Ieškoma būdų, kurie paskatintų gyventojus aktyviau jungtis prie centralizuotų tinklų
Naudodamasi Europos Sąjungos fondų parama, savo biudžeto ir savivaldybės skirtomis lėšomis UAB „Kretingos vandenys“ rajone sėkmingai jau keletą metų vykdo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros atnaujinimo bei plėtros projektus, kad gyventojai gautų kokybišką vandenį, pagerėtų ekologinė aplinkos būklė. Įgyvendinusi tokius projektus, bendrovė nuolat kviečia gyventojus jungtis prie naujai įrengtos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, ragina naudotis švariu geriamuoju vandeniu ir centralizuotai tvarkoma kanalizacija. Nors prisijungusiųjų skaičius kasmet rajone auga, iki šios dienos jis nėra pakankamas, kad būtų visiškai įgyvendinti vandentvarkos projektų stebėsenos rodikliai.
Pastaruoju metu Europos Sąjungos investicijas administruojanti Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) tikrina visus šalyje įgyvendintus vandentvarkos projektus ir kai kuriuose jų nurodomą nepakankamą gyventojų prisijungimą prie naujai paklotų centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų konstatuoja kaip pažeidimą, siūlydama taikyti finansines korekcijas vandentvarkos įmonėms – sugrąžinti dalį projektams skirtų lėšų.
Savivaldybė, nuolat kontroliuojanti vandentvarkos projektų vykdymo rajone eigą ir siekdama išvengti galimų neigiamų pasekmių, vertina visas aplinkybes, susijusias su „Kretingos vandenys“ nepasiektais stebėsenos rodikliais. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad tuo atveju, jeigu Aplinkos ministerija finansines korekcijas pritaikytų UAB „Kretingos vandenys“, ji, kaip ir kitos vandentvarkos įmonės, būtų priversta sumokėtas lėšas surinkti iš vandens vartotojų, tai yra iš tų pačių gyventojų, kurie sąžiningai prisijungė prie centralizuotos infrastruktūros.
Šiuo metu įmonė „Kretingos vandenys“ yra įgyvendinusi du tokius projektus, kuriuose stebėsenos rodikliai iki nurodyto termino nebuvo visiškai pasiekti – tai Salantų bei Vydmantų gyvenviečių vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros bei Kartenos, Kūlupėnų, Darbėnų ir Padvarių vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektai.
Salantų bei Vydmantų gyvenviečių vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektu prie nuotekų surinkimo tinklų iš 987 gyventojų prisijungę 815, prie vandentiekio tinklų iš turėjusių prisijungti 960 gyventojų šiuo metu prisijungę 670.
Vykdant Kartenos, Kūlupėnų, Darbėnų ir Padvarių vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektą planuota, kad prie nuotekų surinkimo tinklų turėtų prisijungti 1 398 gyventojai, o prie vandentiekio tinklų – 405, tačiau prisijungusiųjų prie nuotekų surinkimo tinklų yra 1 118, o prie vandentiekio tinklų – 323 gyventojai.
Susidariusiai situacijai spręsti UAB „Kretingos vandenys“ direktorius sudarė darbo grupę. Į ją Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimu įtraukti ir probleminių rajono teritorijų seniūnai bei savivaldybės ekologė. Birželio pradžioje šios darbo grupės posėdyje svarstyta, jog prie centralizuotų geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo tinklų būtina prijungti socialinius būstus. Kaip vienas iš galimų gyventojų paskatinimo būdų buvo siūlymas suteikti lengvatų socialiai remtiniems asmenims prisijungiant prie centralizuotų tinklų. Svarstyta ir apie Visuomenės sveikatos centro tyrimo privačių gyventojų geriamojo vandens šulinių būklei nustatyti inicijavimą, rezultatus paskelbiant viešai, ir galimybę kartu su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūra įvertinti gyventojų, nesijungiančių prie nuotekų tinklų ir besinaudojančių lauko tualetais, tokiu būdu teršiant gamtą, atsakomybę.
Išspręsti susiklosčiusią situaciją bandoma ir bendradarbiaujant su Lietuvos vandens tiekėjų asociacija, kuri šį mėnesį raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, ragindama keisti ydingą teisinį reglamentavimą. Esminė priežastis, dėl kurios daugelis šalies vandentvarkos įmonių nepasiekė stebėsenos rodiklių yra ta, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai neįpareigoja gyventojų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomas geriamajam vandeniui naudoti bei nuotekoms šalinti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuri nutiesta iki jų turto ribos. Be to, Lietuvos vandens tiekėjų asociacija paragino Aplinkos ministeriją užtikrinti, kad individualaus geriamojo vandens išgavimo ir individualaus nuotekų tvarkymo reikalavimų kontrolė taptų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiklos prioritetu. Taip pat paprašyta pratęsti rodiklių dėl gyventojų gyvenamųjų namų pajungimo prie tinklų pasiekimo terminą iki kitų metų pabaigos.
Kretingos rajono savivaldybės vadovai rugpjūčio mėnesį planuoja posėdį, kuriame bus sprendžiama susiklosčiusi situacija dėl UAB „Kretingos vandenys“ įgyvendintų vandentvarkos projektų. Rajono vandentvarkos įmonė iki to laiko turi pateikti savivaldybei visus galimus siūlymus, kurie padėtų papildomai paskatinti prie naujai įrengtų tinklų savo įrenginius delsiančius prijungti gyventojus. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimu probleminių teritorijų seniūnai taip pat gavo įpareigojimą – iki rugpjūčio 1 d. jie turi patikrinti ir patvirtinti neprisijungusių gyvenamųjų namų sąrašus su priežastimis.
