kovo 25, 2019
Iš Prienų kilusi jojikė save laiko „milijoniere“: tiek ištvertų retas

Patempti ir įplyšę čiurnų raiščiai, patempti kelių raiščiai, skilęs kryžkaulis – tai tik kelios traumos, kurias jau yra patyrusi 17-metė jojikė Greta Kazlauskaitė. Vis dėlto net jos nepriverčia iš Prienų kilusios merginos ilgam mesti jodinėjimo – juk kai negali paeiti, su žirgu galima dirbti ir nuo žemės.

„Kol nebūname priversti padaryti pertraukos nuo mėgstamo užsiėmimo, tol nesuvokiame, kokia kiekvienam žmogui svarbi sveikata ir apskritai užimtumas“, – sako mergina, savo pavyzdžiu įrodanti, kad didžiausias turtas yra sveikata ir tik šiai sušlubavus įvertiname, kokie turtingi esame.

Abipusė pagarba ir atsidavimas

G. Kazlauskaitė nuo mažens buvo tas vaikas, kuris pamatęs arklį prašydavo tėvų nueiti jį paglostyti ar važiuodamas pro šalį atlikdavo pareigą ir perspėdavo, kad laukuose ganosi arklys.

„Jojimas mane žavi visapusiškai. Tai be galo didelis darbas su savimi, turi atrasti vidinę ramybę, nes jei jausi stresą, būsi įsitempusi – žirgas tai pajus ir taip pat pradės nervintis. Taip pat reikia mokėti klausyti šio gyvūno, jie kalba savita kalba, kurią privalai išmokti. Jojimas yra komandinis sportas – žirgas turi klausyti ir gerbti tave, o tu jį, tik taip galima pasiekti kažko daugiau“, – pasakoja prieniškė.

Ant žirgo G. Kazlauskaitė pirmąkart atsisėdo būdama 8-erių ir jau beveik 10 metų nulipti ilgesniam laikui ją priverčia tik didesnės traumos. Mergina pabrėžia, kad visos traumos įvyko dėl jos pačios kaltės – dažniausiai tai būdavo nesusikalbėjimas su arkliu ar tiesiog jojimo klaidos.

„Nuo mažesnių traumų pailsėdavau porą dienų, leisdavau pagyti raumenims ar pasidarydavau lengvesnę treniruotę, o dėl kitų tekdavo nustoti sportuoti mėnesį ir ilgiau. Ilgiausia pertrauka buvo po įgimtos kraujagyslių malformacijos – teko pasidaryti operaciją, o po jos negalėjau aktyviau sportuoti net metus“, – mena ji.

Hobis pakeitė požiūrį į sveikatą

Per reabilitaciją daug padėdavo treneriai, kurie patardavo, ką daryti, paskirstydavo treniruočių krūvius. Po traumos svarbu palaukti, kol kūnas visiškai atsigaus, o tada į sportą nenerti stačia galva. Tiesa, net trauma nepriversdavo pašnekovės sėdėti tiesiog rankas sudėjus.

„Be sporto neištverdavau net savaitės, niekada nesėdėjau ramiai, namuose pati sportuodavau tiek, kiek galėdavau. Pavyzdžiui, jei susižeisdavau koją ir jai reikėdavo laiko pagyti, dirbdavau su viršutine kūno dalimi. Žirgyno taip pat neapleisdavau, nes su žirgu galima dirbti ir nuo žemės, nebūtina joti. Taigi tuo metu, kai negalėdavau jodinėti, pasirinkdavau kitokį būdą, dėl kurio vis tiek laiką leisdavau prie žirgų“, – su šypsena pasakoja G. Kazlauskaitė.

Atrodytų, po tiek traumų galėtų būti baisu vėl lipti ant žirgo, bet pašnekovė purto galvą. „Arklys niekada nesužeis žmogaus, visada jį saugos, todėl jei kažkas atsitiks, vadinasi, esu pati kalta dėl savo neatsargaus elgesio“, – teigia mergina, stebinanti ne tik drąsa, bet ir brandžiu požiūriu į sveikatą, kurią jojikė sako šiandien daug labiau vertinanti.

„Kol nebūname priversti padaryti pertraukos nuo mėgstamo užsiėmimo, tol nesuvokiame, kokia kiekvienam žmogui svarbi sveikata ir apskritai užimtumas. Mano hobis tapo gyvenimo būdu, todėl norisi kuo ilgiau tai išsaugoti. Juk jei ne sveikata, apie aktyvų gyvenimo būdą ir veiklas būtų galima tik pasvajoti!“ – atvirauja save sveikatos milijoniere vadinanti mergina.

