liepos 17, 2018
Arvydas Survila, Andrejus Novikovas
Gyventojų teisės ir pareigos prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo Lietuvoje

Savivaldybėje, šalyje, regione gali būti sugadinta infrastruktūra, nutrauktas paslaugų teikimas gyventojams, o priežastimi  dažnai būna ta, kad  teritoriją siaubia ekstremali situacija, galinti sukelti žmonių žūtį, sužeidimus, turto praradimą, žalą aplinkai, verslo veiklos sutrikdymą ar net nutraukimą ar kitokią žalą ir nuostolius. Daugeliu atveju, nežiūrint didelių viešojo valdymo institucijų (priešgaisrinės apsaugos, sveikatos apsaugos institucijų, policijos ir kt.) pastangų, tokių  situacijų metu, gyventojų pastangos prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo labai svarbios.  Skirtingi vadybiniai požiūriai į gyventojų vietą ekstremalių situacijų valdyme nulemia egzistuojančią šiuo klausimu teisinę bazę, kuri apibrėžia gyventojų įtraukimo mastą į ekstremalių situacijų valdymą. Vienas iš požiūrių yra, taip vadinamas,  tradicinis arba logistinis, kuris  gyventojams ekstremalių situacijų metu priskiria nežymų vaidmenį, nes manoma, kad viską nelaimės metu atlieka už ekstremalių situacijų valdymą atsakingos institucijos. Kitas požiūris pagrįstas  gyventojų dalyvavimu ekstremalių situacijų valdyme (plačiai taikomas JAV) tvirtina, kad gyventojų dalyvavimo kartu su viešojo valdymo institucijomis ekstremalių  situacijų valdyme vertė seniai nekelia abejonių, t. y. suvokiama, kad gyventojų dalyvavimas ekstremalių situacijų valdyme didina žmonių gebėjimus reaguoti į jas, potencialias žmonių galimybes prisitaikyti prie ekstremalių situacijų padarinių, atsigauti nuo tų padarinių, todėl tikėtina, kad gyventojai ir jų bendruomenės po ekstremalios situacijos bus stipresnės, nes galės inicijuoti įvairias plėtros,  pasiruošimo ekstremalioms situacijoms, jų atsiradimo mažinimo programas.  Ekstremalių situacijų valdyme gyventojai galėtų dirbti kartu su viešojo valdymo institucijų pareigūnais ir galėtų prisidėti prie ekstremalių situacijų mažinimo ir pasiruošimo bei padarinių likvidavimo. Dalyvavimo ekstremalių situacijų valdyme procesas žmonėse skatina nuosavybės apsaugos jausmą ir tuo pačiu didina norą nuolat dalyvauti tokioje veikloje ir ateityje, prisiimant ilgalaikius įsipareigojimus.

Gyventojų dalyvavimo ekstremalių situacijų valdyme būdas skiriasi įvairiose šalyse dėl kultūrinių, socialinių ir ekonominių, politinių, sveikatos apsaugos ir ypač teisinių klausimų. Lietuvos Respublikos Civilinės saugos įstatyme vyrauja tradicinis požiūris, kuris  gyventojams priskiria nežymų vaidmenį ir numato, kad ekstremalių situacijų valdymo procese visa našta perkeliama viešojo valdymo institucijoms: Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms,  ministerijoms ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, savivaldybių ekstremalių situacijų komisijoms, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, ūkio subjektams, kitos įstaigoms, operacijų centrams, civilinės saugos sistemos pajėgoms. Šių institucijų santykis su gyventojais ar jų bendruomenėmis faktiškai apsiriboja tik minėtų institucijų veiksmais gyventojų ar jų bendruomenių atžvilgiu. Pagrinde viešojo valdymo institucijos ekstremalių situacijų atvejais:  evakuoja gyventojus;  teikia socialinę, psichologinę pagalbą gyventojams; teikia gyventojams švietimo ir kitas būtiniausias paslaugas gyventojams; teikia gyventojams sveikatos priežiūros paslaugas;  organizuoja viešosios tvarkos užtikrinimą gyventojų susitelkimo, įlaipinimo į transportą, išlaipinimo iš jo ir laikinojo apgyvendinimo vietose; perspėja ir informuoja gyventojus, apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus; organizuoja, koordinuoja evakuotų gyventojų registravimą laikinojo apgyvendinimo vietose, jų apskaitos tvarkymą; organizuoja gyventojų ir turto gelbėjimą, kitus gelbėjimo darbus; renka ir apdoroja informaciją apie aukas, organizuoja žuvusių gyventojų atpažinimą ir tapatybės nustatymą ir kt.

Gyventojai šioje veikloje yra išskiriami kaip valdymo objektai, į kuriuos orientuota viešojo valdymo institucijų veikla. Vienintelis tikslas leidžiantis manyti, kad visuomenė turi būti pasiruošusi veikti ekstremalios situacijos atveju yra „rengti visuomenę praktiniams veiksmams, gresiant ar susidarius ekstremalioms situacijoms, skatinti jos iniciatyvą civilinės saugos srityje ir stiprinti pasitikėjimą civilinės saugos sistemos veikla“. Tačiau  nėra numatyta kaip tai turi būti daroma praktiškai.

