gegužės 20, 2020
Bronius Vertelka | XXI amžius
Išbridęs iš kasdienybės

Paklaustas, kaip išgyvena ūmai pasiekusią baisią negandą, koronaviruso pandemiją, Pociūnėlių medžio drožėjas, muzikantas ir aktyvus vietos bendruomenės narys Zigmas PAULAUSKAS kalbėjo: „Nėra taip baisu, kaip kai kam atrodo. Atsirado laiko nudirbti savus darbus, daugiau pabūti savo namuose. Niekur be reikalo nevaikštau, todėl galiu pasakyti, kad koronaviruso beveik nejaučiu. Aišku, norėčiau kažkur išvažiuoti, nes šią vasarą atostogų tikriausiai neturėsiu. Paskelbus karantiną neaikčioju, jeigu kas nepatinka“.

Nesiskelbia žinomu drožėju

Keliu į meną jį pavedėjo mama, gražiai piešusi ir šiaip buvusi meniškos sielos moteris. Sulaikęs kvapą vaikas stebėdavo, kaip jos popieriumi vedžiojama ranka kuria įspūdingus vaizdelius. Meno grožis ir jo galybė tiesiog pavergė ir Zigmą.

Drožybos iš medžio pradmenis Zigmas gavo iš baisogaliečio Edvardo Belokopitovo, kuris savo kūriniais ir patarimais sugundė imtis tokio amato. Pirmasis savarankiškas jo darbas vaizdavo merginą, laikančią išskleistą vėliavą su užrašu „Lietuva“, o tolėliau buvo saulė ir Gedimino pilis. E. Belokopitovui šis Zigmo kūrinys labai patiko, o pradedančiam drožėjui tai buvo didžiulė staigmena.

Z. Paulausko darbo įrankiai drožiant – kirvukas ir kalteliai. Nemato jis tragedijos, jeigu kas nepavyksta, ir tokį darbą tenka sukūrenti. Iš tiesų priekabiai vertina savo drožinius, nes idealių negali būti. Pradžioje darbas atrodo, lyg ir neblogai, bet kitą dieną jau visai kitaip. Vyras nuoširdžiai prisipažįsta, jog gal kartais pritrūksta didesnio kruopštumo ar ypatingos kantrybės. Prieš baigdamas drožinį, darbą paspartina, lyg jau būtų atsibodę jį daryti.

Drožia daug ką, ypač jei gerai sekasi ir tam turi noro. Rodo juvelyriškai išpjaustytą gėlių puokštę, kuri pareikalavo nepaprasto kruopštumo. Daugybę savo darbelių Zigmas išdalijo ar padovanojo. Stebino tai, kad iš savo kraštiečių ar pažįstamų pinigų neima. Dėl kainos tariasi tada, jeigu užsako svetimi. Save Z. Paulauskas laiko mėgėju drožti. „Jeigu turiu laiko, ko tai nedaryti. Turtų nekraunu – jų į kapus nenusinešiu“, – aiškią savo gyvenimišką nuostatą išsakė jis. Bendruomenės pirmininkės idėjas noriai įgyvendina.

Miestelio kapinėse, vos į jas įėjus, drožėjas ketina pastatyti gražų kryžių, kuris tarsi sveikintų čia apsilankančius. Tai būtų dovana Pociūnėliams.

Vietos slaugytojai, medikei, kurią susirgusieji gali prisišaukti bet kuriuo paros metu, galvoja pagaminti dovaną, įprasminančią jos darbą. Taip kartu išreikštų pagarbą visiems Lietuvos medikams, pirmosiose linijose besikaunantiems su koronavirusu.

Pradžioje buvo muzika

Kažkada Z. Paulauskas itin stengėsi įvaldyti armoniką. Iš pradžių lūpinę armonikėlę, vėliau tėvų nupirktą dumplinę. Groti niekas nepamokė. Pradėjo pats, sugalvodamas savo melodiją. Mama tokią sūnaus muziką dar šiaip taip pakentė, bet tėvas, grįžęs iš darbo, pageidaudavo, kad groti jis eitų į verandą. Į Baisogalos vaikų muzikos mokyklą atėjo jau turėdamas supratimą apie muziką. Natas pažino dar pradinėse paprastos mokyklos klasėse. Bet pritrūko kantrybės įgyti muzikinį išsilavinimą.

