kovo 25, 2019
Iš Prienų kilusi jojikė save laiko „milijoniere“: tiek ištvertų retas

Patempti ir įplyšę čiurnų raiščiai, patempti kelių raiščiai, skilęs kryžkaulis – tai tik kelios traumos, kurias jau yra patyrusi 17-metė jojikė Greta Kazlauskaitė. Vis dėlto net jos nepriverčia iš Prienų kilusios merginos ilgam mesti jodinėjimo – juk kai negali paeiti, su žirgu galima dirbti ir nuo žemės.

„Kol nebūname priversti padaryti pertraukos nuo mėgstamo užsiėmimo, tol nesuvokiame, kokia kiekvienam žmogui svarbi sveikata ir apskritai užimtumas“, – sako mergina, savo pavyzdžiu įrodanti, kad didžiausias turtas yra sveikata ir tik šiai sušlubavus įvertiname, kokie turtingi esame.

Abipusė pagarba ir atsidavimas

G. Kazlauskaitė nuo mažens buvo tas vaikas, kuris pamatęs arklį prašydavo tėvų nueiti jį paglostyti ar važiuodamas pro šalį atlikdavo pareigą ir perspėdavo, kad laukuose ganosi arklys.

„Jojimas mane žavi visapusiškai. Tai be galo didelis darbas su savimi, turi atrasti vidinę ramybę, nes jei jausi stresą, būsi įsitempusi – žirgas tai pajus ir taip pat pradės nervintis. Taip pat reikia mokėti klausyti šio gyvūno, jie kalba savita kalba, kurią privalai išmokti. Jojimas yra komandinis sportas – žirgas turi klausyti ir gerbti tave, o tu jį, tik taip galima pasiekti kažko daugiau“, – pasakoja prieniškė.

Ant žirgo G. Kazlauskaitė pirmąkart atsisėdo būdama 8-erių ir jau beveik 10 metų nulipti ilgesniam laikui ją priverčia tik didesnės traumos. Mergina pabrėžia, kad visos traumos įvyko dėl jos pačios kaltės – dažniausiai tai būdavo nesusikalbėjimas su arkliu ar tiesiog jojimo klaidos.

„Nuo mažesnių traumų pailsėdavau porą dienų, leisdavau pagyti raumenims ar pasidarydavau lengvesnę treniruotę, o dėl kitų tekdavo nustoti sportuoti mėnesį ir ilgiau. Ilgiausia pertrauka buvo po įgimtos kraujagyslių malformacijos – teko pasidaryti operaciją, o po jos negalėjau aktyviau sportuoti net metus“, – mena ji.

Hobis pakeitė požiūrį į sveikatą

Per reabilitaciją daug padėdavo treneriai, kurie patardavo, ką daryti, paskirstydavo treniruočių krūvius. Po traumos svarbu palaukti, kol kūnas visiškai atsigaus, o tada į sportą nenerti stačia galva. Tiesa, net trauma nepriversdavo pašnekovės sėdėti tiesiog rankas sudėjus.

„Be sporto neištverdavau net savaitės, niekada nesėdėjau ramiai, namuose pati sportuodavau tiek, kiek galėdavau. Pavyzdžiui, jei susižeisdavau koją ir jai reikėdavo laiko pagyti, dirbdavau su viršutine kūno dalimi. Žirgyno taip pat neapleisdavau, nes su žirgu galima dirbti ir nuo žemės, nebūtina joti. Taigi tuo metu, kai negalėdavau jodinėti, pasirinkdavau kitokį būdą, dėl kurio vis tiek laiką leisdavau prie žirgų“, – su šypsena pasakoja G. Kazlauskaitė.

Atrodytų, po tiek traumų galėtų būti baisu vėl lipti ant žirgo, bet pašnekovė purto galvą. „Arklys niekada nesužeis žmogaus, visada jį saugos, todėl jei kažkas atsitiks, vadinasi, esu pati kalta dėl savo neatsargaus elgesio“, – teigia mergina, stebinanti ne tik drąsa, bet ir brandžiu požiūriu į sveikatą, kurią jojikė sako šiandien daug labiau vertinanti.

„Kol nebūname priversti padaryti pertraukos nuo mėgstamo užsiėmimo, tol nesuvokiame, kokia kiekvienam žmogui svarbi sveikata ir apskritai užimtumas. Mano hobis tapo gyvenimo būdu, todėl norisi kuo ilgiau tai išsaugoti. Juk jei ne sveikata, apie aktyvų gyvenimo būdą ir veiklas būtų galima tik pasvajoti!“ – atvirauja save sveikatos milijoniere vadinanti mergina.

