16 birželio, 2019
Rita Grinienė

Į Lietuvą atvežta 50 globaliai nykstančių paukščių mažylių

Vakar Žuvinto biosferos rezervatą pasiekė 50 meldinių nendrinukių jauniklių iš Baltarusijos. Šie mažyliai dalyvauja unikaliame gamtosaugos eksperimente, kurį pirmą kartą pasaulyje sėkmingai vykdo jungtinė lietuvių ir baltarusių mokslininkų komanda. Mažyliais rūpinasi patyrę gamtininkai, o jiems vadovauja ilgametę patirtį su vabzdžialesių paukščių jauniklių auginimu turintis specialistas.

„Mažyliai jaučiasi gerai, jie puikiai ištvėrė naktinę kelionę į Lietuvą ir šiuo metu yra kas 30 min. maitinami. Šiemet vyksta antrasis šių retų paukščių perkėlimo etapas. Praėjusiais metais vyko pirmasis ir jis buvo sėkmingesnis nei tikėjosi visi tarptautiniai ekspertai. Dėsime visas pastangas, kad šiemet mums pavyktų taip pat puikiai.“– sako meldinių nendrinukių perkėlimui vadovaujantis Baltijos aplinkos forumo direktorius Žymantas Morkvėnas.

Meldinių nendrinukių perkėlimas iš didžiausios pasaulyje populiacijos Baltarusijoje – Zvanieco pelkės – į nykstančią populiaciją Žuvinte vykdomas siekiant išbandyti ir tobulinti parengtą meldinės nendrinukės perkėlimo metodologiją bei sudaryti sąlygas atkurti gyvybingą meldinės nendrinukės populiaciją Žuvinto biosferos rezervate.

„Meldinių nendrinukių perkėlimas išskirtinis ne tik dėl to, jog su šia rūšimi to dar niekas iki šiol nėra bandęs atlikti, bet ir dėl to, jog tai – antrasis tolimojo migranto perkėlimas pasaulyje. Kažką panašaus atlikti yra bandyta tik Šiaurės Amerikoje. Kolegos Vokietijoje jau artimiausiu metu pritaikys mūsų sukauptą patirtį ir tą patį atliks savo šalyje.“ – sako perkėlime dalyvaujantis Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba.

Iki šiol Žuvinto populiacija buvo labai maža – vos keli giedantys patinai. Savaime natūraliai ši populiacija jau kurį laiką negausėjo, todėl ilgainiui greičiausiai būtų išnykusi. Nepaisant to, Žuvinto biosferos rezervate plyti didžiuliai tinkamų buveinių plotai, kurie, mokslininkų vertinimu, yra tinkami šiai rūšiai ir jie nuolat prižiūrimi. Paukščių perkėlimas – vienas iš būdų atkurti išnykusią ar arti išnykimo ribos esančią populiaciją. Perkelti jaunikliai tam tikrame amžiuje įsimena vietą, kurioje užaugo, kaip savo namus ir kitais metais po žiemojimo Afrikoje čia sugrįžta.

Pirmasis meldinių nendrinukių perkėlimo etapas vyko pernai. Jį tarptautiniai ekspertai vertina kaip labai sėkmingą, kadangi buvo išauginti ir į laisvę paleisti net 98 % atsivežtų paukščių, o šiemet peržiemoję Afrikoje į Žuvintą grįžo bent 9 patinai (toks rodiklis yra bent du kartus didesnis nei natūralus pirmamečių jauniklių išgyvenamumas). Kartu su laisvai augusiais Žuvinto patinais, šiemet populiacija – net 15 paukščių. Tai – gausiausia populiacija per paskutinius 25 metus. Galutinis grįžusiųjų pernykščių paukščių skaičius paaiškės birželio pabaigoje arba liepos pradžioje, kai bus baigta patelių paieška. Šių metų perkėlimo rezultatus sužinosime kitų metų birželį-liepą.

