Gyvatės kerta neapdairiems poilsiautojams

Svarbiausia įkirtus − nepanikuoti

Atšilus orams besimėgaudami saulės spinduliais, miško gaiva ir vandens telkinių vėsa, neturėtumėme pamiršti ir apie gamtoje tykančius pavojus. Vienas iš jų − nuodingos gyvatės. Per metus Lietuvoje nuo gyvačių vidutiniškai nukenčia 65-70 žmonių. Daugiausiai šių šliužų įkandimų užfiksuojama Dzūkijoje. Utenos apskrityje kasmet pasitaiko po vieną gyvatės įkandimą.

Lietuvoje gyvena vienintelė nuodingųjų gyvačių rūšis − paprastoji angis. Angies įgėlimo vietoje lieka dvi dantų žymės. Angį galima atskirti iš trikampio galvos formos. Gyvatės aktyvios būna visą šiltąjį sezoną. Jų galima aptikti lapuočių miškuose, drėgnose, pelkėtose vietose.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad angis nėra labai pavojinga, tad įkirtus gyvatei nereikia panikuoti. Mirtis įkirtus angiai ištinka ypač retai. Reakcija į įkandimą priklauso nuo žmogaus organizmo, nors kai kurių jų organizmas reaguoja labai audringai.

Dažniausiai gyvatė kerta į koją arba ranką. Gyvatės nuodai organizme pradeda veikti maždaug po 20 minučių nuo įkandimo. Iš pradžių atsiranda skausmas, patinimas, odos spalvos pokyčiai pažeistoje vietoje. Vėliau žmogų ima pykinti, jam darosi silpna, skauda galvą, kankina troškulys, gali sutrikti širdies ritmas, pasunkėti kvėpavimas.

Kaip elgtis įgėlus gyvatei

Įgėlus gyvatei venkite nereikalingų, staigių judesių, nes judant nuodai organizme pasiskirsto greičiau. Neskubėkite žaizdos užspausti, leiskite jai pakraujuoti 15-30 sekundžių – taip iš organizmo pasišalins dalis nuodų. Jei yra galimybė, žaizdą  nuplaukite ir uždėkite ant jos šaltą kompresą. Nepamirškite nuo įkąstos galūnės nuimti veržiančius daiktus (žiedus, apyrankes). Gyvatės įgeltas žmogus kiek įmanoma skubiau turi kreiptis pagalbos į medikus, kur jam bus suleistas specialus priešnuodis.

Ko negalima daryti įkandus gyvatei? Nereikėtų bandyti iš žaizdos čiulpti nuodų. Jei gelbėtojo burnoje yra nors ir nedidelis gleivinės pažeidimas, nuodai iškart pateks į jo kraujotaką. Kuo nuodai pateks arčiau galvos, tuo pavojus didesnis. Tokiu atveju gelbėtojas gali nukentėti labiau, nei gyvatės įkastas žmogus.

Nerekomenduojama kelti pažeistą galūnę aukščiau širdies lygio, nes tai pagreitina nuodų išplitimą organizme. Užveržti pažeistos galūnės irgi nereikia, tai gali net sukelti gangreną. Nepatartina vadovautis išplitusiu mitu, neva reikia prapjauti gyvatės įkandimo vietą.

Gyvatės žmonių be reikalo nepuola

Vienintelis būdas apsisaugoti  gyvačių – bandyti taikiai sugyventi su šiais šliužais. Gyvatės be reikalo žmonių nepuola, išskyrus tuos atvejus, kai pajaučia joms keliamą grėsmę arba užlipus ant jos. Susitikę šį šliužą, jo neerzinkite, nedarykite staigių judesių, nemosuokite lazda jam prieš nosį. Pamatę gyvatę, ypač jei ji pasuko į jus galvą, užuot bėgę nuo jos, bandykite ramiai iš lėto trauktis atgal.

Neretai žmonės, būdami miške, net nesusimąstę kiša rankas į dreves ar olas, kur gali sulaukti gyvatės kirčio. Prieš kišdami rankas į samanas ar žolę, sėsdamiesi miške ant kelmo atidžiai apsidairykite. Nevaikščiokite miške basomis, eidami į jį būtinai apsiaukite aukštus guminius batus, apsirenkite standžios austinės medžiagos drabužiais. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad gyvačių nuodai ypač pavojingi vaikams. Vaikai sveria nedaug, todėl jų organizme susidaro santykinai didesnė nuodų koncentracija, kelianti didelį pavojų mažųjų sveikatai.