Atėjus laikui išeiti į sovietinę armiją, galėjo likti tarnauti Lietuvoje. Vienam kariniam orkestrui kaip tik reikėjo muzikanto. Bet buvo noras pabuvoti kažkur toliau, geriau pažinti svetimus kraštus. Atsidūrė Gruzijoje, Kutaisyje. Čia nedrąsiai prasitarė esąs muzikantas. Jam padavė natas, uždengė kūrinio pavadinimą, bet Zigmas sugrojo keletą taktų. Ir dveji metai pralėkė su garnizono orkestru. Turėjo groti įvairių švenčių metu, netgi laidojant grįžusius karstuose iš Afganistano. Teko girdėti: jeigu prastai grosią, gali ir patys atsidurti Afganistane. Taigi Z. Paulauskas  susipažino su Gruzija ir jos žmonėmis, patyrė jų draugiškumą ir vaišingumą.

Grįžęs į Lietuvą, Z. Paulauskas tapo Baisogalos kaimo kapelos „Žvangulis“ nariu. Daugelyje šalių su ja koncertavo, pasiekė net Afriką. Žavėjosi Italijos, Prancūzijos senovinėmis pilimis, vaizdingomis šių šalių apylinkėmis. Bet grįžtant namo, vos pasiekus Lietuvos ribas, iš džiaugsmo suvirpėdavo širdis: čia – Tėvynė. Su „Žvanguliu“ ne kartą pasirodė per televiziją.

Miestelis jau kaip savas

Jau 10 metų Z. Paulauskas gyvena ir dirba Pociūnėliuose. Čia susitiko Genutę, kultūros darbuotoją, kuri tapo jo ištikima gyvenimo drauge. Pažintis užsimezgė įsitraukus į meno saviveiklą. Čia Zigmas visur tiko: mokėjo groti keliais muzikos instrumentais, turėjo neblogą balsą. Z. Paulauskas dirbo ir meno vadovu. Bet užuot dirbęs su kolektyvu, žmonėmis, būdavo priverstas sėdėti ir rašyti kažkokius planus. „Rašyti ataskaitą galima kažką padarius, bet planuoti, ką veiksi ateityje, atrodė tikras absurdas. Sovietiniais laikais klestėjusi biurokratija išlikusi iki šiandien“, – sakė Z. Paulauskas.

Sužinojęs, jog yra atleidžiamas kaip neturintis diplomo, liudijančio apie muzikinį išsilavinimą, jis tarsi kokią naštą nuo savęs nusimetė. Labai čia pravertė turėta staliaus profesija. Įsidarbino Pociūnėlių pagrindinės mokyklos ūkio dalyje. Darbų čia – nors verskis per galvą. Šios mokyklos direktorius – irgi meno žmogus, taigi abu lyg ir bendraminčiai. Atsirado Zigmui daugiau laiko ir drožybai.

Neatsisakė jis ir saviveiklos. Bet apgailestavo, kad į ją mažokai ateina jaunimo. Z. Paulauskas turėjo jaunųjų gitarisčių būrelį. Tačiau kai patarė nagučius pasitrumpinti, jos kaip kregždės į šonus išsilakstė. Štai kaip pradingo merginų entuziazmas.

Z. Paulauskas prisidėjo prie bažnyčios vidaus dažymo, jos aplinkos tvarkymo. Padeda ruoštis katalikiškoms šventėms. Siūlė Zigmui ir zakristijono pareigas. Jis atsisakė vien dėl to, kad nepatogiai jaustųsi, kai reikėtų rinkti pinigus.