Efektyviausia pagalba – fiziniai pratimai

Tokių žmonių kaip Greta, kurie kenčia dėl raiščių ar sausgyslių problemų, tikrai ne vienas. Su jais dažnai susiduriantis „Eurovaistinės“ vaistininkas Dainius Viederis sako, kad dėl padidėjusio fizinio aktyvumo šių nusiskundimų            šiltėjant orams padaugėja.

Pacientai pirmiausia kreipiasi į gydytojus, nes tokie pagrindiniai simptomai kaip vidutinis ar stiprus skausmas, tinimas, ribotas judesys kelia didesnį susirūpinimą. „Dažniausiai šiuos simptomus sukelia traumos – aktyviai judant ar sportuojant atliekami netaisyklingi judesiai ar susidūrimai, dėl kurių gali būti patempti ar netgi nutraukti raiščiai, sausgyslės“, – teigia vaistininkas.

Tai aktualu ne tik jojikams. Riziką didina ilgesnis raumens įtempimas, reikalaujantis jėgos ar ilgesnės statinės pozicijos. Rizikos grupei priskiriami ir vyresni pacientai. Tiesa, prevencinių priemonių prieš šias sveikatos bėdas gali imtis ir patys žmonės.

„Dauguma šaltinių įvardina, kad efektyviausi – fiziniai pratimai, stiprinantys raumenis, sausgysles ir raiščius. Šių pratimų intensyvumą rekomenduojama palaipsniui didinti, pradedant nuo lengvesnio. Patartina atliekant nuolatinius judesius darbe ar buityje atkreipti dėmesį į skausmo ar diskomforto pojūtį. Atsiradus nemaloniai būklei – nieko nelaukiant mažinti intensyvumą ar visai nutraukti atliekamus veiksmus“, – pataria D. Viederis.

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad prevenciškai padeda ir keletas vaistinių preparatų. „Didžiausią naudą turi pirmo tipo kolagenas. Iš įdomesnių faktų galima paminėti visų puikiai žinomą vitaminą C, kurio teigiamas poveikis kolageno virsmams pastebėtas atliekant mokslinius tyrimus. Derėtų nepamiršti ir vandens. Skysčių trūkumas gali turėti įtakos raiščių ir sausgyslių audinio elastingumui“, – žiniomis dalijasi „Eurovaistinės“ vaistininkas.

Share Button

birželio 11, 2019

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) kartu su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja: įvairiose užsienio interneto svetainėse pastaruoju metu aktyviai parduodami […]

birželio 3, 2019

Per pastaruosius aštuoniolika metų sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius Lietuvoje išaugo tris kartus ir jau pasiekė 120 tūkst. pacientų – maždaug […]

gegužės 31, 2019

Ana Staševičienė jau 17 metų serga išsėtine skleroze. Išgirdusi šios ligos diagnozę, pašnekovė metė darbą, mylimą vyrą, tačiau bėgant metams […]

gegužės 30, 2019

Dažniausiai žmonės išgirdę frazę „išsėtinė sklerozė“ užfiksuoja žodį „sklerozė“. Yra įprasta manyti, kad sklerozė yra atminties sutrikimas, tad daugeliui atrodo, […]

gegužės 30, 2019

Netylant kalboms apie Kauno vaikų socializacijos centre „Saulutė“ vyraujančią sudėtingą situaciją, kurią iliustruoja dažni mergaičių nusižengimai, Kauno miesto vaiko teisių […]

gegužės 27, 2019

Savaitgalį Prienuose buvo išdalinti pirmieji šio sezono Lietuvos orientavimosi sporto kalnų dviračiais čempionato apdovanojimai. Penktadienio vakarą vykusiose sprinto varžybose greičiausias […]

gegužės 23, 2019

Kokia informacija galima pasikliauti renkantis maisto produktus parduotuvių lentynose? Kaip žinoti, kokių specialistų ar konsultantų  rekomendacijomis verta pasitikėti? Informacijos kiekis […]

gegužės 22, 2019

Praėjusios paros įvykiai įrodė, kad organų donorystė nepaiso sienų tarp šalių. Donorinėje ligoninėje paruošto donoro organai suteiks viltį pasveikti trims […]

gegužės 14, 2019

Vilniaus regione gyvenantiems žmonėms, turintiems sunkią negalią, odontologinės paslaugos jau tampa prieinamesnės, nes jas galima teikti pacientų namuose. Tuo tikslu […]

gegužės 14, 2019

Geriausias Lietuvos plaukikas Danas Rapšys gali pamokyti, kaip startuoti baseine, kad pasiektum geriausią savo rezultatą. Tačiau prieš kelias dienas jam […]