birželio 4, 2015
Iki Joninių nakties – geriausias laikas rinkti vaistažoles

Ankstyvaisiais viduramžiais mokslininkas, mąstytojas ir gydytojas Avicena yra pasakęs, kad gydyti galima trimis priemonėmis: žodžiu, žole ir peiliu. Ilgametė liaudies patirtis ir stebėjimai bei daugelį amžių vykdyti tyrimai įvairių pasaulio šalių laboratorijose padėjo atskleisti gydomąsias augalų savybes.

Pastaraisiais metais susidomėjimas vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų auginimu ir jų žaliavos vartojimu bei savigyda padidėjo. Vis dažniau vaistinė augalinė žaliava naudojama farmacijos, maisto ir kosmetikos pramonėje, įvairių preparatų, arbatų gamybai, gydomosioms vonioms. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Ona Ragažinskienė primena, kad gamtoje vaistinių augalų atsargos nėra neišsemiamos. „Dėl keletą dešimtmečių trukusios intensyvios žemės ūkio gamybos, melioracijos, herbicidų naudojimo smarkiai sumažėjo natūralių augimviečių ir vertingų floros rūšių, tarp jų ir vaistinių augalų“, –teigia profesorė O. Ragažinskienė, pažymėjusi, kad rinkti vaistinę augalinę žaliavą reikia atsakingai, išmaniai ir taupiai, paliekant šių išteklių ateities kartoms.

Kaip taisyklingai rinkti, išdžiovinti, laikyti ir vartoti vaistinius augalus – pokalbyje su provizore, VDU profesore O. Ragažinskiene.

Pastaruoju metu žmonės atsigręžia į natūralesnius gydymo būdus. Į ką patartumėte atkreipti dėmesį tiems, kurie gydosi vaistiniais augalais?

Vaistinius augalus gali žinoti ir pažinti kiekvienas besidomintis jais žmogus, tačiau gydytis ir kitus gydyti turi teisę tik diplomuoti medicinos ir farmacijos srities specialistai. Jie privalo aktyviau teikti teisingą informaciją apie vaistinės augalinės žaliavos savybes, biolologiškai veikliųjų medžiagų gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, išaiškinti bei įspėti dėl savigydos pavojaus žmogaus sveikatai ar net jo gyvybei.

Išgirdus ne medicinos srities specialistų patarimų, kaip gydytis vaistiniais augalais, ypač jei jie kelia abejonių, prieš tai siūlyčiau pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba vaistininku, susirasti informacijos recenzuotuose leidiniuose. Žmonės neturėtų lengvabūdiškai vartoti ir atvežtinių Rytų medicinos preparatų. Patarčiau prieš tai pasikonsultuoti su klasikinės medicinos medikais-fitoterapeutais, kurie yra stažavęsi ir mokęsi Rytų medicinos gydymo.

Dabar pasaulyje 35–40 proc. vaistinių preparatų gaminama iš vaistinės augalinės žaliavos. Specialistams ir vaistinių augalų augintojams yra svarbu teisingai sistematiškai identifikuoti vaistinius augalus: skirtingos jų rūšys bei veislės turi nevienodą farmakologinį poveikį, kurį nulemia juose susikaupusios biologiškai veikliosios medžiagos.

Ar vaistažolės gali sustiprinti ar susilpninti kitų cheminių ar homeopatinių vaistų poveikį?

Tikrai taip. Yra vaistinių augalinių ir cheminių preparatų vartojimo taisyklės, kurias gydytojas ar vaistininkas turėtų aptarti individualiai su pacientu. Jei žmogus geria cheminius ir augalinius vaistinius preparatus bei vaistinę augalinę žaliavą, tarp atskirų preparatų vartojimo turi būti 1–2 valandų skirtumas. Jeigu pacientas vartoja prailginto veikimo cheminius vaistus, tokiu atveju augaliniai vaistiniai preparatai turėtų būti nevartojami visai.

Tokiu atveju vaistiniai augalai gali tapti nuodu?

Taip. Nors palyginti su cheminiais preparatais augaliniai yra geriau toleruojami, jų šalutinis poveikis švelnesnis, tačiau jie gali sukelti ir kai kurias neigiamas organizmo reakcijas, kurios paaiškėja po ilgesnio laiko tarpo. Tai priešingai cheminiams vaistams, kurių intoksikacija pasireiškia staiga.