Šiemet meldinių nendrinukių perkėlimą galima stebėti praktiškai gyvai. Gamtininkai rengia trumpas video istorijas ir jomis dalinsimės Baltijos aplinkos forumo feisbuko puslapyje ir www.meldine.lt. Taip pat visus besidominčius šios rūšies apsauga gamtininkai kviečia į 2 renginius – birželio 28 d. vakarą į mokslinę kavinę Alytuje ir birželio 29 d. popietę  į atvirų durų dieną Žuvinte.

Nors meldinių nendrinukių perkėlimas – pirmas pasaulyje, perkėlimo programa grįsta ilgamete patirtimi ir moksliniais tyrimais. Rengiant perkėlimo metodologiją, procese dalyvavo šią rūšį daugybę metų tyrinėjantys mokslininkai, konsultuotasi su organizacijomis bei specialistais, vykdžiusiais kitų paukščių rūšių perkėlimą.

Perkėlimas įgyvendinamas vykdant meldinės nendrinukės apsaugos projektą „LIFE Magni Ducatus Acrola“, kurį didžiąja dalimi remia ES LIFE programa. Meldinių nendrinukių perkėlimas – tik viena iš projekto veiklų, sudaranti vos 5 % bendro biudžeto. Projekto metu taip pat atkuriama 20 000 ha buveinių, kuriose namus randa gausybė meldinės nendrinukės kaimynų – stulgių, raudonkojų tulikų, griežlių ir kitų paukščių, įrengiami vandens lygį reguliuoti padedantys įrenginiai, statomas biomasės perdirbimo cechas Drevernoje, padedantis spręsti vėlai nušienautos biomasės išvežimo iš laukų problemą, vykdomos gamtinio švietimo, komunikacijos veiklos.

Plačiau apie perkėlimą (translokaciją) galite skaityti brošiūroje „Meldinių nendrinukių perkėlimas“


16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]

4 balandžio, 2024

Valstybinės miškų tarnybos specialistai, siekdami nustatyti žievėgraužio tipografo skraidymo pradžią, jau kovo 28 dieną išdėstė gaudykles Kauno rajono ir Kazlų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
3 balandžio, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė bendruomenėms šiais metais išdalins apie 2,8 tūkst. įvairių rūšių krūmų sodinukų, skirtų daugiabučių kiemų želdinimui. „Susidomėjimas šia […]

3 balandžio, 2024

Apie kompleksinį požiūrį į potvynių rizikos valdymą kalbančios Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybės sulaukė Aplinkos ministerijos […]

3 balandžio, 2024

Lietuvos žaliųjų partija į Europos Parlamento (EP) rinkimus kelia tik moterų kandidatūras. Pasak partijos pirmininkės ir sąrašo lyderės Ievos Budraitės, […]

28 kovo, 2024

Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko […]

26 kovo, 2024

Tvarumo siekis vis dažniau tampa lietuvių gyvenimo būdo dalimi. Architektai pastebi, kad mūsų šalies žmonių dėmesys aplinkosaugai yra skiriamas ir […]

25 kovo, 2024

Galima pasidžiaugti tuo, jog Lietuvoje visuomenė, atliekų tvarkymo požiūriu, yra labai atsakinga. Žiniasklaidoje dažnai pasirodo straipsniai, kad tarp ES narių […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
21 kovo, 2024

Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities […]

21 kovo, 2024

Kovo 21–ąją minime tarptautinę Miškų dieną. Jos minėjimo tikslas – atkreipti dėmesį į visų pasaulio miškų svarbą ir reikšmę mūsų […]

21 kovo, 2024

Paaiškėjo, kiek daugiabučių namų gyventojų šiais metais ryžosi renovacijai, kad po atnaujinimo jų daugiabučiai pasiektų A energinę klasę. Lietuvoje iš […]

21 kovo, 2024

„Telia“, Lietuvos gyventojų požiūriu, išliko tvariausia telekomunikacijų rinkos bendrove šalyje, skelbia tvariausių Europos prekių ženklų tyrimą atliekančios „Sustainable Brand Index“ […]

20 kovo, 2024

Turto bankas, pasitelkdamas modulinės renovacijos būdą, pirmą kartą planuoja atnaujinti du pastatus Kauno rajone ir Šilutėje. Pasak Turto banko, ne […]