Efektyviausia pagalba – fiziniai pratimai

Tokių žmonių kaip Greta, kurie kenčia dėl raiščių ar sausgyslių problemų, tikrai ne vienas. Su jais dažnai susiduriantis „Eurovaistinės“ vaistininkas Dainius Viederis sako, kad dėl padidėjusio fizinio aktyvumo šių nusiskundimų            šiltėjant orams padaugėja.

Pacientai pirmiausia kreipiasi į gydytojus, nes tokie pagrindiniai simptomai kaip vidutinis ar stiprus skausmas, tinimas, ribotas judesys kelia didesnį susirūpinimą. „Dažniausiai šiuos simptomus sukelia traumos – aktyviai judant ar sportuojant atliekami netaisyklingi judesiai ar susidūrimai, dėl kurių gali būti patempti ar netgi nutraukti raiščiai, sausgyslės“, – teigia vaistininkas.

Tai aktualu ne tik jojikams. Riziką didina ilgesnis raumens įtempimas, reikalaujantis jėgos ar ilgesnės statinės pozicijos. Rizikos grupei priskiriami ir vyresni pacientai. Tiesa, prevencinių priemonių prieš šias sveikatos bėdas gali imtis ir patys žmonės.

„Dauguma šaltinių įvardina, kad efektyviausi – fiziniai pratimai, stiprinantys raumenis, sausgysles ir raiščius. Šių pratimų intensyvumą rekomenduojama palaipsniui didinti, pradedant nuo lengvesnio. Patartina atliekant nuolatinius judesius darbe ar buityje atkreipti dėmesį į skausmo ar diskomforto pojūtį. Atsiradus nemaloniai būklei – nieko nelaukiant mažinti intensyvumą ar visai nutraukti atliekamus veiksmus“, – pataria D. Viederis.

Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad prevenciškai padeda ir keletas vaistinių preparatų. „Didžiausią naudą turi pirmo tipo kolagenas. Iš įdomesnių faktų galima paminėti visų puikiai žinomą vitaminą C, kurio teigiamas poveikis kolageno virsmams pastebėtas atliekant mokslinius tyrimus. Derėtų nepamiršti ir vandens. Skysčių trūkumas gali turėti įtakos raiščių ir sausgyslių audinio elastingumui“, – žiniomis dalijasi „Eurovaistinės“ vaistininkas.

Share Button


kovo 27, 2020

Šiandien pasirašyta sutartis su pasauline plataus medicininių gaminių asortimento, skirto kvėpavimo takams kūrėja, gamintoja ir tiekėja „Intersurgical“, veikiančia Lietuvoje, dėl […]

kovo 27, 2020

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje patvirtinti 345 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti […]

kovo 25, 2020

Nuo šiol pacientai, kurių ėminiai dėl koronaviruso (COVID-19) paimti mobiliuosiuose punktuose  ir jiems patvirtinta ši infekcija, atsakymą gaus iš Karštojoje […]

kovo 25, 2020

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2020-03-25 11 val. duomenimis, Lietuvoje patvirtinti 255 užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejai. Šie duomenys surinkti iš […]

kovo 25, 2020

Mieli Lietuvos žmonės, Turbūt pirmą kartą nuo šios COVID-19 sukeltos krizės pradžios nebeužtenka tik epidemiologinių ar medicininių žinių. Nebeužtenka tik […]

kovo 25, 2020

Lietuvos savivaldybėse duris netrukus turėtų atverti vadinamosios karščiavimo klinikos, kuriose viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintiems pacientams bus atliekami išsamesni […]

kovo 24, 2020

Patalpų valymo bei dezinfekavimo paslaugas teikiančių įmonių pajėgumai nuo vasario pabaigos išaugo dešimtimis kartų. Kaip teikia komercinių patalpų švara ir […]

kovo 24, 2020

Darbui paruoštas ir nuo rytojaus 12 val. Utenoje pradeda veikti mobilusis punktas, kuriame pacientams bus imami ėminiai tyrimams dėl naujojo […]

kovo 24, 2020

Darbui paruoštas ir nuo rytojaus 12 val. Tauragėje pradeda veikti mobilusis punktas, kuriame pacientams bus imami ėminiai tyrimams dėl naujojo […]

kovo 24, 2020

Darbui paruoštas ir nuo rytojaus 12 val. Panevėžyje pradeda veikti mobilusis punktas, kuriame pacientams bus imami ėminiai tyrimams dėl naujojo […]