Gydymas augaliniais vaistiniais preparatais – medicinos specialistų kompetencija, todėl visada reikia vengti savigydos ir prieš pradedant vartoti (ypač ilgesnį laiką) pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tik medikas gali pasakyti, kaip juos dozuoti, kada vartoti (prieš valgį ar po jo). Ištirta ir įrodyta, kad kiekvieno vaistinio augalo žaliava ir iš jos pagaminti augaliniai vaistiniai preparatai be teigiamo farmakologinio poveikio gali sukelti ir neigiamą, nepageidaujamą poveikį. Kaip pavyzdį galiu pateikti ankstyvąjį šalpusnį, kuris yra išbrauktas iš Europos  vaistinių augalų registro. Tyrimais nustatytas ženklus alkaloido pirolizidino kiekis, kuris turi hepatotoksinį (kepenis žalojantį) poveikį. Jo žaliava bei preparatai nerealizuojami ir Lietuvos vaistinėse.

Kokias klaidas žmonės dažniausiai daro rinkdami ir džiovindami įvairias vaistažoles?

Manau, kad atėjus vasarai – atostogų metui, ne vienas su šeima keliaus į miškus ir laukus, margaspalves pievas. Rinks rugiagėlių, vaistinių ramunių bei liepų žiedus ir kitas, labai reikalingas vaistažoles. Reikia žinoti, jog vaistinės augalinės žaliavos kokybė priklauso nuo tinkamo jos surinkimo, priemaišų pašalinimo, džiovinimo ir laikymo.

Draudžiama vaistinę augalinę žaliavą rinkti cheminėmis medžiagomis purkštuose plotuose, prie gyvulininkystės kompleksų, šalia elektrinių, geležinkelių, automagistralių, sąvartynų. Nepatariama vaistinių augalų antžeminės dalies rinkti po lietaus arba anksti rytą, kol augalai rasoti.

Vaistiniai augalai, kuriuose kaupiasi alkaloidai (didžioji ugniažolė, juodoji drignė, paprastoji durnaropė, vaistinė šunvyšnė) bei glikozidai (paprastoji pakalnutė, įvairios rusmenės bei eleboro rūšys, pavasarinis adonis) yra nuodingi. Juos gali rinkti tik suaugę žmonės ir labai atsargiai, laikydamiesi tam tikrų atsargumo priemonių: su pirštinėmis, saugantis, kad augalo sulčių nepatektų į akis ar burną. Baigus darbą būtina kruopščiai nusiplauti rankas.

Kada ir kaip geriausia rinkti vaistažoles?

Kaip minėjau, vaistažolės turėtų būti renkamos ekologiškai švariose vietose. Augalų antžeminė dalis – žiedynai (lot. flores), lapai (folium), žolė (herba) ir sultingi vaisiai (fructus) – renkami giedrą dieną, po pietų. Išimtis: augalai byrančiais vaisiais (paprastieji kmynai, blakinės kalendros, paprastieji krapai, vaistiniai valerijonai) pjaunami arba raunami dar nesubrendus vaisiams, anksti rytą su rasa, rišami į pundelius, džiovinami, paskui kuliami ir valomi. Visa vaistinė žaliava turi būti renkama tuo metu, kai joje susikaupia daugiausia biologiškai veiklių medžiagų – eterinių aliejų, vitaminų, alkaloidų, rauginių medžiagų ir kt. Vaistinę žaliavą patartina rinkti į pintines, dėžes, viengubus medžiaginius maišelius. Surinktos žaliavos negalima suspausti. Dėl to ji kaista, suyra veikliosios medžiagos. Vaistažolių patartina rinkti tiek, kiek jų iš karto galima sudžiovinti. Taip pat būtinai patarčiau vaistažoles rinkti kartu su vaikais – tepažįsta vaistinius augalus ir tepratęsia jūsų šeimos tradicijas.

Kaip taisyklingai išdžiovinti ir laikyti vaistažolių atsargas?

Pirmiausia prieš džiovinimą iš surinktos žaliavos reikia išrinkti žemės grumstelius ir įvairias kitas priemaišas. Esant giedram orui vaistinę žaliavą (lapus, žiedus, žolę) galima džiovinti lauke (pavėsyje) ir  gerai vėdinamose patalpose. Eterinius aliejus kaupiantys augalai (paprastieji čiobreliai, pipirmėtės, vaistiniai šalavijai ir kt.) džiovinami 25-30 laipsnių pagal Celsijų (iki 40 °C) temperatūroje. Sultingi, vitaminų turintys vaisiai (paprastosios avietės, erškėčiai, šermukšniai ir kt.) džiovinami  70-90 °C temperatūroje. Glikozidų turinti žaliava (pavasariniai adoniai, paprastosios pakalnutės) – 50-60 °C laipsnių temperatūroje, atskiroje patalpoje nuo kitų vaistažolių.