 

 

Share Button


rugpjūčio 14, 2020

Daug metų jų nepažinojau, bet sekmadieniais, šventadieniais ją ir jos žmogų būtinai pamatydavau bažnyčioje: gražaus stoto orus žilstelėjęs vyriškis ir […]

rugpjūčio 14, 2020

Šalia kelio Šiauliai–Panevėžys, visai prie pat Burbiškio dvaro, garsėjančio didžiuliais pavasarį pražįstančiais tulpių laukais, tarsi saulė nusileido. Čia pražydo saulėgrąžos. […]

rugpjūčio 13, 2020

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaime tęsiasi klojimo teatrų dvidešimt pirmasis sezonas. Rugpjūčio 8 d., pačiomis ryškiausiomis spalvomis sužydėjus kaimo […]

rugpjūčio 13, 2020

Pasibaigus karantinui ir vėl galint laisviau veikti ir darbuotis, Šeduvos AJC „Jaunimo erdvė“ lankytojams buvo suorganizuota nemažai įdomių išvykų. Visos […]

rugpjūčio 11, 2020

Kražių festivalis ir fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO, rugpjūčio 15 d. 19 val. Kražių kultūros centre atidaro brazilų fotografės Ievos Martinaitis […]

rugpjūčio 11, 2020

Šiaulių gyventojai viešosiose erdvėse jau gali naudotis nemokamu internetu. Mieste įrengta beveik dvi dešimtys bevielio interneto zonų. Nemokami prieigos taškai […]

rugpjūčio 11, 2020

Baisogaloje rugpjūčio 9 d. devynioliktąjį kartą vyko tradicinis folkloro sambūris „Nemirštanti tautos gaida“. Diena buvo itin karšta, bet tai tik […]

rugpjūčio 11, 2020

2020 m. rugpjūčio 7 d. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro Globos centro darbuotojai ir 31 vaikas vyko į savo […]

rugpjūčio 10, 2020

Radviliškio krašte sulaukėme „Poezijos pavasario“ visai neįprastu laiku – rugpjūčio 8-ąją. Šiemet išbandymų sklidinas karantino laikas buvo benustelbiąs dažno mintis […]

rugpjūčio 10, 2020

Rugpjūčio 3–7 dienomis Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Lieporių filiale (Tilžės g. 36) vyko dieninė stovykla „Vasaros diena bibliotekoje su […]

rugpjūčio 8, 2020

Liepos 3 d. ant Gedimino pilies kalno Vilniuje prasidėjusios nacionalinės kultūrinės tapatybės formavimo ir puoselėjimo  programos „Tėvynės ieškojimas“  projekto Lietuvos […]

rugpjūčio 7, 2020

Visą vasarą Burbiškio dvare vyko projekto „Burbiškio vasaros susitikimai“ renginiai. Paskutinis projekto renginys buvo ypač jaukus, šiltas ir nostalgiškas. Burbiškio […]

rugpjūčio 4, 2020

Paskutinis vasaros mėnuo Pociūnėliuose prasidėjo ypatingai – miestelio bendruomenė rugpjūčio 1-ąją surengė šventę ,,Sveikas, gimtadieni!“. Didelis būrys pociūnėliečių bei svečių […]

rugpjūčio 4, 2020

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka vykdė projektą „Atsakingo jaunojo piliečio stovykla“. Jo tikslas – prisidėti prie Jungtinių Tautų  susitarimo  dėl […]

rugpjūčio 4, 2020

Lietuviai labai mėgsta šaltibarščius. Ir taškas. Puikus to įrodymas – smagiai praūžęs pirmasis Lietuvoje Šaltibarščių čempionatas Pakiršinyje, suorganizuotas Pakiršinio bendruomenės […]

rugpjūčio 3, 2020

Liepos 31-osios vakarą įvyko oficialus renovuoto Šiaulių kultūros centro atidarymas. Į renginį pasidžiaugti atnaujintomis pastato erdvėmis atvyko Lietuvos Respublikos kultūros […]

rugpjūčio 3, 2020

2020 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių kultūros centre vyko atidarymo renginys „Nauja kultūros era“. Po daugiau nei dvejus metus trukusios […]

liepos 30, 2020

„Kuo daugiau laisvės, tuo daugiau atsakomybės, nes laisvas žmogus turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, už kitus, gerbti kitų sprendimus […]

liepos 29, 2020

Visą vasarą vykstantis didžiausias gėlių renginys Lietuvoje kviečia išvysti ne tik margas gėlių kompozicijas ir skulptūras, tačiau ir pasinerti į […]

liepos 29, 2020

Šiandien aptartos ESO (AB „Energijos skirstymo operatorius“) ir Radviliškio rajono savivaldybės partnerystės gairės. Susitikime su ESO atstovais Ramune Malinauskiene, Verslo […]