Tame pačiame įstatyme yra įtvirtintos gyventojų dvi teisės ir keturios pareigos. Gyventojų teisės yra tokios: gauti informaciją apie ekstremalią situaciją ir gauti pagalbą pagal civilinės saugos sistemos subjektų galimybes. Susidaro įspūdis, kad jei ekstremalių situacijų valdymo  sistemos subjektai tokios galimybės neturės, tai pagalba gyventojams ir nebus suteikta. Gaila, bet nėra  įtvirtinta galimybė patiems gyventojams ekstremalios situacijos metu atlikti tam tikrus veiksmus. Pavyzdžiui, suteikti pirmąją pagalbą kitiems nukentėjusiems subjektams. Be to, gyventojai ar jų bendruomenės galėtų padėti policijai ir kitoms viešojo valdymo institucijoms, kurios yra atsakingos už viešosios tvarkos palaikymą, užtikrinti viešosios tvarkos palaikymą ekstremalios situacijos metu. Tai galėtų atlikti, pavyzdžiui, policijos rėmėjai, gyvenantys kilusios ekstremalios situacijos vietoje ar jos apylinkėse.

Gyventojai atskirti ir nuo ekstremalių situacijų padarinių likvidavimo, kur gyventojų pareigos susijusios daugiau su privalomų veiksmų atlikimu, t.y. rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų įprasto gyvenimo ar veiklos ritmo; pranešti ekstremalių situacijų valdymo sistemos pajėgoms apie gresiančią ar susidariusią ekstremalią situaciją; atlikti privalomus darbus; vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus, o neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai, leisti naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais materialiniais ištekliais.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nevyriausybinėms organizacijoms suteikta teisė dalyvauti, kai atliekami gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotini darbai. Nevyriausybinių organizacijų nariai (kuriais gali būti ir vietos gyventojai) yra įtraukiami į ekstremalių situacijų likvidavimo procesą, pavyzdžiui, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir kitos nevyriausybinės organizacijos pagal galimybes, gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai.

„Kai išnaudojamos visos civilinės saugos sistemos pajėgų panaudojimo galimybės likviduojant valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius, vadovaujantis privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarka, gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos pasitelkiami atlikti privalomų darbų.“ Pastebėtina, kad minimi gyventojai, kurie atlieka gelbėjimo, paieškos darbus ekstremaliosios situacijos židinyje.

Įstatymuose yra nustatyta, kad vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant ekstremalią situaciją ir šalinant jos padarinius, gali būti laikinai apribotos asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės. Taigi šiuo atveju, vietoj to, kad skatinti gyventojus ar visuomenę laisvanoriškai, geranoriškai prisidėti prie ekstremalios situacijos suvaldymo, gali būti elgiamasi priešingai, t.y. apribojamos gyventojų teisės.

Taigi, reikia pastebėti, kad Lietuvoje visa našta, ir likviduojant ekstremalios situacijos padarinius yra perkeliama taip pat viešojo valdymo institucijoms. Gyventojai, jų bendruomenės ekstremalios situacijos atveju yra išskiriami kaip valdymo objektai, į kuriuos orientuota viešojo administravimo institucijų veikla, vietoj to, kad būtų gyventojai skatinami, įtraukiami laisvanoriškai, geranoriškai padėti likviduoti susidariusius ekstremalios situacijos padarinius, jų teisės yra apribojamos, tačiau kai kuriuose teisės aktų nuostatose yra numatoma galimybė ir gyventojams dalyvauti atliekant gelbėjimo, paieškos darbus ekstremaliosios situacijos židinyje.

Share Button

gruodžio 16, 2018

Penktadienį Vilniuje maltiečiai tęsia kasmet organizuojamos labdaros akcijos „Maltiečių sriuba“ žygį per Lietuvą. Jau tryliktą kartą juo siekiama priminti, kad […]

gruodžio 14, 2018

Gruodžio 11 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje buvo apdovanoti Geriausio metų Vilniaus regiono bibliotekininko konkurso „Riešutas“ laimėtojai ir […]

gruodžio 14, 2018

Kas pirmiausia šauna į galvą, pagalvojus apie senjoro gyvenimo tarpsnį? Dažniausiai – mintys, susijusios su sveikata, silpnumu, galbūt, net vienatve. […]

gruodžio 14, 2018

Meile namų virtuvei garsėjantys lietuviai vis dažniau užsuka ir į restoranus bei kavines. Tiesa, panašu, kad valgant juose vis labiau […]

gruodžio 12, 2018

ŠIAME LAIKRAŠTĖLYJE SKAITYKITE: 1. GIEDRIUS MISEVIČIUS ŠEIMA – VALSTYBĖS PAMATAS. MŪSŲ VAIKUČIAI MŪSŲ ATEITIS! 2. Įdomūs susitikimai ZIGMAS VAIŠVILA konferencija […]

gruodžio 11, 2018

Seimui patvirtinus kitų metų valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetus, kitais metais įsigalios visuomenei svarbūs sprendimai, kuriuos pateikiame vienoje vietoje. […]

gruodžio 11, 2018

Seimas pritarė 2019 metų „Sodros“ biudžetui ir lydintiems teisės aktų projektams, kuriuose nurodomi valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo […]

gruodžio 11, 2018

Senjorų dalis visuomenėje auga: sulaukę 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje sudaro apie penktadalį gyventojų. Nors galimybių save realizuoti […]

gruodžio 10, 2018

Įžiebus sostinės  egles aikštėse, ypatingai puoštis suskubo ir miesto parduotuvės, kavinės, įstaigos. Nuo gruodžio 10 d. prasidėjo balsavimas – kuri […]

gruodžio 10, 2018

Kalėdos, Naujieji metai, su jais sutampantys gimtadieniai – nemenkas iššūkis net ir tiems, kurie dovanų pirkimą kruopščiai planuoja iš anksto. […]