Savo reikmėms nedidelius vaistažolių kiekius galima laikyti specialiuose medžiaginiuose maišeliuose ar uždaruose stikliniuose induose. Tinkamai paruošta ir vartojama vaistinė žaliava aprūpina žmogaus organizmą reikalingomis natūraliomis biologiškai veikliosiomis medžiagomis ir yra puiki prevencinė priemonė nuo daugelio  ligų.

Ar vaistinių augalų ne tik rinkimas, bet ir auginimas populiarėja Lietuvoje?

Vaistažolininkystė – tai yra verslas, kuriam reikia pasirengti ir įgyti kompetencijų. Lietuvos regionų bendruomenės dalyvauja ES struktūriniuose projektuose ir kuria vaistinių augalų plantacijas. Lietuvoje daugėja pavyzdinių vaistinių augalų auginimo ūkių, tokių kaip vaistininkės aukščiausios kvalifikacijos farmakognostės  Jadvygos Balvočiūtės ekologinis vaistažolių ūkis ar Panaroje vykdoma vaistažolininkystė, kur įkurtas herbariumas, vaistinių augalų kolekcija ir vaistažolių džiovykla naudojant alternatyvią saulės energiją.

Interviu autorė – Rimgailė Dikšaitė

Share Button


spalio 28, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 776 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 270 iš jų […]

spalio 26, 2020

Per vakar parą Lietuvoje buvo patvirtinti 766 atvejai koronavirusinės infekcijos atvejai. 208 atvejai buvo patvirtinti Vilniaus apskrityje, 170 Klaipėdos, 166 […]

spalio 24, 2020

Nuo kitos savaitės, spalio 26 d. vietiniai karantinai yra paskelbti šiose savivaldybėse: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos […]

spalio 23, 2020

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga susitiko su tarptautinių bendrovių, kuriančių vakcinas nuo koronaviruso (COVID-19), atstovais Lietuvoje. Susitikimo metu buvo aptartos […]

spalio 23, 2020

Kilus klausimų dėl lankytojų registracijos prekybos centruose, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patikslina, kad prekybos centrai bendrąją prasme nelaikomi laisvalaikio ir […]

spalio 23, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 442 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 215 iš jų […]

spalio 22, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 424 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 200 iš jų […]

spalio 22, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno iš mūsų indėlis. Tai […]

spalio 21, 2020

Atsižvelgdama į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius – geltoną, žalią […]

spalio 21, 2020

Lietuvoje per vakar parą patvirtinta 311 koronavirusinės infekcijos atvejų. Iš jų 101 Kauno, 68 Vilniaus, 39 Telšių, 36 Klaipėdos, 27 […]

spalio 19, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo spalio 19 d. iki spalio 25 d. imtinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, […]

spalio 19, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 205 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 70 iš jų […]

spalio 19, 2020

Dažnai gyventojai nustemba atsitiktinai sužinoję, kad ne savoje poliklinikoje jiems suteikta gydytojo specialisto paslauga, už kurią jie susimokėjo, galėjo būti […]

spalio 19, 2020

Koronavirusas ir toliau plinta Lietuvoje. Ypač grėsminga situacija keliose savivaldybėse. Raseinių rajone užsikrėtusiųjų skaičius viršija 850 skaičiuojant 100 000 gyventojų. […]

spalio 19, 2020

Mobilus testavimo punktas sostinėje virsta tyrimų miesteliu – nuo šiandien tyrimų pajėgumai yra didinami ir bus priimama net iki 1000 […]

spalio 17, 2020

Penktadienį Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorė – savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos vadovė Ilona Šaparauskienė sušaukė Lazdijų rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos […]

spalio 16, 2020

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis Lietuva yra prisijungusi prie Europos Komisijos iniciatyvos, pagal […]

spalio 16, 2020

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 281 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis. 83 iš jų registruoti […]

spalio 16, 2020

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Kraujo centras informuoja, kad šiuo metu padaugėjo pacientų, kuriems būtinas skubus kraujo perpylimas, […]

spalio 15, 2020

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, kad jau nuo kito mėnesio išplėstinės praktikos vaistininkai galėtų pradėti […]