenciją ir kas ją pažeidinėja? […]

vasario 1, 2019

Venesuela šiuo metu turi du prezidentus – nuo 2013 metų šalį valdžiusį Nicolas Maduro ir sausio pradžioje save prezidentu pasiskelbusį […]

vasario 1, 2019

Penktadienį, Seime įvykusios spaudos konferencijos metu LVŽS narys Mindaugas Puidokas paragino Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos frakcijos narius telktis į vidinę […]

sausio 30, 2019

Davosas – pasaulio ekonomikos forumas Faktas: Sausio pabaigoje Davose (Šveicarijoje) vyko Pasaulio ekonomikos forumas, kurio tema šiais metais buvo „Globalizacija […]

sausio 25, 2019

Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generaline direktore dr. Fabiola […]